Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5664-944/2018 pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovei S. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. J. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01, sudarytą tarp atsakovės S. R. ir O. J. nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją; įpareigoti S. R. žirgą priimti, bei apmokėti žirgo išlaikymo išlaidas, 5 procentų dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4).Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti konkrečią žirgo išlaikymo išlaidų sumą, žirgo vardą, kad būtų galima jį identifikuoti, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti reikiamą procesinių dokumentų skaičių (b.l. 33-34). Ieškovė O. J. 2018 m. vasario 9 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuris nėra pasirašytas. Ieškovė nurodė, kad jai nesuvokiama nutartis, kad reikalavimas yra aiškus ir jos vertinimu neturtinis (b.l. 46).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovės O. J. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei (b.l. 48-49).Teismas nurodė, kad 2018 m. sausio 25 d. nutartimi nustatė ieškovės pateikto procesinio dokumento trūkumus. Minėta nutartimi ieškovei buvo išaiškinta šios nutarties apskundimo tvarka ir terminai, trūkumų nepašalinimo teisinės pasekmės. Atskiruoju skundu nutartis per įstatymo nustatytą terminą apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo, nuo tos dienos yra privaloma ir turi būti vykdoma. Ieškovės vardu surašytame 2018 m. vasario 9 d. pareiškime, kuris nėra pasirašytas pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktą, nurodyta, kad nutartis ieškovei „nesuvokiama“, tačiau nenurodė, kad jai nėra aiškūs teismo nustatyti įpareigojimai dėl nutartyje nurodytų trūkumų. Be to, teismas dar 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje išaiškino, kad asmuo, jeigu jam reikia teisinės pagalbos, turi teisę kreiptis į advokatą ar advokato padėjėją. 2018 m. vasario 9 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl 2018 m. sausio 25 d. nutarties vykdymo, kuris buvo nepasirašytas, tačiau minėtu pareiškimu ieškovė trūkumų nepašalino. Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi ieškinio trūkumų pašalinimui nustatytas terminas pasibaigė. Ieškovės prašymo pratęsti teismo nustatytą terminą CPK nustatyta tvarka negauta.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė O. J. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti (b.l. 52).Atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė ginti ieškovės pažeistas teises, garantuotas LR Konstitucijos. Ieškovė teikti įrodymus gali ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje parengiamuosiuose teismo posėdžiuose. Todėl atsisakydamas priimti ieškinį vien dėl to, kad ieškovė nepateikė įrodymų – nenurodė žirgo vardo ir išlaikymo kaštų, teismas parodė išankstinį šališkumą ieškovės atžvilgiu. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, LR Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgyvendinimo ir šios teisės gynimo pagrindus ir principus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas. Žirgo vardas buvo nurodytas pirkimo – pardavimo sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, ir todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 str.). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantė (ieškovė), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, o nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, joje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliai neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 25 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. pateikti ieškinį su priedais, atitinkančio šioje nutartyje nurodytus CPK reikalavimus – nurodyti žirgo vardą, jog galima būtų ji identifikuoti, nurodyti konkrečią žirgo išlaikymo išlaidų sumą, nes nuo to priklauso mokėtino žyminio mokesčio suma ir bylos teismingumas, išvardinti prie ieškinio pridedamus dokumentus ir pateikti reikalingą procesinių dokumentų skaičių. Ši nutartis ieškovei buvo įteikta asmeniškai 2018 m. vasario 2 d. (b.l. 36), tačiau teisme nebuvo gautas joks ieškovės procesinis dokumentas, kuriuo teismo nustatyti trūkumai būtų šalinami. Ieškovė, 2018 m. vasario 9 d. teismui pateikė nepasirašytą pareiškimą dėl minėtos nutarties vykdymo, kuriame deklaratyviai teigiama, jog ieškinio dalykas yra aiškus, kad tai nėra turtinis ieškinys, kad prie ieškinio pridėta pirkimo – pardavimo sutartis ir žyminio mokesčio kvitas, kad žyminio mokesčio suma gali kisti ir teismas gali koreguoti žyminio mokesčio sumą, sudarant taikos sutartį, kad dokumentus galima pateikti ir parengiamojo posėdžio metu. Iš ginčijamos nutarties turinio akivaizdu, kad teismas ieškinį ieškovui grąžino konstatavęs, kad 2018 m. sausio 25 d. nutartyje nustatyti trūkumai yra nepašalinti.Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Pirma, byloje nustatyta, jog ieškovė ieškinyje atsakovei S. R. reiškia du turtinio pobūdžio reikalavimus, tai yra prašo: 1) pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją; 2) įpareigoti atsakovę apmokėti žirgo išlaikymo išlaidas nuo 2017 m. balandžio 30 d. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškovė turi nurodyti ieškinio sumą, tame tarpe ir žirgo išlaikymo išlaidas, kad būtų galima nustatyti bylos teismingumą ir mokėtino už ieškinį žyminio mokesčio dydį (CPK 80 str. 1 d.).Antra, teismas taip pat pagrįstai nurodė ieškovei, kad procesinių dokumentų ir jų priedų turi būti pateikiama tiek kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims (CPK 113 str.). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Trečia, teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę identifikuoti žirgą ir nurodyti prašomą sumokėti žirgo išlaikymo sumą, nes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pateiktas ieškinys nėra pakankamai aiškus, nėra aiškiai suprantamos ginčo ribos, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų nepašalinimas iš esmės gali būti staigmena atsakovei, ir dėl to procesas negali būti pradėtas. Teismo reikalavimas pašalinti ieškinio trūkumus yra susijęs su siekiu užtikrinti sklandžią bylos eigą, todėl dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė net nebandė teismo nutartyje nurodytų trūkumų taisyti, tik 2018 m. vasario 9 d. pareiškime reiškė savo samprotavimus apie dokumentų pateikimo galimybę parengiamojo posėdžio metu, žyminio mokesčio sumos koregavimą bei būtinybės šalinti teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškinys neatitiko CPK 111, 113, 114 straipsniuose nurodytų bendrųjų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir specialiųjų CPK 135 straipsnyje numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų.Kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties teisėtumui reikšmės neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė baudos skolininkui už teismo nutarties nevykdymą skyrimo klausimą, netinkamai taikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Tuo pačiu atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad ginčijama nutartimi jos teisės nebuvo pažeistos, kadangi pašalinusi aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį grąžinti, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.