Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-347-318/2013

Teisėja G. Č. Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00396-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.1.10,

2013 m. gegužės 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta arešto bausme, bausmes sudedant ir galutinė bausmė paskirta - 70 parų areštas, areštą atliekant poilsio dienomis. Nuosprendis šio nuteistojo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

N. O. N. solidariai iš T. S. ir A. R. priteista 5 000 Lt, o nukentėjusiajam V. A. - solidariai iš T. S. ir A. R. 3 000 Lt - neturtinei žalai atlyginti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas už tai, kad 2011-11-11 apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Adutiškio kaimo klube, esančiame Centrinėje aikštėje 2 Adutiškio mstl. Švenčionių r., diskotekos metu, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, įžūliais veiksmais, bendrais veiksmais su A. R., sudavė O. N. ne mažiau 10 smūgių kumščiu į veidą ir galvą, vieną smūgį koja į dešinės akies sritį, bei V. A. sudavė kumščiu ne mažiau 5 smūgių į veidą ir ne mažiau trijų smūgių į abi rankas, bei tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė į galvą, dėl ko nukentėjusiajam O. N. padarė nosies odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje ir nedidelę plėštinę žaizdą dešiniajame apatiniame voke, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei nukentėjusiajam V. A. padarė kraujosruvas akių vokuose, tris žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apelianto manymu, apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes byloje esančių įrodymų nevertino pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamieji, žalodami nukentėjusiuosius O. N. ir V. A., veikė bendrai. Neįrodžius nuteistųjų T. S. ir A. R. bendrų veiksmų, nežymiai sužalojant nukentėjusiuosius, teismas neturėjo pagrindo nuteistiesiems taikyti solidariosios atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nors teismas nustatė, kad T. S. ir A. R. veikė vienu metu, buvo vienas šalia kito, jų abiejų smurtiniais veiksmais buvo sužaloti nukentėjusieji, tačiau, T. S. manymu, tai nepatvirtina jo ir A. R. bendrininkavimo. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp T. S. ir A. R. buvo susitarimas daryti nusikalstamą veiką bendrai, bendrai veikti prieš abu nukentėjusiuosius, todėl teismas turėjo jų veiksmus vertinti atskirai.

Be to, nuteistojo T. S. nuomone, priteisdamas nukentėjusiajam O. N. solidariai iš T. S. ir A. R. 5 000 Lt, o nukentėjusiajam V. A. - solidariai iš T. S. ir A. R. 3 000 Lt - neturtinei žalai atlyginti, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias solidariosios atsakomybės taikymą. Teismui nustačius bendrus T. S. ir A. R. veiksmus, turėjo būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmų ir bendrai kilusių nusikalstamų pasekmių. Tai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta. Todėl T. S. turi atsakyti tik už nusikalstamus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susieti su viešosios tvarkos sutrikdymu ir nukentėjusiojo O. N. sužalojimu, o A. R. – už nusikalstamus veiksmus, priežastiniu ryšiu susietus su viešosios tvarkos sutrikdymu ir V. A. sužalojimu.

Nuteistasis tvirtina, jog teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad T. S. pilnai sutinka su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais, kadangi jis pilnai sutiko tik su nukentėjusiojo O. N. pareikštu civiliniu ieškiniu. Be to su O. N. prašomos neturtinės žalos dydžiu jis nesutinka, nes mano, kad prašoma priteisti pinigų suma yra per didelė. Nustatydamas nukentėjusiajam O. N. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas įvertino tik O. N. sukeltas pasekmes, tačiau neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y., į tai, kad T. S. yra bedarbis, neturi turto ir pajamų, iš kurių galėtų atlyginti žalą. Kadangi O. N. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kuris didelių neigiamų padarinių sveikatai nesukėlė, todėl, T. S. manymu, 2 000 Lt suma atitiktų O. N. patirtos neturtinės žalos dydį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. T. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Švenčionių apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingos bausmės paskyrimo ( BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir jais remdamasis, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis T. S. nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrai su nuteistuoju A. R., todėl pagrįstai, tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimą priteisė solidariai iš abiejų šią žalą padariusių nuteistųjų. Tačiau skirdamas nuteistajam T. S. laisvės atėmimo bausmę teismas nepakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, bei pažeidė BPK 54 ir 55 straipsniuose numatytas bausmės skyrimo taisykles, todėl nuosprendis dalyje dėl netinkamai paskirtos bausmės nuteistajam T. S. keistinas.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitus asmenis viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai – gerbti ir nepažeidinėti kitų asmenų teisių, rimties, jiems netrukdyti. Nusikalstami padariniai yra viešosios tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko smurtinių veiksmų, sutrikdant viešąją tvarką, paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas jų turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 str., yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Šis baudžiamasis įstatymas iš visų galimų sveikatos sutrikdymų apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams, veika kvalifikuojama pagal vieną baudžiamąjį įstatymą - BK 284 str. 1 d. Apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino teisingai. Apeliantas taip pat neginčija, jog smurtavo viešoje vietoje dėl menkavertės dingsties, pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, tačiau tvirtina, kad veikė vienas, o ne bendrai su nuteistuoju A. R..

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatydamas T. S. ir A. R. veiksmų bendrumą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad pastarieji veikė vienu metu, toje pačioje viešoje vietoje, jų nusikalstami veiksmai buvo vieningi, nukreipti į viešąją tvarką, nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, dėl menkavertės priežasties smurtaujant jų atžvilgiu. Taigi taip veikdami kaltinamieji sutrikdė viešąją rimtį, rodydami nepagarbą aplinkiniams, nežymiai sužalojo nukentėjusiųjų O. N. ir V. A. sveikatą. Abu nuteistieji nustatytomis aplinkybėmis veikė tiesiogine tyčia.

Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis T. S. aiškino, kad smurtavo tik prieš O. N., V. A. nemušė. Panaudojo fizinį smurtą prieš O. N. nieko jam neaiškindamas, kadangi pastarasis, atidarinėdamas klubo salės duris, prispaudė jam pirštą. Iš nuteistojo A. R. parodymų matyti, kad pastarasis patvirtino, jog matė, kaip T. S. su O. N. stumdėsi, T. S. rankomis mušė O. N.. A. R. patvirtino, kad jis tuo metu priėjo prie T. S. ir O. N., norėdamas juos išskirti, tačiau tuo metu pats sudavė V. A. kumščiu apie 3 - 4 smūgius į veidą bei galimai smūgį su alaus buteliu. Nuteistasis A. R. pradėjo smurtauti prieš V. A., nes pastarasis jam sudavė į veidą smūgį, kuris jam jokių sužalojimų nesukėlė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, abu nukentėjusieji nuosekliai aiškino, kad juos mušė du asmenys, smūgiai buvo suduoti vienas po kito, kuris iš nuteistųjų kuriam nukentėjusiajam pataikė, jie net nespėjo pastebėti, kadangi buvo tamsu ir viskas įvyko staiga. Nukentėjusysis V. A. paaiškino, jog tuo metu, kai jį su O. N. mušė, prieš save jis matė žmogų, kurį vėliau atpažino pagal sportinę aprangą, kaip A. R.. Liudytojas M. K. patvirtino, kad klube matė, kaip T. S. koja spyrė O. N.. Tuo metu prie O. N. stovėjo T. S., o prie V. A. – A. R.. V. A. buvo sumuštas.

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad T. S. viešoje vietoje – Adutiškio kaimo klube – diskotekos metu, nesilaikydamas visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, pirmas smogė nukentėjusiajam O. N. faktiškai be priežasties, o tada, įvykus nuteistojo ir O. N. susistumdymui, į jį įsijungė ir A. R., kuris smogė kitam nukentėjusiajam V. A.. Vėliau smūgiai ėjo vienas po kito abiems nukentėjusiems. Tokia įvykių seka rodo, kad abiejų nuteistųjų betiksliai ir nemotyvuoti veiksmai, nors ir nebuvo suderinti iš anksto, tačiau vienareikšmiškai buvo nukreipti į viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą, pasireiškę fizinio smurto panaudojimu prieš abu nukentėjusiuosius. Abu nuteistieji, viešoje vietoje panaudodami fizinį smurtą, elgėsi įžūliai, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, todėl pagrindinis gėris, kurį jie pažeidė savo nusikalstamais veiksmais, yra viešoji tvarka. Fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusiuosius nagrinėjamu atveju buvo viešosios tvarkos pažeidimo būdas. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą nuteistieji T. S. ir A. R. įvykdė veikdami bendrai, savo veiksmais siekdami to paties nusikalstamo rezultato – viešosios tvarkos sutrikdymo, rodant nepagarbą aplinkiniams. Kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta jų abiejų bendrais nusikalstamais veiksmais, patvirtina apylinkės teismo nuosprendyje aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojų: M. K., K. G., A. R., parodymai.

Nuteistojo T. S. skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju teismas neturėjo teisės taikyti jo ir A. R. atžvilgiu solidariosios atsakomybės, nepagrįsti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenys bendrais nusikalstamais veiksmais padarę žalą nukentėjusiam asmeniui (civiliniam ieškovui) atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiems padaryta neturtinė žala priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijusi su abiejų nuteistųjų bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais reiškiamais nepagarba aplinkiniams, dviejų iš jų atžvilgiu naudojant fizinį smurtą ir taip pažeidžiant viešąją tvarką. Taigi šiuo atveju abiems nuteistiesiems tenka solidari pareiga atlyginti chuliganiškais bendrais veiksmais tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje nukentėjusiems padarytą neturinę žalą.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nukentėjusiųjų O. N. ir V. A. civilinius ieškinius tenkino visiškai: priteisė solidariai iš abiejų nuteistųjų nukentėjusiajam O. N. – 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam V. A. – 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nustatydamas neturtinės žalos dydžius, apylinkės teismas atsižvelgė į nukentėjusiųjų sužalojimų padarymo aplinkybes ir sunkumą, nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, padarytų sužalojimų pasekmes, bei į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nuteistieji sutiko su prašomais priteisti neturtinės žalos dydžiais. Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, O. N. ir V. A. dėl tyčinių T. S. ir A. R. nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, stresą, pažeminimą kitų žmonių akivaizdoje. Dėl padarytų sužalojimų V. A. buvo siūta galva. Su subintuota galva jis turėjo dalyvauti laikydamas egzaminus, kas jam sukėlė ypatingą diskomfortą ir nepatogumus. Nukentėjusiajam O. N. liekamieji nusikalstamų veikų padariniai yra išlikę iki šiol – dėl padarytų sumušimų akies srityje pablogėjo jo regėjimas viena akimi. Nors sprendžiant civilinius ieškinius apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistojo T. S. turtinę padėtį, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, tačiau įvertinus byloje turimus faktinius duomenis apie šias aplinkybes (T. S. jauno amžiaus, darbingas, nedirba) matyti, jog šios aplinkybės neturėjo lemiamos reikšmės, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydžius ir nukentėjusiems priteistą žalos atlyginimą, teismas iš esmės įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus žalos nustatymui kriterijus, įstatymų reikalavimų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose nepažeidė.

Nežiūrint į tai, apylinkės teismo nuosprendis keistinas. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Skirdamas bausmę nuteistajam T. S. apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį - įvykdytas nesunkus nusikaltimas. Taip pat į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis – į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, neteistas, mokosi, yra jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, nedirbantis, tačiau darbingo amžiaus. T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kolegijos vertinimu, parinkdamas nuteistajam T. S. baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, griežčiausią laisvės atėmimo bausmę apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo momentinį pobūdį, nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. Taip pat neįvertino, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis).

Nors BK 55 straipsnis nedraudžia asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, skirti laisvės atėmimo bausmę, šiame baudžiamajame įstatyme formuluojama sąlyga, kad tokį sprendimą teismas privalo motyvuoti, nurodyti, kas lėmė griežčiausios bausmės parinkimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies parinkimo skundžiamame nuosprendyje nėra motyvuotas. T. S. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, mokosi. Kadangi nuteistasis mokosi, tai, kad pastarasis nedirba, jo neigiamai necharakterizuoja. Nuteistasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. S., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pirmą kartą teisiamam už nesunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, šio sprendimo nemotyvavo, kaip to reikalauja BK 55 straipsnio nuostatos, ir to pasėkoje, kolegijos manymu, paskyrė neteisingą bausmės rūšį.

Kolegijos nuomone, tiek nuteistojo T. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys leidžia manyti, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti paskiriant nuteistajam T. S. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

Nustatant šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nuteistasis yra jauno amžiaus, mokosi, nors dėl savo nusikalstamų veiksmų gailisi, tačiau nei dalies nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, buvo iniciatyvus šio nusikaltimo padaryme, yra baustas administracine tvarka, todėl, vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, jam skirtinos laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatytina vienerių metų šešių mėnesių terminui, paskiriant jam įpareigojimus, padėsiančius užtikrinti BK 54 str. numatytų bausmės paskirties įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybes, pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,

n usprendė:

N. T. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, BK 47 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. T. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant vienerius metus būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir neatlyginamai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.