Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Prano Kuconio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. S. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant R. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. G. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus nuo 2007 m. kovo 5 d. Iš R. G. priteista: civiliniam ieškovui A. S. 8757, 33 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso 9257, 33 Lt; civilinei ieškovei R. K. 1987, 17 Lt turtinei žalai atlyginti; civiliniam ieškovui R. S. 700 Lt advokato pagalbai apmokėti. A. S. ieškinys dėl 300 000 Lt neturtinės žalos ir R. K. ieškinys dėl 20 000 Lt neturtinės žalos, atmesti. R. S. ieškinys dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl netekto darbingumo kompensavimo atmestas.

Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendis, kuriuo Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis kurioje R. G., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas; iš R. G. priteista nukentėjusiajam R. S. 4160 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 800 Lt suteiktos teisinės pagalbos apmokėjimui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, nuteistojo R. G. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, jis pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata ir žuvo žmogus, t. y. jis 2000 m. rugpjūčio 7 d., apie 7.30 val., vairavo automobilį HONDA ACCORD (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. S., būdamas neblaivus, kuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste KET) 3.8 punkto reikalavimus, ir Trakų r., Lentvaryje, Geležinkelio gatvėje, prie namo Nr. 72, važiuodamas Trakų link, gyvenvietėje važiuodamas ne mažesniu kaip 81 km/h greičiu ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį automobilį išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kuo pažeidė KET 2.4, 14.1, 14.3, 15.1.3 punktų reikalavimus, kur susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu VAZ 2101 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu M. S., kurį pagal įgaliojimą vairavo A. S.. Autoįvykio metu nukentėjo automobilio HONDA ACCORD keleiviai: R. S., kuriam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas dėl galvos smegenų sumušimo, R. Č., kuriam padarytas apysunkis kūno sužalojimas dėl dešinio raktikaulio lūžio bei išnirimo. Autoįvykio metu automobilio VAZ 2101 vairuotojui A. S. buvo padarytas apysunkis kūno sužalojimas dėl dešinės girnelės ir dešinio šonkaulio lūžių, potrauminio streso sutrikimo, keleivei R. K. buvo padarytas apysunkis kūno sužalojimas dėl kairio stipinkaulio bei kairio alkūnkaulio lūžių, galvos smegenų sukrėtimo, o keleivis G. K. dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų vežamas į ligoninę mirė.

Nukentėjusysis R. S. kasaciniu skundu prašo įpareigoti R. G. atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir priteisti iš R. G. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kasatorius skunde nurodo, kad teismų sprendimus jis ginčija dėl to, kad, jo nuomone, jie neatitinka Europos Sąjungoje įprasto ir įtvirtinto dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimo standarto, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytų žalą patyrusių asmenų teises saugančių principų, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir teisinio reglamentavimo, pažeidžia jo teises, nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, remdamiesi iš esmės tokiais pačiais formaliais pagrindais, t. y. tuo, kad nusikaltimo, dėl kurio jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, padarymo metu nei Baudžiamojo proceso kodekse, nei Civiliniame kodekse nebuvo teisės normų, pagal kurias nukentėjusiajam asmeniui turi būti atlyginama neturtinė žala. Su tokiais argumentais ir motyvais kasatorius nesutinka, manydamas, kad šiuo atveju neturtinė žala turi būti atlyginama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Baudžiamojo proceso kodeksu, teismų praktika, Europos Ministrų Tarybos rekomendacijomis ir bendraisiais teisės principais, o ne vien tik formaliai suvokiama įstatymo raide. Cituodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio, 30 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimus kasatorius skunde tvirtina, kad teismai šiais teisės šaltiniais nepagrįstai ir nemotyvuotai nesivadovavo. Nukentėjusysis R. S., komentuodamas BPK 4 straipsnio 1 dalį, 113 straipsnio 1 dalį, 115 straipsnio 2 dalį, teigia, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra nuostatų, jog civilinis ieškinys dėl turtinės ar neturtinės žalos priteisimo turi būti sprendžiamas, vadovaujantis Civilinio kodekso normomis. Kasatoriaus nuomone, jeigu teismai BPK X skyriaus nuostatas būtų taikę sistemiškai bei nuosekliai, tai neturtinė žala jam turėjo būti priteista be jokio subsidiaraus civilinės teisės normų taikymo. Remdamasis baudžiamąja byla Nr. 1-123-10-2003 (jos numeris kasacinėje instancijoje 2K-474/2004), kurioje Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu vienai nukentėjusiajai priteista 2000 Lt, kitai – 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai konstatavo, kad civiliniai ieškiniai patenkinti pagrįstai, kasatorius daro išvadą, jog teismų praktikoje yra įtvirtintos nuostatos, kad neturtinė žala nukentėjusiajam asmeniui dėl nusikaltimo turi būti atlyginama ir tuo atveju, kai nusikaltimas buvo padarytas prieš įsigaliojant naujam baudžiamojo proceso įstatymui, o nuosprendis priimamas pagal sprendimo metu jau galiojantį naują baudžiamojo proceso įstatymą. Kasatorius mano, kad nagrinėdamas jo kasacinį skundą, teismas turi pasisakyti, ar nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui yra būtinos formaliai pozityvios civilinės teisės normos, ar teismas turi pareigą priteisti neturtinę žalą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Ministrų tarybos rekomendacijomis ir BPK normomis, kurios galiojo nuosprendžio priėmimo metu.

Kasacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiojo R. S. kasacinio skundo teiginiai, jog teismas turėjo priteisti jam padarytos neturtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Baudžiamojo proceso kodeksu, teismų praktika, Europos Ministrų Tarybos rekomendacijomis ir bendraisiais teisės principais, yra nepagrįsti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis nustato ne asmens teisę gauti žalos atlyginimą, o įstatymus leidžiančio valstybės organo pareigą įstatymu sureglamentuoti asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą. Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus dydį ir būdus nustato Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Iki dabar galiojančio Civilinio kodekso, kuris įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojimo civilinę atsakomybę reglamentavo 1964 m. Civilinis kodeksas. Tas kodeksas numatė moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą tik dviem atvejais: pirma, kai ji padaryta pažeminant asmens garbę ir orumą (7¹ straipsnis), antra, kai ji padaryta neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais (486 straipsnis). Nukentėjusiojo R. S. kasaciniame skunde kalbama apie nuteistojo R. G. neatsargiais veiksmais kasatoriui padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad neatsargų nusikaltimą, kurio metu nukentėjusiajam R. S. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas ir sugadintas jo automobilis, nuteistasis R. G. padarė 2000 m. rugpjūčio 7 d., t. y. galiojant dar 1964 m. Civiliniam kodeksui, kuris prievolės tokiu atveju atlyginti ne tik materialinę, bet ir neturtinę žalą, dar nenumatė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas R. S. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas tą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, yra pagrįsti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai išaiškino įstatymą, padarydami išvadą, kad dabar galiojančio 2000 m. Civilinio kodekso nuostatos dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo aptariamiems ginčo santykiams negali būti taikomos. Tai visiškai atitinka 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio turinį, kur nurodoma, jog kodekse nustatytos taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių faktinis pagrindas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Tai reiškia, kad aptariamos normos grįžtamosios galios neturi. 2000 m. rugpjūčio 7 d. padarytos žalos pobūdis ir dydis, jos atlyginimo sąlygos negali būti nustatomos ir pagal Europos Sąjungos teisės aktus (ką nepagrįstai savo skunde teigia kasatorius), nes Europos Sąjungos nare Lietuvos Respublika tapo tik nuo 2004 m. gegužės 1 dienos. BPK normų pagrindu tenkinti kasatoriaus ieškinį dėl neturinės žalos priteisimo teismas taip pat negalėjo, nes baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik proceso tvarką, jis reglamentuoja procedūrines teises, o materialiąsias teises reglamentuoja kitų teisės šakų (baudžiamosios teisės, civilinės teisės, šeimos teisės, darbo teisės ir kt.) materialinės normos. Neturėjo pagrindo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kasatoriaus prašomo sprendimo pagrįsti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pavyzdį iš neva jau esamos tokių sprendimų praktikos kasatorius savo skunde pateikia nutylėdamas kai kurias esmines aplinkybes. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 2K-474/2004 turinio matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu D. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. už tai, kad neatsargų nusikaltimą ji padarė 2002 m. rugsėjo 3 d. (pateikdamas pavyzdį kasatorius nutyli to nusikaltimo padarymo laiką), t. y. jau galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui. To kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Esant tokioms sąlygoms, priteisdamas ir neturtinės žalos atlyginimą, teismas įstatymą pritaikė tinkamai (todėl ir kasacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo tokio sprendimo naikinti ar keisti), tačiau tai nėra tinkamas pavyzdys nagrinėjamoje byloje aptariamam atvejui, nes šioje byloje neatsargus nusikaltimas padarytas 2000 m. rugpjūčio 7 d.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nukentėjusiojo R. S. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria: