Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-23 · Civilinė byla Nr. 2S-2083-657/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-23
Bylos Nr.
2S-2083-657/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
I. T., J. T.
Civilinė byla Nr. 2S-2083-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00758-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14.; 3.3.2.1.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. T. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-981-810/2016, kuria atsisakyta ir priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai I. T. ir J. T. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio D. J. vykdomąją bylą Nr. 0117/11/00267, kurioje vykdomas išieškojimas iš pareiškėjams priklausančio turto iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio D. J. veiksmų (b.l. 4-8).Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino (b.l. 24-25). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų I. T. ir J. T. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų bei panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 41-41). Teisme 2016 m. birželio 27 d. gautas pareiškėjų I. T. ir J. T. atskirasis skundas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. nutarties (b.l. 50-52).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjų I. T. ir J. T. atskirąjį skundą atsisakė priimti (b.l. 53). Teismas sprendė, kad pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjams I. T. ir J. T. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis įteikta 2016 m. birželio 15 d., todėl terminas paduoti atskirąjį skundą dėl 2016 m. birželio 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties pasibaigė 2016 m. birželio 22 d. Pareiškėjai atskirąjį skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikė 2016 m. birželio 27 d., t. y. praleidus 7 dienų skundo padavimo terminą ir šio termino atnaujinti neprašoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjų I. T. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties atsisakė priimti (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 335 str. 1 d., 338 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjų I. T. ir J. T. prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ir atskirąjį skundą priimti (b.l. 57-58). Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties. Pareiškėjai minėtą nutartį gavo 2016 m. birželio 18 d., todėl įstatymo numatyto jos apskundimo termino nepraleido. Teismas neteisingai nustatė 2016 m. birželio 13 d. nutarties įteikimo pareiškėjams datą, tuo nepagrįstai apribodamas pareiškėjų teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria Kaišiadorių rajono apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skundas paduotas praleidus jo apskundimo terminą. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Atsisakyti priimti apeliacinį (atskirąjį) skundą pirmosios instancijos teismas turi teisę tik tuo atveju, jei tokį skundą padavė neveiksnus asmuo arba neturintis teisės jo paduoti, taip pat tuo atveju, kai apeliacinis (atskirasis) skundas paduotas dėl sprendimo (nutarties), kuris negali būti apeliacijos objektu, arba skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 str. 2 d.). Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. CPK 75 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Kaip ir bet kuri kita asmens procesinė teisė, taip ir teisė pareikšti apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą, šiuo atveju – paduoti atskirąjį skundą, įgyvendinimo sąlygų. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, o kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nutartis buvo priimta 2016 m. birželio 13 d., rašytinio proceso tvarka. Teismas nutartyje nurodė, jog nutartis įsiteisėja per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nutartis pareiškėjams buvo įteikta asmeniškai pasirašytinai 2016 m. birželio 15 d., ką patvirtina byloje esančios pažymos apie teismo procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjams (b.l. 47-48), todėl atmestini apeliantų argumentai, jog neaišku kodėl teismas sprendė, kad nutartis jiems įteikta 2016 m. birželio 15 d. Teigdami, jog 2016 m. birželio 13 d. nutartis jiems buvo įteikta 2016 m. birželio 18 d. apeliantai savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Tokiu būdu nutarties apskundimo terminas baigėsi 2016 m. birželio 22 d. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė skundo padavimo terminą ir pagrįstai sprendė, jog skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytus terminus. CPK 307 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši specialioji įstatymo nuostata detalizuoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, todėl įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos tik tos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Pažymėtina, jog apeliantai pateikdami atskirąjį skundą dėl 2016 m. birželio 13 d. nutarties neprašė atnaujinti praleisto termino. Jie ir vėliau neteikė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, jo neišreiškė ir atskirajame skunde dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantai nebendradarbiavo su teismu, procese nebuvo aktyvūs gindami savo teises, bylos baigtimi nesidomėjo, savo teises pradėjo ginti tik tuo metu, kai jau buvo pasibaigę įstatymo nustatyti apskundimo terminai, todėl būtent pareiškėjai I. T. ir J. T. turi prisiimti ir iš savo neveikimo kylančias neigiamas pasekmes. Įstatymo leidėjas CPK nustatė griežtus terminus tam, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas bei šalių teisėtų lūkesčių principas, taip pat dėl to, kad būtų drausminamos savo pareigų tinkamai neatliekančios ar nesąžiningos šalys. Taigi, skolininkui praleidus įstatymo nustatytą terminą, neprašant jo atnaujinti ir nebendradarbiaujant su teismu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties. Apeliacinio teismo nuomone, skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė