- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- 1-355-651/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00649-12-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Civilinis atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ernestai Rakūnaitei, Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, nukentėjusiajai R. K., civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui Valentinui Anzelmui Kebliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštasis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. 2012-06-22 apie 20.15 val. Kaune, Vytėnų g. ir Žaros g. sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo Vandžiogalos g. link Užnerio g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus tuo, kad sankryžoje sukdamas į kairę, į Žaros g., nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam R. K., ir su juo susidūrė, dėl to R. K. padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. birželio 22 d. apie 20.00 val. važiavo nuo Sargėnų Vytėnų gatve, sankryžoje praleido kelis automobilius ir suko į kairę, į Žaros gatvę. Jis matė nukentėjusiosios automobilį ir suko į kairę, nes buvo įsitikinęs, kad priešais važiuojantis automobilis jį mato ir pristabdys. Jo automobilis atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilio dešinės pusės galines dureles. Jis išlipo iš automobilio, nebuvo sužalotas, jam skaudėjo dešinę pusę. Išlipo ir nukentėjusioji, kuri nuėjo už savo automobilio ir skambino telefonu. Jį išvežė vienas greitosios pagalbos ekipažas, o nukentėjusiąją – kitas. Jis siūlė nukentėjusiajai taikytis, tačiau jiems nepavyko susitarti dėl civilinio ieškinio dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2012 m. birželio 22 d. vakare važiavo Vytėnų gatve, kai prieš ją dideliu greičiu atlėkė automobilis, kuris priešais nepraleido nei vieno automobilio, ir pasuko prieš pat jos automobilį. Po kurio laiko, kai atsigavo, pamatė, kad kaltinamasis kalba telefonu, pati prie jo priėjo, ir pasakė „jūs matote, kad jūs padarėte avariją?“ Jis pradėjo ant jos rėkti, sakė, kad kalta ji, kad sudaužė jo prabangų automobilį. Ji pati iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Žmonės jai sakė, kad viską matė, kad ji važiavo negreitai. Ją nuvežė į Kauno klinikas, nustatė kaklo slankstelių patempimą ir rekomendavo dvi savaites nešioti kaklo įtvarą. Pirmadienį kreipėsi į šeimos gydytoją, jautė bendrą kūno silpnumą, vėmė, įtarė smegenų sutrenkimą.
Liudytoja I. Ž. parodė, kad konkrečios dienos neprisimena, bet buvo penktadienis. Ji stovėjo stotelėje Vytėnų gatvėje, tikslu važiuoti į miesto centrą. Priešais, pagal tą kryptį kaip stovėjo, matė, kad atvažiuoja BMW automobilis, rodydamas posūkį į kairę. BMW automobilis suko į kairę, o VOLKSWAGEN automobilis važiavo tiesiai ir jie susidūrė jos akyse. BMW automobiliui kliuvo į dešinę pusę, galėjo kliudyti jau ir antrąsias dureles, o VOLKSWAGEN trenkėsi tiesiai priekiu. Labiausiai padėtį pakeitė BMW automobilis, nes jį apsuko nuo smūgio ir jis užšoko ant žalios vejos, o VOLKSWAGEN liko stovėti važiuojamojoje dalyje. Po smūgio abu vairuotojai išlipo iš automobilių, pirmas išlipo BMW vairuotojas vyras, jis apžiūrinėjo savo mašiną, tada išlipo VOLKSWAGEN vairuotoja moteris. Daugiau keleivių nei vienam, nei kitam nebuvo, nes niekas daugiau neišlipo. Ji stovėjo kitoje gatvės pusėje, arčiau nėjo. VOLKSWAGEN vairuotoja buvo labai susijaudinusi, ji lyg pasakė BMW vairuotojui „ką tu padarei“ ar „kur tu važiavai“, ką atsakė, neišgirdo, gal nieko neatsakė. Telefonu skambino tiek vienas, tiek kitas vairuotojas. Ji padarė išvadą, kad yra kviečiama policija.
Teismo medicinos ekspertė S. B. paaiškino, kad kaklo raiščių patempimas nustatomas remiantis žmogaus nusiskundimais, klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais. Kaklo raiščių patempimas yra viena būdingiausių eismo įvykio metu patiriamų traumų, kurią gali patirti bet kuris iš automobilyje esančių asmenų. Šią traumą galima patirti, kuomet į stovintį automobilį įvažiuoja kitas automobilis, t. y. priekis-galas, staigiai automobiliui stabdant ar kuomet būna šoninis automobilių susidūrimas. Tuo atveju, kai kaklo raiščių patempimas įvyksta staigiai stabdant, kaip galimai šiuo atveju, kaklas pirmiausiai juda į priekį, o po to atgal. Skiriami keturi kaklo raiščių patempimo laipsniai. Esant 1-2 laipsniui, laboratoriniai tyrimai būna neinformatyvūs, būna tik nusiskundimai ir klinikiniai simptomai. Didesnio laipsnio kaklo raiščių patempimai, kuomet gali būti kaklo slankstelių lūžiai, nustatomi laboratoriniais tyrimais. Tai, kas buvo nustatyta R. K., atitiko šią diagnozę: galvos svaigimas, pykinimas, galvos skausmai ir koordinacijos sutrikimai: ataksinė eisena, koordinacinius mėginius atlieka su paklaida, Rombergo poza nestabili. Tai objektyvūs požymiai, kurių paprastas žmogus, neturintis medicininio išsilavinimo, sugalvoti, kaip reikia stovėti, kad suvaidintų šiuos simptomus, negali, jų neišgalvosi. Šiuo atveju trauma lengvesnė, todėl kaklo rentgenogramoje nieko ypatingo nesimatė. Vienas iš įraše buvusių požymių, kad buvo nutirpusi kairė ranka iki mažojo pirštelio, reiškia, kad buvo užspaustas kaklo nervas. Po to tas aptirpimas praėjo. Po sužalojimo dėvėti kaklo įtvarą turi priklausomai nuo skausmo intensyvumo, nes pirmo laipsnio kaklo raiščių patempimas praeina per kelias dienas.
2012-06-22 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2012-06-22 apie 20.15 val. Kaune, Vytėnų g., nuo Vandžiogalos link Užnerio g. važiavo automobilis BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. P., kuris nereguliuojamoje sankryžoje su Žaros g., sukdamas į kairę, nepraleido priešpriešiais tiesiai važiavusio automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. K., ir su juo susidūrė (b. l. 3).
Eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Vytėnų g. ir Žaros g. sankryžoje, Kaune. Iš pateiktų foto lentelių matyti automobilių sugadinimai, padėtis po eismo įvykio (b. l. 4-7).
Alkotesterio duomenys patvirtina, kad E. P. eismo įvykio metu buvo blaivus (b. l. 10);
Teismo medicinos specialisto išvada R. K. konstatuota kaklo raiščių patempimas, krūtinės sumušimas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaklo raiščių patempimo R. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Krūtinės sumušimas padarytas kietu buku daiktu, kaklo raiščių patempimas išsivystė kaklo judesiui viršijus fiziologines ribas (b. l. 26-27).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis E. P., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 161 punkto reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą, teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad E. P. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d. Nusikaltimą kaltinamasis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Skiriant bausmę ir įvertinant nusikaltimą atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. P. neteistas, padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą, dirba, dėl priklausomybės ligų neregistruotas, todėl pagrįstai laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą baudą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, netaikytina.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo E. P., kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu.
Nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos gydėsi visą mėnesį, buvo nedarbinga, nešiojo kaklo įtvarą. Privačiai ėjo į masažo kabinetus, pirko vaistus pas žolininkę, bet čekių neturi. Ji patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmus, dideles emocijas, pirmus du mėnesius negalėjo vairuoti, todėl žalą patyrė ir jos du mažamečiai vaikai, kurių vežiojimui ji nuomojosi automobilį iš privataus asmens, bet tai patvirtinančių dokumentų neturi. Jai pasireiškė nerimas, nemiga. Dokumentų, kad po 2012 m. liepos 26 d. dar kreipėsi į medikus dėl patirtos traumos, neturi, nes dėl stuburo, nugaros problemų kreipėsi į netradicinę mediciną. Anksčiau tokių problemų neturėjo. Ieškinio dydį grindžia sveikatos sutrikdymu ir automobilio nuoma.
Civilinio atsakovo atstovas Anzelmas Keblys paaiškino, kad draudimo bendrovė pilnai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, neturtinės žalos išmokėjimas įtvirtintas Taisyklių 12.1 punkte.
Iš civilinio atsakovo pateikto rašytinio paaiškinimo dėl civilinio ieškinio matyti, kad AAS „Gjensidige Baltic“ R. K. išmokėjo 74,42 Lt už patirtas išlaidas vaistams, kompensavo 391,04 Lt dydžio negautas pajamas, o A. K. atlygino 15345 Lt nuostolius už eismo įvykio metu sunaikintą transporto priemonę. Be to, už nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-06-22 iki 2012-07-26, t. y. 35 dienas, draudikas paskaičiavo neturtinės žalos dydį – 700 Lt, po 20 Lt už kiekvieną nedarbingumo dieną, ir šią draudimo sumą R. K. išmokėjo 2012-12-11 (b. l. 87-89).
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010).
Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų neatsargių kaltinamojo E. P. veiksmų nukentėjusiajai R. K. padaryta neturtinė žala, kadangi ji patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus: 35 dienas buvo nedarbinga, dėl to sumažėjo nukentėjusiosios bendravimo galimybės ne tik su aplinkiniais, bet ir su jos mažamečiais vaikais, dėl to dvasiškai išgyveno. Nustatant neturtinės žalos dydį, vertinama tai, kad nustatyti sužalojimai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelia, o dalį neturtinės žalos dydžio nukentėjusioji grindė automobilio nuomos išlaidomis, t. y. turtine žala, dėl kurios jokių dokumentų nepateikė.
Įvertinus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nustatytinas 4000 Lt neturtinės žalos dydis. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Iš draudimo sutarties matyti, jog automobilis BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“ nuo 2011-10-04 iki 2012-10-03 (b. l. 9).
Draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai, todėl draudimo bendrovė, neviršydama įstatyme nustatytų draudimo sumų, turi atlyginti R. K. ir turtinę, ir neturtinę žalą (CK 6.254 str. 2 d., 6.263 str. 2 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137) 11 str. 1 d. 3 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma eismo įvykio metu buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui.
Draudimo bendrovė paskaičiavo ir atlygino R. K. 700 Lt neturtinės žalos dydį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklų 12.1 punktą, tačiau tai neatleidžia draudiką nuo pareigos atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs TPVCAPD įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-207/2009). 4000 Lt neturtinės žalos suma neviršija įstatymu numatytos draudimo sumos (17264 Lt), todėl visa neatlyginta neturtinės žalos suma priteistina iš draudiko, t. y. civilinio atsakovo.
Nukentėjusiosios R. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 3300 Lt neturtinės žalos atlyginimo (4000 Lt - 700 Lt).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., ir skirti bausmę – 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ R. K. naudai 3300 (tris tūkstančius tris šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Įpareigoti nuteistąjį E. P. baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.