Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. P., jos atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos R. Š. 2015-01-06 nutarimo Nr. 41N-23923650-15 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėja R. Š. 2015-01-06 V. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 183 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad V. P. 2014-12-22 apie 2.39 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nakties metu garsiai leido televizorių, taip trikdydama viešąją rimtį (11-12 b. l.).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėja R. Š. 2015-01-06 priėmė nutarimą Nr. 41N-23923650-15, pagal kurį V. P. nubausta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jai paskirta 43 Eur bauda (13 b. l.).

2015-02-02 Šiaulių apylinkės teisme gautas V. P. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde (2-3 b. l.) pareiškėja teigė, kad 2014-12-21 buvo namuose - (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Vakare įsijungė televizorių pažiūrėti rodomą TV laidą. Kadangi kambaryje buvo tvanku, pravėrė buto langą pravėdinti kambarį. Bežiūrėdama televizorių užmigo. Prabudo tik kažkam pabeldus į buto langą. Po ko, supratusi, kad buvo užmigusi, iškart išjungė televizorių ir uždarė paliktą pravertą buto langą. Jau buvo nakties metas, tačiau pati jokio tikslo tyčia trikdyti viešąją rimtį neturėjo. Kadangi gyvena namo pirmame aukšte ir buvo pravėrusi kambario langą prasivėdinti, televizoriaus garsas aišku, kad galėjo girdėtis lauke prie atidaryto lango, tačiau jokių nusiskundimų iš kaimynų dėl televizoriaus garso iki šio įvykio nėra gavusi ir niekas jokių pretenzijų neišreiškė. Kaip jau minėjo, žiūrėdama televizorių prie praverto lango buvo užsnūdusi, tačiau kaimynai pas ją į butą nebuvo atėję ir dėl to jokių priekaištų neišsakė. Nors jau yra pensinio amžiaus, tačiau klausos sutrikimų neturi, girdi gerai, televizorių žiūrėjo kaip ir visuomet - vidutiniu garsu. Pasiteiravus gretimų butų kaimynų, t. y. su kuriais ribojasi jos buto sienos, jokių priekaištų dėl triukšmo negavo. Kaimynai patvirtino, kad jokio triukšmo jie negirdėjo. Jokių nuobaudų iki tol pati nėra turėjusi. Pačios kieme dažnai būriuojasi ir triukšmauja jaunimas, daugelis kaimynų turi dėl to nusiskundimų, todėl mano, kad įvyko kažkoks nesusipratimas ir triukšmą tą kartą namo kieme galėjo kelti kažkas kitas, o nubausta buvo ji. Kadangi 2015-01-06 pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį (43 eurų bauda) yra nubausta ne tik kad nepagrįstai, bet ir labai griežtai, jos kaltė padarius šį pažeidimą konstatuota tik prielaidomis, objektyviai neišsiaiškinus visų aplinkybių ir netinkamai jas įvertinus, neatsižvelgus į visas aplinkybes, todėl prašo panaikinti nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Tuo atveju, jei teismas visgi vertintų, kad ji padarė pažeidimą, prašo pakeisti nutarimą ir, atsižvelgiant į visą įvykio situaciją, jos amžių ir gaunamą pensiją, administracinės nuobaudos neskirti.

Teismo posėdyje V. P. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2014-12-22 naktį pravėrė langą, žiūrėjo televizorių ir užmigo. Nakties metu kažkas pabeldė į jos buto langą, pati išsigando, pagalvojo, kad kas per jį lipa. Pažiūrėjo, išjungė televizorių ir užmigo. Televizorių išjungė po pabeldimo į palangę. Žiūrimo televizoriaus garsas buvo vidutinis. Bute tylu nebuvo, bet triukšmas nebuvo tiek didelis. Nepamena, ar tuo metu lauke buvo jaunimo. Namas yra blokinis ir jei langas būtų uždarytas, nieko nesigirdėtų. Tuo metu tik jos buto langas buvo praviras, kitų langai uždari. 2014-12-23 buvo išvykusi dešimčiai dienų. Po to 5 d. atėjo R. Š. ir atnešė teismo šaukimą. Ji paklausė „gal ne jūs, gal vaikai triukšmavo?“. Sakė jai, kad gyvena viena. Tada pati nuėjo į policiją, prašė parodyti bylą, bet niekas jos nesiklausė. Policijoje nedavė susipažinti su bylos medžiaga, nors norėjo išsiaiškinti, kas iš tiesų kvietė pareigūnus. Kadangi nesigailėjo, todėl paskyrė baudą. Jokių nuobaudų praeityje neturėjo, nebuvo ir teista. Paskui pati perklausė visus kaimynus, niekas triukšmo negirdėjo. Kaimynai pretenzijų nereiškė, tai buvo toks vienintelis kartas. Klausos problemų neturi. Niekas daugiau atėję nebuvo, neskambino. Jokių veiksmų ir skundų nebuvo. Pati gyvena namo pirmame aukšte ir dažnai tokiu laiku į kiemą grįžta jaunuoliai su muzika, mano, kad tai jiems galėjo buvo iškviesti pareigūnai, tačiau atvykę nieko nerado. Rado tik tokį jos bute skleidžiamą triukšmą. Jos buto durų skambutis senas, durys užkoduotos, todėl pareigūnai į duris neskambino. Pabeldė į palangę, pagalvojo, kad tie jaunuoliai. Pati šiuo metu yra pensininkė, gauna pensijos 173 Eur.

Liudytoja Z. B. teisme parodė, kad kaimynė V. P. paklausė, ar pas ją girdėjo triukšmą ir kad dėl to buvo iškviesta policija. Pati gyvena 10 metų virš kaimynės (duomenys neskelbtini)-ame bute. Triukšmo negirdėjo, nes miega kitoje pusėje. Kas kvietė policiją, nežino. Su kaimyne nėra tokių situacijų buvę. Su kita kaimyne apie tai kalbėjo, ji taip pat sakė, kad nieko negirdėjo. V. P. sakė, kad ji užmigo neišjungusi televizoriaus. Namas yra blokinis, vasarą kuomet langai praviri, girdisi, kad garsiau šneka žmonės. Vasarą girdisi, kad televizorius pas žmones būna įjungtas. Taip pat lauke jaunimas būriuojasi, vasarą garsiai žmonės kalba, žiemą nesigirdi.

Liudytoja N. Š. teisme parodė, kad girdėjo apie įvykį 22 d. Jos buto siena ribojasi su kaimynės miegamuoju kambariu. Tą vakarą iš užsienio buvo grįžę vaikai ir patys tuo metu buvo svečių kambaryje. Pas kaimynę triukšmo negirdėjo. Kaimynės konkrečiai apie įvykį neklausė, bet kaimynė yra ramus žmogus. Apie šį įvykį žino iš kaimynės. Pačiai kaimynės televizoriaus žiūrėjimas netrukdo. Prie namo laiptinės dažnai buriuojasi jaunimas.

Liudytojas D. M. teisme parodė, kad V. P. nematyta. Laiko nepamena, buvo gautas budėtojo pranešimas. Nepamena, ar pranešant buvo nurodytas butas, tačiau kituose butuose triukšmo nesigirdėjo, o kiemas buvo tuščias. Laiptinės kodą nurodė budėtojas. Tarnybinį pranešimą rašė tuo po įvykio, praėjus 15 minučių. Atvykus į kiemą, iš karto privažiavo prie laiptinės. Tik išlipus iš automobilio garsiai girdėjosi ne muzikos garsas, o toks kaip rodomo filmo. Buvo ne paskutinė laiptinė, o ten kur praviras langas, į kurį bandė pabelsti, bet niekas nesuragavo. Patys neminėjo, kad „atvyko policija, prašom įleisti“. Garsas toliau tęsėsi. Kiek pamena, šviesa bute buvo išjungta. Kitų tuo metu triukšmo šaltinių nebuvo.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. Pareiškėja nėra matyta. Gali būti, kad į įvykio vietą vyko su kolega D. M.. Daug kartų naktį tenka važiuoti dėl triukšmo. Nieko konkrečiai neatsimena. Teismui pagarsinus D. M. tarnybinį pranešimą, liudytojas A. R. parodė, kad apie incidentą pranešė budėtojas. Kas pranešė budėtojui, nežino. Kai nuvyko į įvykio vietą, matė, kad yra praviras langas ir girdėjosi lyg televizoriaus ar radijo garsas. Į laiptinę įėjo pro koduotas laiptinės durtis, durų kodą pasakė budėtojas. Buto durys gal buvo po dešine puse. Apie 10 minučių įkyriai beldė į duris, bet durų niekas neatidarė. Išėjus iš laiptinės jokio garso nebegirdėjo, o bute nebedegė šviesa. Langas buvo pradarytas vėdinimui. Gal kaimynai, kurie yra už sienos, ir būtų girdėję tokį triukšmą. Namas buvo blokinis. Kai išėjo iš laiptinės, priėjo prie lango, tačiau nieko nebegirdėjo. Nors butas pirmame aukšte, bet jokių asmenų bute nesimatė. Į langą beldė gal D. M., jis už patį žymiai aukštesnis, bet tokių aplinkybių, neatsimena. Jei langas būtų buvęs uždarytas, gal ir nebūtų girdėję jokių garsų. Visur kitur buvo ramu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 86 eurų.

Nors V. P. neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, tačiau jos pozicija nėra pagrįsta faktiniais duomenimis, be to, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

V. P. teisme pripažino, kad 2014-12-22 naktį žiūrėjo televizorių pravėrusi langą ir užmigo; bute tylu nebuvo, bet triukšmas nebuvo tiek didelis; pasak jos, žiūrimo televizoriaus garsas buvo vidutinis. Pažymėtina, kad triukšmo dydis iš esmės yra vertinimo dalykas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pati V. P. teisme pripažino, kad jei langas būtų uždarytas, nieko nesigirdėtų; teigė, kad pati perklausė visus kaimynus, niekas triukšmo negirdėjo; kaimynai pretenzijų nereiškė, tai buvo toks vienintelis kartas. V. P. kaimynės, t. y. N. Š. ir Z. B., teisme apklaustos liudytojomis, taip pat teigė, kad iš kaimynės buto jokio leidžiamo triukšmo negirdėjo. Z. B. parodė, kad triukšmo negirdėjo, nes miega kitoje pusėje, o N. Š. parodė, kad jos buto siena ribojasi su kaimynės miegamuoju kambariu; tą vakarą iš užsienio buvo grįžę vaikai, ir patys tuo metu buvo svečių kambaryje; pas kaimynę triukšmo negirdėjo. Atsižvelgiant į tai, Z. B. ir N. Š. dėl objektyvių priežasčių galėjo ir negirdėti kaimynės bute skleidžiamo triukšmo. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos liudytojos yra V. P. kaimynės, todėl siekdamos ateityje išvengti galimų kaimynystės nesusipratimų, gali teisme duoti parodymus, palankius būtent V. P., t. y. siekiant jai išvengti administracinės atsakomybės. V. P. savo pateiktame skunde pažymėjo, kad pačios kieme dažnai būriuojasi ir triukšmauja jaunimas, daugelis kaimynų turi dėl to nusiskundimų, todėl mano, kad įvyko kažkoks nesusipratimas ir triukšmą tą kartą namo kieme galėjo kelti kažkas kitas, o nubausta buvo ji. Tokios V. P. nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio įrašo apie pranešamą galimai padarytą pažeidimą girdėti, kad pranešėjas neįvardijo, kad kieme triukšmauja jaunuoliai ar pan., o konkrečiai įvardijo, kad „kaimynai“, tik tiksliai negalėjo įvardinti, kurios konkrečiai (duomenys neskelbtini)-o namo laiptinės bute triukšmaujama. Be to, policijos pareigūnas D. M. tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek jis ir jo kolega A. R. teisme patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą kitų tuo metu triukšmo šaltinių nebuvo, tik buvo girdimas ne muzikos garsas, o toks kaip rodomo filmo/girdėjosi lyg televizoriaus ar radijo garsas, ten kur buvo praviras langas. Netikėti policijos pareigūnų duotais parodymais teismas neturi pagrindo, nes liudytojams V. P. nėra pažįstama, jokio suinteresuotumo bylos baigtimi pareigūnai neturi, jų parodymai yra neprieštaraujantys vieni kitiems, sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš įvykio vietoje buvusių pareigūnų budėtojui iškart pranešė (tai užfiksuota garso įraše), kad triukšmauta buvo (duomenys neskelbtini)-ame bute, t. y. bute kur būtent ir gyvena V. P.. Be to, abu policijos pareigūnai pažymėjo, kad triukšmas leidžiamas naktį buvo ne muzikos, o būtent filmo/girdėjosi lyg televizoriaus ar radijo garsas, ne paskutinė laiptinė, o ten kur praviras langas, o tai sutampa su V. P. duotais paaiškinimais, kad ji užmigo prie įjungto televizoriaus; tuo metu tik jos buto langas buvo praviras, kitų langai uždari. Atkreiptinas dėmesys, kad kilti administracinei atsakomybei pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, reikia būtina nustatyti visus pažeidimo sudėties požymius. Būtent tai pareiškėja savo skunde ir pažymėjo, jog jau buvo nakties metas, tačiau pati jokio tikslo tyčia trikdyti viešąją rimtį neturėjo. Tačiau toks teisės pažeidimas padaromas ir veikiant nebūtinai tik tiesiogine tyčia.

Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad V. P. nakties metu televizoriaus žiūrėjimas (t. y. televizoriaus skleidžiamas garsas) prie atviro buto lango ir televizoriaus neišjungimas užmigus trikdė viešąją tvarką, todėl, teismo nuomone, byloje surinkta pakankami įrodymų dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Esminių pažeidimų teisenoje nenustatyta. Tokiu būdu konstatuotina, kad V. P. pagrįstai buvo nubausta administracine tvarka pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Spręstinas klausimas dėl V. P. paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo.

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK 30 ir 30¹ straipsniuose. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. P. teisme pažymėjo, jog kadangi nesigailėjo, todėl pareigūnė paskyrė baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 30 straipsnyje nustatyta, jog skiriant nuobaudą ne vien turi būti atsižvelgta tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet turi būti atsižvelgta ir į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (10 b. l.) matyti, kad V. P. pažeidimą padarė sulaukusi 63 m. ir iki administracine tvarka nė karto nebuvo bausta. Centro policijos nuovada nebuvo gavusi skundų, pareiškimų dėl V. P. netinkamo elgesio (42 b. l.). Šios aplinkybės itin teigiamai apibudina V. P. asmenybę, t. y. kad ji nėra linkusi daryti teisei priešingus veiksmus. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (29-30 b. l.) matyti, kad V. P. gaunamos pajamos (našlės pensija, senatvės pensija) yra nedidelės, todėl jai būtų problemiška tinkamai įvykdyti ATPK 183 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – piniginę baudą. Atsižvelgus į tai, kas paminėta, teismas mano, kad yra teisinis pagrindas švelninti V. P. paskirtą administracinę nuobaudą. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos R. Š. 2015-01-06 nutarimas Nr. 41N-23923650-15 keistinas, V. P. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., 302(4) str., teisėjas

nutarė:

pareiškėjos V. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos R. Š. 2015-01-06 nutarimą Nr. 41N-23923650-15 ir V. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.