- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-834-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- G. G., A. V.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2419-465/2008 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. G. ir A. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. G. ir A. V. 3 032,05 Lt žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 277,56 bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2004 m. liepos 12 d. Vilniuje dėl A. V. , vairavusio G. G. priklausančią transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta AB finansų maklerio įmonei "Finasta" priklausanti transporto priemonė MERCEDES BENZ E230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Minėto eismo įvykio metu atsakovo A. V. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - Įstatymas) įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos 3 032,05 Lt žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieškovą, kuris ją atlygino.
Atsiliepimas
Atsakovas G. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad automobilis 2004 m. birželio mėn. buvo parduotas atsakovui A. V. .
Atsakovas A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir solidariai priteisė iš atsakovų G. G. ir A. V. 3 032,05 Lt dydžio žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad 2004-07-12 Vilniuje įvykusios avarijos metu buvo apgadinta AB finansų maklerio įmonei "Finasta" priklausanti transporto priemonė MERCEDES BENZ E230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3,5,9-10). Įvykio kaltininku pripažintas atsakovas A. V. , kurio civilinė atsakomybė, vairuojant G. G. priklausančią transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l. 3,4,5). Vadovaudamasis LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu ieškovas nukentėjusiajam išmokėjo 3 032,05 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 6-8,11-12,13-17) ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos atlyginimo asmenį. Nurodė, kad atsakovo G. G. veiksmų ar neveikimo, susijusių su jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisėtumo klausimai spręstini vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normomis. Šio įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, jog už privalomojo draudimo sutarties sudarymą atsakingas yra transporto priemonės savininkas. Atsakovas G. G. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jo nuosavybės teisė į transporto priemonę Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo perduota bendraatsakoviui. G. G. , perduodamas jam priklausantį automobilį, šio automobilio nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu (b.l. 3), todėl pažeidė įstatymo reikalavimus. Atsakovo G. G. veiksmai ir neveikimas yra neteisėti, pažeidžiantys Įstatymo reikalavimus, ir tai sudaro pagrindą civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsniu, LR transporto priemonių draudikų biuras reikalavimo teisę įgyja tiek į atsakingą už žalos padarymą asmenį, tiek ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, t. y. į A. V. ir G. G. . Prievolė atlyginti žalą kiekvienam iš šių asmenų atsiranda visa apimtimi, reiškia, kad įstatymas įtvirtina solidariąją skolininkų atsakomybę.
Šalies argumentai
Atsakovas G. G. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovas nėra automobilio VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, nes žodine pirkimo - padavimo sutartimi automobilį perdavė A. V. . VĮ „Regitra“ pati savaime nesukuria, nepakeičia, nepanaikina asmenų teisių ir pareigų, o tik esant pagrindui jas registruoja. Automobilis buvo nevažiuojantis, jo negalima buvo naudoti pagal paskirtį, todėl ir nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. A. V. įgijo nuosavybės teisę į automobilį bei pats savo sąskaita išsivežė jam parduotą nevažiuojančią transporto priemonę. Pažymėjo, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos, nes ieškovas nesiėmė visų priemonių A. V. buvimo vietai nustatyti, todėl procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti išimtine tvarka, viešo paskelbimo būdu. Atsakovas teigė, kad jis neturįs solidarios pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius regreso tvarka dėl trečiajam asmeniui atlygintos žalos, kadangi šią žalą savo veiksmais padarė tik A. V. . Transporo priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas tiesiogiai nenustato atsakovų solidarios atsakomybės. Konkrečiu atveju A. V. yra atsakingas už draudimo sutarties sudarymą ir padarytą žalą eismo įvykio metu, todėl G. G. neturėjo pareigos sudaryti civilinės atsakomybės sutarties. Atsakovo elgesyje nebuvo neteisėtų veiksmų ir neveikimo, civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo G. G. apeliacinį skundą atmesti. Pažymėjo, kad transporto priemonė yra vienas iš didesnio pavojaus šaltinių, jai įsigyti bei parduoti teisės aktai numato specialius reikalavimus, kurių privalo laikytis tiek transporto priemonę įsigyjantys, tiek ją parduodantys asmenys. Kelių eismo taisyklių 275 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas motorines transporto priemones. Ir atvirkščiai, transporto priemonė turi būti išregistruojama jeigu ji parduodama. Nurodė, kad, norint tapti teisėtu transporto priemonės savininku, nepakanka vien tik žodžiu sudarytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Transporto priemonės savininku laikomas asmuo, kuris registruotas VĮ „Regitra“, t.y. apeliantas G. G. . Lietuvos Respublikos teritorijoje valdomas ir naudojamas transporto priemones jų savininkai privalo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei negali naudoti patys ir leisti naudoti kitiems asmenims neapdraustų transporto priemonių. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog transporto priemonė buvo nevažiuojanti, nesuteikia jam, kaip transporto priemonės savininkui, teisės nedrausti transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas įtvirtina ieškovo teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, t.y. transporto priemonės savininkas, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Apeliaciniame skunde atsakovas G. G. pripažino aplinkybę, jog transporto priemonė VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo perduota A. V. nesant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Pažymėjo, kad net jei ir A. V. pripažintų aplinkybę, jog transporto priemonė buvo parduota, toks transporto priemonės pardavimas būtų atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, bei nepanaikintų transporto priemonės savininko - apelianto atsakomybės prieš ieškovą.
Atsakovo G. G. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004 m. liepos 12 d. Vilniuje dėl A. V. , vairavusio G. G. priklausančią transporto priemonę Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta AB finansų maklerio įmonei "Finasta" priklausanti transporto priemonė MERCEDES BENZ E230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3,5,9-10). Įvykio kaltininku pripažintas atsakovas A. V. , kurio civilinė atsakomybė, vairuojant G. G. priklausančią transporto priemonę Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l. 3,4,5). Dėl minėto autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimo R. M. kreipėsi į ieškovą. UAB „ERGO LIETUVA“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 11 bei veikdama ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau - Biuras) vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl MERCEDES BENZ E 230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino AB Finansų maklerio įmonei „Finasta“ transporto priemone VOLKSWAGEN PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokėdama 3 032,05 Lt dydžio draudimo išmoką, o Biuras kompensavo išmokėtą 3 032,05 Lt draudimo išmoką UAB „ERGO LIETUVA“ ( b.l. 6-8, 11-17). Ieškovas atlygino A. V. padarytą žalą ir kreipėsi į bendraatsakovius A. V. ir G. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Privalomojo draudimo rūšis, sąlygas, bei draudimo šakas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe ir Transporto priemonių draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - Įstatymas). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas, nes naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.). Įstatymas 4 straipsnyje numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, t.y. Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas transporto priemonės savininkas. Savininkas ir transporto priemonės valdytojas negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Apeliantas G. G. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jo nuosavybės teisė į transporto priemonę Vokswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleista A. V. . Priešingai, automobilis, kurį vairavo atsakovas A. V. , buvo registruotas apelianto G. G. vardu, todėl jis laikytinas transporto priemonės savininku. Pažymėtina, kad Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 43.1.p. įpareigoja transporto priemonę išregistruoti bei įregistruoti naujo savininko vardu, kai transporto priemonė perleidžiama kitam asmeniui. Automobilio tarp G. G. ir A. V. pirkimo –-pardavimo sutarties sudarymo fakto nustatymas, remiantis liudytojų parodymais, neturėtų teisinės reikšmės, nes, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, kurie laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais aukštesnę įrodomąją galią, automobilis Volkswagen Passat nuosavybės teise priklauso G. G. . Kelių eismo taisyklių 275 str. numato, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas transporto priemones, todėl apelianto nurodytos aplinkybės, jog transporto priemonė buvo nevažiuojanti, nesuteikia jam, kaip transporto priemonės savininkui, teisės nedrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Remiantis Įstatymo 4 str. 2 d., ieškovui LR Transporto priemonių draudikų biurui atsirado teisė reikalauti žalos atlyginimo iš savininko, kaip iš asmens atsakingo už civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, nes Biuras sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiems asmenims. Apelianto nurodytos aplinkybės apeliaciniame skunde nebuvo įrodytos bei teisinės reikšmės neturi, nes transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, transporto priemonės neregistravimas, perduodant naujajam savininkui nepriklausomai kokiu tikslu, yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Apeliantas G. G. neapdraudė jam priklausančio automobilio ir perdavė neapdraustą automobilį naudoti kitiems asmenims. Šių faktų visuma sudaro pagrindą ieškovui reikalauti nuostolių atlyginimo ne tik iš autoįvykio kaltininko A. V. , bet ir iš automobilio savininko G. G. . Įstatymo 23 str. 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei išmoka buvo sumokėta dėl žalos padarymo neapdrausta transporto priemone. Kaip minėta anksčiau, automobilio savininku yra laikytinas apeliantas G. G. , nes perdavė A. V. valdyti transporto priemonę, neįregistravęs šio fakto. Atitinkami apelianto veiksmai, vertintini atsižvelgus į sukeltas pasekmes bei kaltės laipsnį. Kadangi atsakovai G. G. ir A. V. pažeidė Įstatymo 4 str. draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala Biurui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas jų atžvilgiu pagrįstai taikė solidariąją atsakomybę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.