Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-255-960/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-01-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-01-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-22
Bylos Nr.
1-255-960/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00802-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Kaltinamasis
J. M.
Nukentėjusysis
K. Z.
Advokatai
Jurijus Kovalenka, Aldevinas Švedas
Kategorijos
  • 1.17.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-255-960/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00802-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.17.2.3.; 1.2.25.4.1.; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Rūtai Petrauskienei,vertėjaujant Irinai Pikčilingienei ir Giedriui Račkauskui,

dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui Aldevinui Švedui, nukentėjusiajam K. Z., jo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenko,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkų tautybės, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: jis, 2013 m. rugpjūčio 2 d., apie 09.40 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobili „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Dariaus ir Girėno gatvės važiuojamąja dalimi Eišiškių plento kryptimi pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau visur redakcija galiojusi 2013 m. rugpjūčio 2 d.) 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus, numatančius draudimą kirsti siaurą ištisinę priešingų krypčių transporto srautus skiriančią liniją, o taip pat Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, 111 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš apsisukdamas, vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir 112 punkto reikalavimus, numatančius, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali apsisukti iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, važiuodamas Dariaus ir Girėno gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Eišiškių plento kryptimi, pirmąja eismo juosta, gatvės atkarpoje ties Dariaus ir Girėno gatvės pastatu Nr. 11 esančia maršrutinio transporto stotele „Naujininkai“, kurioje priešingos krypties eismo puses skiria siaura ištisinė linija, kurią kirsti draudžiama, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino savo veiksmų saugumu, prieš apsisukdamas nepasitraukė prie pat savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies kairiojo krašto, dėl ko pasukęs vairuojamą automobilį į kairę pusę ir pradėjęs apsisukinėti iš pirmos eismo juostos įvažiavo į savo krypties eismo pusės antrąją eismo juostą, tokiais veiksmais sudarydamas kliūtį nepraleido šia eismo juosta jo automobiliui iš paskos ta pačia kryptimi važiavusiam K. Z. vairuojamam motociklui „Yamaha FZ 6“, valst. Nr. 880 KD, su kuriuo susidūrė. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų K. Z. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis motociklas „Yamaha FZ 6“, valst. Nr. 880 KD.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. M. duodamas parodymus paaiškino, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2013 m. rugpjūčio 2 d., apie 9 val. buvo susitaręs susitikti su draugu Žirnių gatvėje, todėl važiavo link ten iš miesto centro. Stotelėje pamatė pažįstamą kontrolierių, todėl sustojo stotelės pradžioje ir nuėjo pakalbėti. Po 10-15 minučių sėdo į automobilį, pažiūrėjo, jog nėra automobilių, įjungė posūkio signalą ir išvažiavo iš stotelės link oro uosto. Pavažiavęs apie 5 metrus, kai buvo prie plačios juostos (kelio vidurys) jis išgirdo variklio garsą ir per veidrodėlį pastebėjo, jog tiesiai į jį lekia ant galinio rato motociklas pakėlęs priekinį ratą į viršų. Nežinodamas ką toliau motociklas darys, staigiai susuko vairą į kairę ir paspaudė akseleratoriaus pedalą. Motociklas tuo metu atsitrenkė į automobilio galines dureles. Smūgis įvyko kai automobilio galinės dalis jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje ir jis buvo pasisukęs daugiau kaip 90 laipsnių kampu į miesto centro pusę. Po smūgio automobilį apsuko ir jis sustojo kelkraštyje. Per gatvės vidurį jis nebuvo sustojęs. Jis kirto kelią kur viena skiriamoji linija, o ne dvi. Motociklas nuo smūgio atšoko nuo automobilio ir grįžo į savo eismo juostą. Jis neketino apsisukinėti, o manevrą atlikinėjo siekdamas išvengti susidūrimo su motociklu. Sutinka su civilinio atsakovo pateikta pozicija dėl pareikšto civilinio ieškinio.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. Z. duodamas parodymus paaiškino, jog 2013 m. rugpjūčio 2 d., su motociklu važiavo Dariaus ir Girėno gatve link oro uosto. Sustojo pirmoje eismo juostoje pirmas prie Kapsų gatvių sankryžos, o už jo buvo dar kiti automobiliai. Pradėjęs važiuoti pagreitėjo iki 50 km/h greičio kai pastebėjo, jog stotelėje stovėjęs automobilis „Audi“ pradėjo išvažinėti į kelią. Tai pastebėjo apie 20-30 metrų atstumu, todėl nebuvo kur stabdyti ir jis staigiai pasuko į kairę, į antrą eismo juostą, kur atsitrenkė į šio automobilio keleivio dureles. Susidūrimo vieta buvo antroje eismo juostoje labai arti ištisinės linijos, nes bandė išvengti susidūrimo sukdamas kairiau. Automobilis „Audi“ tuo metu buvo 90 laipsnių kampu jo važiavimo krypčiai. Stabdyti nebandė, nes nuo stabdymo būtų slydęs, o tik atleido akseleratorių. Prieš smūgį motociklo priekinis ratas kontaktavo su asfaltu. Nuo smūgio motociklo galinis ratas pakilo, motociklo vairas atsitrenkė į dureles, motociklas apsisuko, o jis perskrido per automobilį. Automobilis „Audi“ atlikinėjo apsisukimo manevrą per dvi eismo juostas ir ištisinę liniją staigiai, vos ne skersai išvažiuodamas. Po smūgio automobilis „Audi“ iš karto nesustojo, pabaigė apsisukimo manevrą ir sustojo kitoje eismo juostoje. Vairuodamas motociklą vilkėjo motociklininko apsauginius drabužius (tekstilinė striukė, šalmas, šalmo dėkliukas, džinsinės apsauginės kelnės, plastikiniai batai, pirštinės), su kuriais buvo nuvežtas į ligoninę. Šio eismo įvykio metu jam buvo lūžusi koja, į kurią buvo įstatyta 11 varžtų, dalis minkštų audinių išdraskyta, jog dabar nesusilenkia iki galo koja bei nejaučia kairės pusės rankos nervų. Numatyta atlikti antrą operaciją, kai bus pašalinti metalai. Dėl prašomos priteisti turtinės žalos gali paaiškinti, jog eismo įvykio metu nepaisomai sugadintą motociklą vertina 11 000 litų, nes į jį buvo įdėtos papildomos detalės, jis turėjo 1 200 litų išlaidas vaistams ir kelionėms į sveikatos priežiūros įstaigas, 2 900 litų kainavo apranga, kuri šiuo metu netinkama naudotis, 6 000 litų sudaro negautos pajamos paskaičiuojant tiek su būsimomis. Prašoma priteisti neturtinė žala sudaro 25 000 litų, nes motociklo vairavimas buvo jo vaikystės svajonė, o dabar jau negalės daugiau važinėtis. Dėl patirtų sužalojimų trys mėnesius nieko negalėjo pats padaryti, nes gulėjo su pririšta koja, negalėjo net nueiti į tualetą, buvo žmonos slaugomas. Negaudamas pajamų turėjo išsikraustyti iš nuomojamo buto. Dėl patirtų sužalojimų iki šiol jaučia skausmą. Po eismo įvykio praėjus mėnesiui vyko jo vestuvės ir jis ten buvo su ramentais. Tokie prisiminimai liks visam gyvenimui.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. R. duodamas parodymus paaiškino, jog galimai praeitais metais, vasarą, apie 12 val., su kolegomis buvo sustojęs „Naujininkų stotelėje ir tikrino keleivinį transportą. Prie jų privažiavo pažįstamas J. M., kuris pakabėjęs išvažiavo. Kaltinamasis nepasakojo kur ruošiasi važiuoti. Išvažiavus J. M., išgirdo motociklo didelio variklio apsukų garsą ir trenksmą. Stabdymo garso negirdėjo. Kas įvyko tuo metu nematė, nes buvo nusisukęs nuo kelio ir stotelėje stovintis autobusiukas su tamsintais stiklais jam apribojo matymą. Priėjęs pamatė, jog automobiliui yra apgadintos durelės, guli motociklininkas ir motociklas. Motociklininkas buvo su šalmu, tamsiai apsirengęs su tamsia striuke. Apgadintas automobilis stovėjo šiek tiek skersai kelio, antroje eismo juostoje, t.y. prie kelio vidurio, o vėliau atvykus policijos pareigūnams automobilis nuvažiavo į kelkraštį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. S. duodama parodymus paaiškino, jog 2013 m. rugpjūčio 2 d. apie 11 val., netoli prekybos cento „Maxima“, esančio važiuojant link oro uosto, ji sustojo pirma prie šviesoforo antroje eismo juostoje, nes degė raudona spalva. Jai iš dešinės, pirmoje eismo juostoje, stovėjo motociklas ir galimai dar vienas automobilis. Užsidegus šviesoforo žaliai spalvai ji uždelsė pradėti važiuoti ir lėtai pradėjo važiuoti. Motociklas pajudėjo greičiau, bet tai nebuvo staigus pagreitėjimas iš vietos. Motociklas persirikiavo iš pirmos į antrą eismo juostą ir važiavo apie 50 km/h greičiu. Iš dešinės pusės, galimai iš stotelės išvažinėjantis, arba priekyje važiuojantis automobilis pradėjo staigiai atlikinėti apsisukimo manevrą vietoje kur yra dviguba ištisinė linija statmenai pasukdamas į kairę ir taip užkirsdamas važiavimo kelią motociklui. Motociklas vengdamas susidūrimo dar bandė pasukti kairiau, bet atstumas buvo per mažas ir nebuvo įmanoma išvengti susidūrimo. Motociklas atsitrenkė į judančio automobilio vairuotojo pusės maždaug į vidurį, kai automobilis buvo skersai kelio. Nuo smūgio motociklininkas ir motociklas pakilo į orą. Po smūgio automobilis nesustojo, apsisuko ir sustojo priešingos eismo juostos kelkraštyje. Motociklininkas buvo apsirengęs su šalmu ir apranga.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. A. duodamas parodymus paaiškino, jog galimai 2013 metais, šiltuoju laikotarpiu, ryte, jis važiavo Dariaus ir Girėno gatve ir sustojo netoli parduotuvės „Maxima“ prie sankryžos, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Jis stovėjo antroje eismo juostoje. Prieš jį stovėjo dar vienas automobilis. Jo automobilis buvo aukštesnis nei prieš jį stovintis. Prie šviesoforo tai pat stovėjo motociklas. Užsidegus žaliai šviesoforo spalvai, greičiausiai pajudėjo motociklas, nes prieš ji stovėjusi moteriškė delsė važiuoti, liudytojui net buvo kilusi mintis ar ji iš viso važiuos. Toje vietoje, kur kelias suka kairiau, jis pamatė, jog išvažinėja automobilis „Audi“ tamsios spalvos, pikapas per dvigubas ištisines linijas, į kurį atsitrenkė motociklas. Motociklas dar bandė išvengti smūgio pasukdamas kairiau, bet jam to nepavyko padaryti. Smūgis įvyko tuo metu, kai automobilis buvo skersai kelio, o jo galas ant dvigubos juostos. Motociklas atsitrenkė išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą į automobilio vairuotojo pusės šono galinę dalį. Po smūgio automobilis dar pavažiavo ir sustojo ant šaligatvio. Motociklininkas buvo su šalmu ir apranga.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. G. duodamas parodymus paaiškino, jog galimai gegužės mėnesį, apie 11 valandą, jis ėjo per kelią, nes jam degė žalia šviesoforo šviesa ir matė stovintį prie šviesoforo motociklą. Jam perėjus gatvę, automobiliams užsidegė žalia šviesa ir jis pamatė važiuojantį motociklą ir išgirdo motociklo garsą. Kiti automobiliai galimai buvo už motociklininko. Pamatė, jog automobilis arba suko arba apsisukinėjo per dvi ištisines linijas. Toliau jam vaizdą užstojo stotelė ir jos nematė susidūrimo. Pamatė gulintį vaikiną ir dar judantį automobilį. Motociklininkas buvo su šalmu, su džinsinėmis kelnėmis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. duodamas parodymus paaiškino, jog 2013 metų vasarą, apie 10-11 val., Dariaus ir Girėno gatvėje prie įėjimo į Naujininkų seniūniją ant pakilimo išėjo parūkyti ir išgirdo motociklo stabdymo garsą, nukreipė žvilgsnį į kelią ir pamatė kaip sukasi automobilis, o motociklas bando stabdyti, pakyla jo galinis ratas ir motociklininkas pakyla į orą. Motociklas atsitrenkė į vairuotojo pusės galines duris, per vidurį. Automobilis smūgio metu buvo per kelio vidurį, ir buvo pasisukęs 90 laipsniu kapu į kelią. Motociklininkas buvo su šalmu, apsirengęs su džinsais ir striuke, t.y. su motociklininko apranga. Po smūgio automobilis sustojo ir stovėjo skersai kelio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. P. duodamas parodymus paaiškino, jog 2013 metais, vasarą, apie pietūs rūkė balkone, esančiame 9 aukšte. Pamatė, kad „Audi“ automobilis išvažinėja iš autobusų stotelės ir norėjo apsisukti. Motociklas atsitrenkė į automobilio kairės pusės galines dureles. Smūgio metu automobilis „Audi“ buvo skersai kelio. Po smūgio automobilis stovėjo vietoje, ir tik vėliau išvažiavo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas Jurijus Kovalenko paaiškino, jog palaiko patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., pirmoje eismo juostoje, priekine dalimi nukreiptas link Kapsų g. galinė link Eišiškių pl. nuo automobilio dešinės pusės abiejų ratų iki šaligatvio krašto 0.1 m atstumu, 3,8 m nuo automobilio Audi galinės dalies , link Eišiškių pl. 3.8 m atstumu, Dariaus ir Girėno g. eismo kryptimi link Eišiškio pl. guli motociklas ant dešinio šono. Nuo motociklo priekinio rato iki Dariaus ir Girėno g. dešinio krašto (link Eišiškių pl.) - 7.2 m atstumas, nuo galinio rato - 3.6 m. Važiuojamosios kelio dalies plotis — 6.3 m. (t. 1, b. 1. 4-19).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktas stogas, galinis kairys sparnas, galinės kairės pusės durelės, sudaužytas galinių kairės pusės durelių stiklas (t.1, b. 1. 20-21).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad „Yamaha FZ6“, valst. Nr. 880KD, sulenktas kuro bakas, sulaužyta dešinė kojelė, sulaužyta dešinė galinė apdaila, sudaužyti abu dešinės pusės posūkio žibintai, lūžęs vairas, sulaužytas priekinis spoileris, priekinis sparnas, sulaužytas priekinis žibintas, sulenktos šakės, nulaužti abu veidrodėliai, sudaužytas prietaisų skydelis (t. 1, b.1. 28-29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7339/13(01) nurodyta, kad K. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( t.1, b. 1.38).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-04-07 specialisto išvadoje Nr. 11-233(14) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. M. pradėjo apsisukinėti Dariaus ir Girėno gatvėje važiuoti link miesto centro, kada jam iš paskos apie 48 km/h greičiu link Eišiškių pl. motociklu „Yamaha FZ6“, valst. Nr. 880KD, važiavęs K. Z. buvo apie 29 m atstumu. Automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukimo metu galine ašimi esant ties kelio važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo linija KET 1.1, į automobilio kairės pusės dureles atsitrenkė motociklas „Yamaha FZ6“, valst. Nr. 880KD, kuris po smūgio persislinko į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po motociklo atsitrenkimo automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. M. užbaigė apsisukimo manevrą ir sustabdė automobilį ties Dariaus ir Girėno gatvės važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Nustatyti kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio „audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. M., negalima. Motociklo „Yamaha FZ6“, valst.nr. 880 KD, atsitrenkimo metu automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo apie 17 km/h greičiu. Nustatyti kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo motociklo „Yamaha FZ6“, valst.Nr. 880 KD, vairuotojas K. Z., negalima. Motociklas „Yamaha FZ6“, valst. Nr. 880 KD, į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė judėdamas apie 48 km/h greičiu. Motociklo „YamahaFZ6“, valst. Nr. 880Kd, vairuotojas K. Z., važiuodamas nustatytu apie 48 km/h greičiu, automobilio „audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. M. sukėlus grėsmę eismo saugumui, neturėjo techninės galimybės išvengti atsitrenkimo į automobilį, kadangi jo vairuojamas motociklas nuo atsitrenkimo į automobilį vietos buvo mažesniu atstumu, negu atstumas, kuris buvo reikalingas sustabdyti motociklą. Motociklas „Yamaha FZ6“, valst. Nr. 880KD, į apsisukinėjusio J. M. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines kairės pusės dureles atsitrenkė ties stiklo šukių išbarstymo zonos pradžia, tikėtina, būdamas ant, arba greta horizontalios ženklinimo linijos KET 1.1. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. M. apsisukinėdamas Dariaus ir Girėno gatvės ruože, kur tai daryti draudžia horizontalaus ženklinimo linija KET 1.1, sudarė iš paskos motociklu „Yamaha FZ6“, valst. Nr. 880KD, važiavusiam K. Z. neišvengiamą kliūtį. Automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. M. prieš išvažiuodamas iš sustojimo vietos privalėjo duoti kelią iš paskos link Eišiškių pi. važiavusioms transporto priemonėms bei apsisukti važiuoti link miesto centro link tam leidžiamojoje Dariaus ir Girėno g. važiuojamosios dalies vietoje. Motociklo „Yamaha FZ6“, valst. Nr. 880KD, vairuotojas K. Z., automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. M. apsisukimo metu sukėlus grėsmę eismo saugumui, privalėjo savalaikiai efektyviai stabdyti motociklą. (t.1, b. 1. 87-95).

2013 m. balandžio 18 d. sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomoji sutartis, pagal kurią AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. apdraudė automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę (t.1, b.l. 24).

2013 m. rugpjūčio 22 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodoma, jog K. Z. nustatyta dešinio šlaunikaulio lūžis ir dešinės šlaunies bei kairės alkūnės odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamo eismo įvykio metu ir vertinama nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl šlaunikaulio lūžio sveikata sutriko ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t.1, b.l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei proceso dalyvių teisiamojo posėdžio duotus parodymus daro išvadą, jog byloje apklausto kaltinamojo J. M., nukentėjusiojo K. Z., liudytojų J. R., G. S., J. P. parodymais yra neginčijamai įrodyta faktinė aplinkybė, jog J. M. 2013 m. rugpjūčio 2 d., apie 9.40 val., vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš maršrutinio transporto stotelės „Naujininkai“, esančios Dariaus ir Girėno gatvėje 11, Vilniuje, Eišiškių plento kryptimi.

Dėl tolesnių įvykių eigos teisiamojo posėdžio metu J. M. paaiškino, jog iš stotelės išvažiavo įsitikinęs, jog nėra automobilių ir įjungęs posūkio signalą. Pavažiavęs apie 5 metrus į priekį, kai jau buvo prie kelio vidurio, išgirdo variklio garsą ir per galinį veidrodėlį pamatė tiesiai į jį lekiantį motociklą, pakėlusį priekinį ratą į viršų. Norėdamas išvengti susidūrimo staigiai pasuko vairą į kairę ir paspaudė akseleratoriaus pedalą. Smūgis įvyko kai jo automobilio galinė dalis buvo priešpriešinėje eismo juostoje, o automobilis labiau pasisukęs į miesto centrą. Neigė, jog atlikinėjo apsisukimo manevrą. Nukentėjusysis K. Z., liudytojai G. S., P. G., V. K. ir J. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog iš stotelės išvažiavęs automobilis atlikinėjo apsisukimo manevrą. Byloje esančioje specialisto išvadoje yra padaryta išvada, jog J. M. vairuojamas automobilis atlikinėjo apsisukimo manevrą (t.1, b.l. 87-95). Išskyrus kaltinamąjį, joks teisiamojo posėdžio metu apklaustas proceso dalyvis matęs įvykį nenurodė ir kaltinamojo paminėtos aplinkybės, jog motociklas važiavo ant galinio rato, priekinį pakėlęs į viršų. Nukentėjusysis K. Z. ir įvykį matę liudytojai G. S., J. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jų manymu, motociklas neviršijo leistino greičio, nukentėjusysis K. Z. ir liudytoja G. S. teismo posėdžio metu motociklo važiavimo greitį apibūdino 50 km/h greičiu. Kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai nepaminėjo aplinkybės, jog motociklas važiavo dideliu greičiu. Byloje esančioje specialisto išvadoje nustatyta, jog motociklo važiavimo greitis atsitrenkimo metu buvo apie 48 km/h (t.1, b.l. 87-95). Pažymėtina, jog tarp apklaustų proceso dalyvių yra tam tikrų įvykio detalių neatitikimų, nes nukentėjusysis K. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nebandė stabdyti, o tik atleido akseleratorių, liudytojas J. R. girdėjo motociklo didelių apsukų garsą ir trenksmą be stabdymo garso, liudytojas P. G. girdėjo motociklo variklio garsą, V. K. girdėjo motociklo stabdymo garsą. Liudytojai G. S. ir J. A., kurie važiavo paskui motociklą, teismo posėdžio metu paaiškino, jog motociklas vengdamas susidūrimo pasuko kairiau. Byloje esančiame eismo įvykio plane (t.1, b.l. 6) nėra pažymėtų stabdymo žymių, stabdymo žymių nesimato ir byloje esančiuose nuotraukose (t.1, b.l. 7-16). Sistemiškai įvertinus visus šiuos byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog nukentėjusiojo ir anksčiau paminėtų liudytojų parodymai bei kiti įrodymai yra iš esmės vienodi ir nuoseklūs dėl įvykio aplinkybių, o kaltinamojo parodymai dėl motociklo didelio važiavimo greičio, važiavimo ant galinio rato bei kaltinamojo neatliekamo apsikukimo manevro nėra visiškai pagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo iškelta versija apie jo atliekamą susidūrimo išvengimo manevrą, kai jis pastebėjęs atvažiuojantį jam iš paskos dideliu greičiu atvažiuojantį motociklą, siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai susuka vairą į kairę ir paspaudžia akseleratoriaus pedalą, jog automobilis, kirsdamas ištisinę liniją pasisuka į priešingą pusę, neatitinka nei protingumo, nei teisės aktų reikalavimų. Lyginant kaltinamojo parodymus apie jo išvažiavimą iš stotelės, pavažiavus 5 metrus privažiavimą prie ištisinės linijos, atvažiuojančio motociklo pastebėjimą ir tik tada pradėtą manevrą, matyti, jog jie neatitinka eismo įvykio plane užfiksuotai objektų padėčiai, nes šukės kelyje išsibarsčiusios 7,8 metro ilgiu iki išvažiavimo iš stotelės, motociklas taip pat guli prie išvažiavimo iš stotelės (t.1, b.l. 6). Dėl šių priežasčių kaltinamojo iškelta pozicija yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais, o netgi jiems prieštaraujanti, todėl teismas neturi pagrindo ja tikėti.

Nukentėjusysis K. Z., liudytojai G. S., J. A., V. K. ir J. P. patvirtino teisiamojo posėdžio metu aplinkybę, jog motociklas atsitrenkė į automobilio kairės pusės dureles, kai automobilis buvo skersai kelio. Toks pat transporto priemonių susidūrimo mechanizmas yra nustatytas byloje esančioje specialisto išvadoje. Dėl šių priežasčių teismas laiko byloje įrodyta šią aplinkybę, jog motociklas atsitrenkė į automobilį, kai jis skersai kelio.

Byloje esančiame eismo įvykio plane (t.1, b.l.6) bei nuotraukose, padarytuose eismo įvykio vietoje (t.1, b.l. 7, 8, 13, 14, 15,16) matyti, jog priešpriešinės kelio eismo juostos maršrutinio transporto stotelės vietoje yra atskirtos dviguba ištisine linija, o už stotelės ribų – vienguba siaura ištisine linija.

Apibendrinus visus šiuos motyvus ir byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog J. M. 2013 m. rugpjūčio 2 d., apie 09.40 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobili „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Dariaus ir Girėno gatvės važiuojamąja dalimi Eišiškių plento kryptimi pirmąja eismo juosta, gatvės atkarpoje ties Dariaus ir Girėno gatvės pastatu Nr. 11 esančia maršrutinio transporto stotele „Naujininkai“, kurioje priešingos krypties eismo puses skiria siaura ištisinė linija, kurią kirsti draudžiama, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino savo veiksmų saugumu, prieš apsisukdamas nepasitraukė prie pat savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies kairiojo krašto, dėl ko pasukęs vairuojamą automobilį į kairę pusę ir pradėjęs apsisukinėti iš pirmos eismo juostos įvažiavo į savo krypties eismo pusės antrąją eismo juostą, tokiais veiksmais sudarydamas kliūtį nepraleido šia eismo juosta jo automobiliui iš paskos ta pačia kryptimi važiavusiam K. Z. vairuojamam motociklui „Yamaha FZ 6“, valst. Nr. 880 KD, su kuriuo susidūrė. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų K. Z. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis motociklas „Yamaha FZ 6“, valst. Nr. 880 KD. Tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus, numatančius draudimą kirsti siaurą ištisinę priešingų krypčių transporto srautus skiriančią liniją, o taip pat Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, 111 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš apsisukdamas, vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir 112 punkto reikalavimus, numatančius, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali apsisukti iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kaltinamojo J. M. padaryta veika teismo kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis J. M. įvykdė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis). Anksčiau jis nebuvo teistas, 2011 metais administracine tvarka baustas už greičio viršijimą. VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitas neįrašytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, jog kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant nežymiai mažesnį už šios bausmės vidurkį. Teismo nuomone, ši bausmės rūšis ir trukmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui.

Nukentėjusysis K. Z. teisiamojo posėdžio metu pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame prašė solidariai iš J. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 24431,96 litų turtinę žalą ir 25 000 litų neturtinę žalą. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pripažino tik ieškinį dalyje dėl 8993,22 litų turtinės žalos ir 7 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Tokiai civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pozicijai pritarė teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis.

Nukentėjusysis K. Z. pareikštame ieškinyje prašė priteisti 1 200 litų gydymo išlaidas (ramentai, vaistai, vitaminai, kremai, važinėjimai į gydymo įstaigas ir reabilitacijos centrus) ir vėlesnio gydymo ir reabilitacijos išlaidos, kurios sudaro 6 000 litų. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ sutiko su pareikštu ieškiniu tik dalyje dėl 580,42 litų gydymo išlaidų priteisimo. Nukentėjusysis K. Z. teismui nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių didesnių nei sutiko atlyginti išlaidas civilinis atsakovas būtinumo, protingumo, neišvengiamumo, todėl teismas tenkina nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje tik dėl 580,42 litų gydymo išlaidų priteisimo. Nukentėjusysis K. Z. neįrodė būsimų 6 000,00 litų gydymo ir reabilitacijos išlaidų dydžio bei jų pagrįstumo, realumo, todėl teismas netenkina civilinio ieškinio dalyje dėl 6 000 litų būsimų išlaidų priteisimo.

Nukentėjusysis prašė teismo priteisti žalą už sugadintą specialią motociklininko aprangą: šalmą „Shark“ 750 Lt, striuke „Buse Sunday Pro“ – 600 Lt, kelnes „Buse Paso Evo“ – 700 Lt, batus „Buse Sport“ - 450, pirštines „Buse Airway“ – 250 Lt, kuprine „Proplan“ – 150 Lt, viso 2900 litus, paskaičiuodamas pagal jos įgyjamą vertę. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ sutiko tik su 1 534,80 Lt žalos atlyginimu, kadangi iš prašomos priteisti sumos atėmė aprangos nusidėvėjimą įvykio dienai ir atrūkimo vertę. Teismas įvertinęs šiuos procesų dalyvių paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus daro išvadą, jog nukentėjusiajam turi būti atlyginta turto vertė, kuri buvo įvykio metu, t.y. nenaujos aprangos vertė, o vertė atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, jog įvykio metu civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nurodyta 50 proc. sugadinta apranga (striukė, pirštinės ir batai) realiai negalės būti realizuota už jos paskaičiuotą likutinę vertę ir naudojama pagal paskirtį, todėl atsižvelgiant į šio turto specifiką, neturi būti išskaičiuota aprangos (striukės, pirštinių ir batų) likutinė vertė. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, tenkina tik iš dalies ieškinį dėl sugadintos aprangos ir priteisia 1959,47 Lt žalą už sugadintą motociklininko aprangą.

Nukentėjusysis K. Z. prašė teismo priteisti 11 000 litų žalą už sugadintą motociklą. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ sutiko su ieškiniu tik dalyje dėl 6 878 litų žalos atlyginimo, kadangi motociklo vidutinė rinkos vertė yra 8 200 litai, o apskaičiuota likutinė vertė – 1 322 litai. Nukentėjusysis teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jo vairuojamas motociklas buvo pagerintas ir jo vertė eismo įvykio metu buvo 11 000 litų, todėl teismas civilinį ieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies ir priteisia 6 878,00 litų žalą apskaičiuotą, iš motociklo vidutinės rinkos 8 200 litų vertės atėmus jo likutinę 1 322 litų vertę.

Nukentėjusysis K. Z. prašė priteisti 8 231,96 litų negautas pajamas, nes 106 dienas buvo nedarbingas. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. gruodžio 11 d. išvadoje yra nurodoma, jog nukentėjusysis buvo nedarbingas 106 dienas, o jo pajamos pagal 2012 metų individualios veiklos deklaraciją sudarė 77,66 litus per kalendorinę dieną (t.1, b.l. 120). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas tenkina nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl 8231,96 litų negautų pajamų priteisimo.

Nukentėjusysis K. Z. prašė priteisti neturtinę 25 000 litų neturtinę žalą. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ sutiko su ieškiniu tik dalyje dėl 7 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu K. Z. buvo padaryti sveikatos sutrikdymai: dešinio šlaunikaulio lūžis ir dešinės šlaunies bei kairės alkūnės odos nubrozdinimai (t.1, b.l. 42). Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, jog teisiamojo posėdžio metu ir teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis K. Z. paaiškino, jog 3 mėnesius nieko pats negalėjo padaryti, kadangi gulėjo su pririšta koja, buvo žmonos slaugomas, iki šiol jaučia skausmą, buvo sugadintos iš anksto suplanuotos jo vestuvės, kuriuose jis įsiamžino su ramentais, jam apribota galimybė sportuoti, teismas daro išvadą, jog nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, pasireiškiančią fiziniu skausmu, nepatogumais, ir kuri teismo vertinama 8 000 litų (CK 6.250 straipsnis).

Nukentėjusysis teismo prašė žalą priteisti solidariai iš kaltinamojo J. M. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ prievolė atlyginti žalą kyla iš 2013 m. balandžio 18 d. sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomosios sutarties, o kaltinamojo - iš padaryto delikto. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nenumato, jog draudiko ir draudėjo prievolė yra solidarioji, prievolės solidarumas nėra įtvirtintas ir kituose teisės aktuose (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusysis, pirmiausia privalo reikalauti išmokėti draudimo išmoką iš draudiko, o jos nepakakus ar neišmokėjus, turi teisę reikalauti visą ar likusią dalį padengti iš atsakingo už žalą asmens, t.y. pripažįstama subsidiarioji žalą padariusio asmens atsakomybė. Dėl šių priežasčių nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dalyje dėl solidaraus žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Teismo nustatyta žala priteisiama iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir subsidiariai ir kaltinamojo J. M.. Priteistos 17 649,85 Lt turtinės ir 8 000 litų neturtinės žalos dydis perskaičiuojamas į eurus (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiojo K. Z. atstovas advokato padėjėjas Jurijus Kovalenko prašė pripažinti 3 000 litų išlaidas procesinėmis išlaidomis ir jas priteisti. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, jog K. Z. sumokėjo už atstovavimą 3 000 litų (t.2, b.l. 34). Šios nukentėjusiojo išlaidos laikytinos būtinomis, protingomis, todėl teismas jas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 104 straipsnio 2 dalis) ir perskaičiuodamas šią sumą į eurus (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalis) priteisia iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). BPK normos numato galimybę šias procesinės išlaidas priteisti tik iš kaltinamojo, bet ne iš civilinio atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 301-302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 MGL (1 129,80 eurų) dydžio baudą.

J. M. neskirti kardomosios priemonės.

Nukentėjusiojo K. Z. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir subsidiariai iš kaltinamojo J. M. 5 111,75 eurų turtinę žalą ir 2 316,96 eurų neturtinę žalą nukentėjusiojo K. Z. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. M. 868,86 eurų procesines išlaidas nukentėjusiojo K. Z. naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski