Kauno apygardos teismo nutartis

2025-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-387-530/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-27
Bylos Nr.
eAN2-387-530/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00691-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Advokatai
Donatas Ramanauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-387-530/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00691-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Tomo Pilecko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2025 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. R. buvo nubaustas 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. vasario 22 d. 12 val. 58 min. kelyje (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę – automobilį ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę. Vairuotojas neįvertino, kad lenkimui būtinai eismo juostai esant užimtai jis kliudys priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei ir neturės galimybės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas. Tokiais savo veiksmais vairuotojas sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, atlikdamas lenkimo manevrą nepaliko saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono nuo greta važiuojančių transporto priemonių, privertė priešpriešais važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti ir trauktis arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto siekiant išvengti susidūrimo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 4, 5, 9, 101, 126, 136.3, 136.5 punktus.

2. T. R. nesutikdamas su Institucijos 2025 m. birželio 20 d. nutarimu per savo atstovą advokatą Donatą Ramanauską pateikė skundą Kauno apylinkės teismui prašydami panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nutarimu T. R. atstovo advokato Donato Ramanausko skundą tenkino ir panaikino Institucijos 2025 m. birželio 20 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną T. R. atžvilgiu nutraukė. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad byloje surinktų ir nustatyta tvarka teismo patikrintų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, jog užbaigdamas lenkimo manevrą T. R. nesukėlė realaus pavojaus sau ir priešinga eismo juosta važiavusiam V. J..

Šalies argumentai

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucijos atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2025 m. birželio 20 d. priimtą nutarimą be pakeitimų.

4.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra priimtas išimtinai vertinant tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, jų negretinant su bylos duomenimis ir visiškai ignoruojant liudytojo V. J. parodymus bei netinkamai išanalizavus vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, todėl jis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

4.2. Skunde pažymima, jog nustatinėjant nusižengimo padarymo aplinkybes vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Todėl tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

4.3. Skunde akcentuojama, kad remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog T. R. nesilaikė KET 4, 5, 9, 101, 126, 136.3, 136.5 punktų reikalavimų ir dėl jo veiksmų buvo kilusi itin pavojinga situacija, kai kitos transporto priemonės vairuotojas privalėjo staigiai stabdyti siekdamas išvengti susidūrimo. Todėl T. R. Institucijos nutarimu pagrįstai buvo nubaustas pagal BK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą situaciją sukėlusius KET pažeidimus.

4.4. Skunde Institucija kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo padaryta vaizdo įrašo analize ir užfiksuotų aplinkybių įvertinimu, kadangi vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės yra priešingos nei konstatavo teismas. Taip pat teismas ignoravo liudytojo paaiškinimus, kad vaizdo įraše atvaizduoti greičio duomenys skiriasi nuo realaus greičio, nes greičio duomenys, kurie atvaizduoti vaizdo įraše, tam tikru laiko tarpu atsilieka nei matomas vaizdas.

4.5. Skunde nurodoma, jog vertinant vaizdo įrašo duomenis, kuriame užfiksuotos visos įvykio aplinkybės, yra aiškiai matoma, kad realus vaizdas matomas pirmiau, nei, kad vaizdo įraše atvaizduojami transporto priemonės greičio duomenys ir koordinatės. Tai labai aiškiai matoma pagal transporto priemonės judėjimą, pravažiuojamus orientyrus esančius šalia kelio, kaip kinta transporto priemonės greitis ir kada automobilis pradeda staigiai stabdyti. Vaizdo įrašo 00:18 sek. matomas T. R. vairuojamas automobilis esantis priešpriešinėje eismo juostoje, o liudytojo vairuojamas automobilis pradeda staigiai stabdyti ties vaizdo įrašo 00:19 sek., T. R. vairuojamas automobilis tik 00:20 sek. pilnai grįžta į savo eismo juostą ir prasilenkia su liudytojo vairuojamu automobiliu, kuris jau buvo pradėjęs staigiai stabdyti. Taigi liudytojas dar iki T. R. grįžtant į savo eismo juostą jau staigiai stabdė savo vairuojamą automobilį, o ne kaip, kad teismas nurodė, kad tik prasilenkus transporto priemonėms. Vaizdo įraše 00:19 sek. labai aiškiai matyti liudytojo vairuojamo automobilio staigus greičio sumažėjimas nors ir vaizdo registratoriuje matomas greitis 76 km/val. (prieš tai 80 km/val.), tačiau akivaizdu, kad esamo greičio perdavimas į registratorių akivaizdžiai yra vėlesnis, nei, kad esamas. Tiek dėl GPS signalo perdavimo, tiek dėl transporto priemonės staigaus greičio pasikeitimo tik 00:27 sek. buvo matomas 20 km/val. greitis, tačiau pačiame vaido įraše aiškiai matoma, kad mažiausias liudytojo greitis buvo ties vaizdo įrašo 00:19-00:20 sek. ir vėliau jau matoma, kad automobilis įsibėgėja, nors įsibėgėjant transporto priemonei vaizdo registratoriuje greitis mažėja. O tai tik patvirtina, kad vaizdo registratoriuje atvaizduojamo greičio duomenys atsilieka nuo realaus vaizdo. Visos šios aplinkybės rodo, kad teismas vertindamas vaizdo įrašo duomenis netinkamai juos išanalizavo ir atmestinai vertino užfiksuotas aplinkybes, formaliai vertino situaciją. Institucijos nuomone, vaizdo įraše aiškiai matomas liudytojo greičio staigus sumažėjimas ne prasilenkus transporto priemonėms, o T. R. automobiliui dar esant priešingoje eismo juostoje ir neužbaigus lenkimo manevro, todėl dėl T. R. netinkamų veiksmų liudytojui iškilo būtinumas staigiai stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, kitu atveju būtų įvykęs eismo įvykis. Šioje situacijoje būtent dėl liudytojo reakcijos ir veiksmų buvo išvengta skaudžių pasekmių. Be to nuo T. R. pilno grįžimo į savo juostą iki prasilenkimo su liudytojo automobiliu praėjo tik viena sekundė ir toks laiko tarpas aiškiai rodo, kad atstumas tarp T. R. automobilio esant priešpriešinėje eismo juostoje buvo itin mažas iki liudytojo vairuojamo automobilio. Taigi, teismas netinkamai vertino vaizdo įraše nustatytas aplinkybes ir jų nesugretino su liudytojo parodymais. Skundžiamame nutarime išdėstyti argumentai, kad liudytojas greitį sumažino tik tuo momentu, kai T. R. užbaigė lenkimo manevrą ir kai jau buvo prasilenkę vienas su kitu bei jokio realaus pavojaus automobilių susidūrimui nebebuvo yra nepagrįsti, klaidingai ir netinkamai įvertinti.

4.6. Skunde pabrėžiama, kad niekuo nepagrįsti ir teismo argumentai, kad vaizdo įraše aiškiai matoma, jog T. R. vairuojamas automobilis ilgą laiką važiuoja lygiagrečiai lenkiamo automobilio, kas patvirtina pareiškėjo poziciją, kad pradėjus lenkimo manevrą, lenkiamas automobilis didino greitį, dėl ko jis per ilgesnį laiko tarpą atliko lenkimo manevrą nei buvo planavęs. Vaizdo įraše nėra matyti jokio aiškaus lenkiamos transporto priemonės greičio didinimo. Be to kiekvienas eismo dalyvis prieš pradėdamas lenkimo manevrą privalo įsitikinti ar nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir pradėjus lenkimo manevrą įvertinti ar gali jį toliau tęsti ir ar lenkti yra saugu bei nesant aplinkybių atlikti saugų lenkimo manevrą privalo grįžta atgal į savo eismo juostą. Taip pat eismo dalyvis važiuodamas savo eismo juosta ir matydamas, kad jo eismo juosta atvažiuojanti, į priešpriešinį eismą įvažiavusi bei link jo dideliu greičiu artėjanti transporto priemonė, neprivalo rizikuoti savo sveikata ir manyti, kad galbūt kita transporto priemonė spės užbaigti lenkimo manevrą, kai kitos transporto priemonės vairuotojas elgiasi itin neatsakingai ir bet kokiais būdais siekia aplenkti kitą transporto priemonę. Kiekvienas eismo dalyvis esant avarinei, pavojingai situacijai visų pirma siekia apsaugoti save, savo keleivius ir imasi veiksmų išvengti tokios situacijos, ką šiuo atveju liudytojas ir padarė, matydamas T. R. atvažiuojantį automobilį priešpriešinio eismo juosta, įvertinęs atvažiuojančios transporto priemonės greitį, atstumą privalėjo staigiai stabdyti savo transporto priemonę, kitu atveju transporto priemonės būtų susidūrę. Vaizdo įraše užfiksuotas ir aiškus T. R. požiūris į eismo saugumą, kada dėl jo veiksmų kita transporto priemonė buvo priversta staigiai stabdyti, jis liudytojui dar ir „pamirksėjo“ šviesomis.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu T. R. atstovas advokatas Donatas Ramanauskas prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos medžiagą, išsamiai išanalizavo visus surinktus įrodymus, juos vertino pagal jų visumą, vadovaudamasis ANK įtvirtintais įrodymų vertinimo principais ir neapsiribojo vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, o įvertino ir kitus bylos duomenis – liudytojų parodymus, rašytinius dokumentus bei vaizdo įrašo turinį. Teismo motyvuose aiškiai nurodyta, kokias aplinkybes patvirtina kiekvienas įrodymas ir kaip jos tarpusavyje dera. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog liudytojo V. J. parodymai nebuvo įvertinti, tačiau iš ginčo nutarimo matyti, kad teismas šiuos parodymus išsamiai aptarė ir įvertino.

5.2. Atsiliepime pažymima, jog teismas neapsiribojo paviršutinišku vaizdo įrašo peržiūrėjimu, bet atliko detalią analizę, įvertindamas jo turinio atitikimą kitiems įrodymams. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas ignoravo liudytojo paaiškinimus, jog vaizdo įraše atvaizduoti greičio duomenys skiriasi nuo realaus greičio, nes greičio duomenys tam tikru laiko tarpu atsilieka nei matomas vaizdas. Tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti, nes tai tėra subjektyvus vertinimas, kuris nėra pagrįstas objektyviais techniniais duomenimis ar ekspertiniais vertinimais. Teismas, vertindamas vaizdo įraše užfiksuotą informaciją, vadovavosi objektyviai matomais duomenimis, kurie buvo analizuoti kompleksiškai, atsižvelgiant į jų sąsajas su kitais bylos įrodymais.

5.3. Atsiliepime akcentuojama, kad net, jeigu ir būtų pagrindas manyti, jog vaizdo įraše matomi greičio ir kiti duomenys galimai nėra tikslūs, šie neaiškumai turi būti vertintini T. R. naudai, vadovaujantis in dubio pro reo principu. Teismas pagrįstai sprendė, kad iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, jog T. R. manevrą atliko iš toli. Be to, priešinga eismo juostą važiavęs automobilis nekeitė krypties – nei lenkimo pradžioje, nei lenkimo pabaigoje. Automobilio, iš kurio buvo daromas vaizdo įrašas, stabdymas buvo pradėtas tik tuo momentu, kai T. R. jau buvo aplenkęs prieš jį važiavusį automobilį ir prasilenkęs su liudytojo V. J. automobiliu. Taip pat vaizdo įraše matoma, kad tarp pareiškėjo automobilio ir priešinga eismo juosta važiavusio automobilio buvo pakankamai didelis atstumas, per visą šį atstumą jau buvo atliekamas, o ne pradedamas lenkimo manevras, kuris buvo pabaigtas dar iki automobiliams suartėjant ir prasilenkiant.

5.4. Pasak T. R. atstovo advokato, teismas teisingai vertinimo tai, jog vaizdo įraše užfiksuota kaip pareiškėjui, pradėjus lenkimo manevrą, priešpriešais važiuojančių transporto priemonių nebuvo. Priešinga eismo juosta važiuojantis automobilis atsirado tik tuo momentu, kuomet pareiškėjas bandė užbaigti lenkimo manevrą. Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginys, jog vaizdo įraše nematyti lenkiamos transporto priemonės greičio didinimo, nėra pakankamas pagrindas paneigti apylinkės teismo išvadą. Kadangi greičio pokytis nebūtinai turi būti staigus ar drastiškas – net nedidelis pagreitėjimas gali lemti, kad lenkimo manevras užtrunka ilgiau nei planuota. Kaip teisingai pažymi teismas, vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis ilgą laiką juda lygiagrečiai su lenkiama transporto priemone, o tai objektyviai leidžia daryti išvadą, kad lenkiamo automobilio greitis keitėsi. Jei lenkiama transporto priemonė būtų išlaikiusi pastovų greitį, lenkimo manevras būtų buvęs baigtas žymiai greičiau. Kadangi vaizdo įraše matomas užsitęsęs lenkimo procesas, teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent lenkiamos transporto priemonės elgesys turėjo įtakos manevro trukmei. Todėl pagrįsta teismo išvada, jog užbaigdamas lenkimo manevrą pareiškėjas nesukėlė realaus pavojaus sau ir priešinga eismo juosta važiavusiam V. J.. V. J. deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad jis staiga stabdė siekdamas išvengti susidūrimo su pareiškėju, nėra pakankamas pagrindas šiuo konkrečiu atveju konstatuoti, jog pareiškėjo atliktas lenkimo manevras atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi, kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, V. J., matydamas pareiškėjo užbaigiamą lenkimo manevrą nekeitė krypties, nesitraukė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto siekiant išvengti susidūrimo, o greitį sumažino tik tuo momentu, kai pareiškėjas užbaigė lenkimo manevrą, tai yra tada, kai jokio realaus pavojaus automobilių susidūrimui nebebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju Institucija apeliaciniame skunde kelia byloje surinktų įrodymų vertinimo klausimą, nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu T. R. atžvilgiu, tvirtindama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas išimtinai vertinant tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, visiškai ignoruojant liudytojo parodymus bei netinkamai analizuojant vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes.

8. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo argumentus, skundžiamą procesinį sprendimą ir atsiliepimą bei patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu daro išvadą, jog apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo neišsamiai, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad T. R. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nutarimas panaikinamas ir Institucijos 2025 m. birželio 20 d. nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų.

10. Pagal teismų praktiką ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021). Be to komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeisdamas KET punktų reikalavimus, sukėlė pavojingą eismui situaciją.

11. T. R. Institucijos 2025 m. birželio 20 d. nutarimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad byloje nustatytu laiku ir vietoje – kelyje kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę, neįvertino, kad lenkimui būtinai eismo juostai esant užimtai jis kliudys priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei ir neturės galimybės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas. Tokiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, atlikdamas lenkimo manevrą nepaliko saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono nuo greta važiuojančių transporto priemonių, privertė priešpriešais važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti ir trauktis arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto siekiant išvengti susidūrimo, t. y. tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 5, 9, 101, 126, 136.3, 136.5 punktų reikalavimus.

12. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, jog jame yra aptarti KET punktų reikalavimai aktualūs nagrinėjamu atveju, todėl apygardos teismas jų dar kartą kartoja ir pasisako tik dėl įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje.

13. Visų pirma sutiktina su Institucijos skundo argumentu, kad pagal teismų praktiką, vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų patikimumą ir objektyvumą nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik šio asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sakyti tiesą neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

14. Apylinkės teisme apklausiamas T. R. nurodė, kad važiuodamas prisivijo automobilį, kuris važiavo mažesniu nei leistu greičiu, todėl nusprendė jį aplenkti. Pradėjus lenkimo manevrą ir susigretinus su minėtu automobiliu, pastarojo vairuotojas padidino greitį ir neleido užbaigti lenkimo manevro, todėl jam teko dar labiau didinti greitį, kad spėtų jį aplenkti. Tuo tarpu priešingoje eismo juostoje važiavęs automobilis, prieš pradedant lenkimą, buvo labai toli, dėl šios priežasties, įsitikęs, kad lenkti yra saugu, aplenkė prieš jį važiavusį automobilį. Priešingoje juostoje važiuojantį automobilį pastebėjo užbaigdamas manevrą. Jeigu būtų matęs, kad nespės aplenkti prieš jį važiuojančio automobilio, nes šis padidino greitį, būtų grįžęs atgal į savo eismo juostą. Pastarojo atstovas advokatas apylinkės teisme dar pridūrė, kad priešinga eismo juosta važiavusio automobilio vairuotojas pradėjo stabdyti tik tada, kai T. R. jau buvo užbaigęs lenkimo manevrą.

15. 2025 m. vasario 22 d. e. policijai pateiktame panešime apie įvykį, liudytojas V. J. nurodė, kad vyko į savo namus, kuomet automobilis „Opel“ atliko lenkimo manevrą iš toli matydamas atvažiuojančią jo vairuojamą transporto priemonę, vietoje to, kad pristabdytų, „Opel“ vairuotojas tęsė lenkimą, taip vos nepražudydamas 5 žmonių. Tuo tarpu jis turėjo pristabdyti savo vairuojamą automobilį, norint leisti „Opel“ vairuotojui užbaigti lenkimo manevrą ir išsaugoti savo ir šeimos gyvybes. Tuo pačiu „Opel“ vairuotojas jam pamirksėjo ilgomis šviesomis, kad šis pasitrauktų iš kelio, nors buvo neįsijungęs artimųjų šviesų.

16. Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas V. J. parodė, kad automobilio „Opel“ vairuotoją jis matė pakankamai iš toli. Pastarajam nestabdžius ir negrįžus atgal į savo juostą, jis staigiai stabdė, dėl ko buvo praktiškai sustojęs, kad automobilio „Opel“ vairuotojas spėtų užbaigti lenkimo manevrą. Savo vairuojamą automobilį staiga stabdė tuomet, kai automobilio „Opel“ vairuotojas baiginėjo lenkimo manevrą. Šiam pavyko pabaigti lenkimo manevrą tik jo dėka, priešingu atveju, nestabdžius būtų įvykusi avarija.

17. Analizuojamu atveju pažeidimas buvo užfiksuotas vaizdo registratoriaus pagalba, todėl esant prieštaringiems proceso dalyvių parodymams būtent vaizdo įrašas leidžia objektyviai įvertinti aptariamo įvykio eigą.

18. Iš vaizdo įrašo matyti, kad T. R. vairuojamas automobilis „Opel“ liudytojo V. J. važiuojamojoje kelio juostoje lenkiantis kitą transporto priemonę aiškiai matomas jau 00.14 sek. Tuo tarpu, kaip nurodoma ir Institucijos skunde liudytojas savo transporto priemonę staigiai pradėjo stabdyti 00.19 sek., kuomet T. R. vairuojamas automobilis „Opel“ dar nebuvo baigęs lenkimo manevro ir į savo eismo juostą pastarasis grįžo 00.20 sek. Pažymėtina, kad būtent tokias aplinkybes apklausiamas apylinkės teisme ir nurodė liudytojas V. J., kad jis savo vairuojamą automobilį staiga stabdė tuomet, kai automobilio „Opel“ vairuotojas baiginėjo lenkimo manevrą. Labai trumpas 00.01 sek. laiko tarpas, kuomet transporto priemonės apsilenkė, rodo, kad tarp T. R. ir V. J. vairuojamų transporto priemonių buvo itin mažas atstumas, T. R. atliekamas lenkimo manevras privertė kitą transporto priemonės vairuotoją V. J. staigiai reaguoti ir imtis atitinkamų veiksmų, t. y. stabdyti, siekiant užtikrinti savo ir savo šeimos narių saugumą bei išvengti galimo susidūrimo. Būtent tik liudytojo V. J. atliktų veiksmų dėka T. R. saugiai galėjo užbaigti lenkimo manevrą ir buvo išvengta eismo įvykio bei žalos, todėl darytina išvada, kad T. R. nagrinėjamu atveju sukėlė pavojingą situaciją, privertusią kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį ir dėl to pagrįstai Institucijos 2025 m. birželio 20 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

19. Priešingos išvados neleidžia daryti ir aplinkybės, kad liudytojo V. J. vairuojamo automobilio greitis vaizdo registratoriuje pradėjo mažėti tik apsilenkus su T. R. vairuojamu automobiliu „Opel“, kadangi, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, iš pateis vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad liudytojo vairuojamo automobilio greitis sumažėjo jau 00:19 sek., nors vaizdo registratoriuje buvo fiksuojamas 76 km/val. greitis. Tuo tarpu mažiausias 20 km/val. greitis buvo užfiksuotas 00:26 sek., kuomet liudytojas jau buvo pradėjęs įsibėgėti didindamas greitį, todėl pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad greičio perdavimas į registratorių yra vėlesnis ir vaizdo registratoriuje atvaizduojamo greičio duomenys atsilieka nuo realaus vaizdo, todėl šiuo atveju įrodomąją reikšmę turi pačiame vaizdo įraše fiksuojamas vaizdas, o ne jame atvaizduoti vaizdo registratoriaus duomenys.

20. Apygardos teismas pažymi, kad jeigu lenkimo manevro nepavyksta atlikti nekeliant pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei nepažeidžiant KET reikalavimų, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą. Todėl net ir atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad liudytojo vairuojama transporto priemonė nekeitė krypties, nesitraukė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o T. R. lenkiama transporto priemonė didino greitį ir dėl to lenkimo manevras užsitęsė, niekaip nepaneigia T. R. atliktų veiksmų pavojingumo ir nešalina jo administracinės atsakomybės. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju T. R. vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį ir matydamas priešais atvažiuojančią liudytojo transporto priemonę, žiemos metu, kuomet eismo sąlygos yra žymiai sudėtingesnės, nusprendęs tęsti lenkimo manevrą pasielgė ypač nerūpestingai ir neapdairiai bei sukėlė pavojingą eismo situaciją, kuri atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, kadangi liudytojas V. J. dėl T. R. veiksmų buvo priverstas staigiai stabdyti.

21. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju apylinkės teismas vertindamas vaizdo įrašo duomenis netinkamai juos išanalizavo, išskirtinę reikšmę suteikė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimams, o liudytojo V. J. nurodytas aplinkybes vertino atmestinai, nors jas patvirtina vaizdo medžiaga. Dėl to Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, o apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarimas naikinamas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Tomo Pilecko apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Giačaitė