Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimas

2021-04-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-104-1143/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
A6.-104-1143/2021
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00174-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. R.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Advokatai
Arūnas Kontrimavičius
Kategorijos
Administracinių nusižengimų bylaNr. A6.-104-1143/2021
Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00174-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 7.11 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARIMAS2021 m. balandžio 1 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant patraukto administracinėn atsakomybėn asmens atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vadovė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovei D. R. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija) vadove ir žinodama apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turi susidariusią mokestinę nepriemoką, be kita ko, turint pakankamai lėšų atsiskaityti su biudžetu, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30 nustatyta, kad ji pirmenybę teikė atsiskaitymui su žemesnės eilės Bendrijos kreditoriais, dėl ko Bendrijos mokestinė nepriemoka išaugo nuo 8 737,54 Eur iki 16 768,87 Eur. Tokiu būdu D. R. pažeidė kreditorės VMI interesus ir, tokį nusižengimą padarydama pakartotinai, padarė ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Šalies argumentai

2. VMI teismą informavo, kad nagrinėjant bylą jų atstovas nedalyvaus (b. l. 135). Pareiškime prašė D. R. patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti maksimalią – 6 000 Eur dydžio baudą.

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. R. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad D. R. pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi dėl to. Paaiškino, kad nusižengimas padarytas dėl sunkios įmonės padėties, kadangi dėl valstybėje paskelbto karantino labai sumažėjo įmonės apyvarta, įmonė prekiauja turguje, daugiausiai mėsos produkcija, taigi verčiasi kitų įmonių pagamintos produkcijos pardavimu, todėl, siekiant, kad vyktų apyvartą, buvo siekiama laiku atsiskaityti su tiekėjais. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokestinė nepriemoka daugiausiai susidarė dėl pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimo, šios sumos galiausiai vis tiek būtų grąžintos įmonei ir realiai valstybė nuostolio nebūtų patyrusi. Teismo posėdyje atstovas prašė, atsižvelgiant į D. R. teigiamą charakteristiką, nedideles gaunamas pajamas, tai, kad ji pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad nusižengimas padarytas dėl sunkios įmonės finansinės padėties, skirti švelnesnę, negu ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, baudą.

4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

5. Būtent CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, t. y. skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

6. Taigi, D. R., būdama Bendrijos vadove, žinodama apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. kad ši neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką nuo 8 737,54 Eur laikotarpio pradžiai (2019-10-01) iki 16 768,87 Eur laikotarpio pabaigai (2020-09-30), kaip matyti iš VMI kartu su pareiškimu pateiktos medžiagos, neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. VMI atlikto patikrinimo už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30 metu nustatyta, kad atsiskaitymai Bendrijoje vykdomi grynais pinigais, Bendrijos pajamų suma siekė 396 241,02 Eur, tuo pačiu laikotarpiu išleista – 396 241,01 Eur. Pažymėtina, kad didžioji dalis išleistų lėšų buvo panaudota atsiskaitymams su penktos eilės kreditoriais, pavyzdžiui: 13 812,81 Eur panaudota atsiskaitymams su (duomenys neskelbtini); 15 883,49 Eur – atsiskaitymams su (duomenys neskelbtini); 32 339,00 Eur – atsiskaitymams su (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu D. R., kaip Bendrijos vadovė, būdama atsakinga už vykdomus atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kaip Bendrija neturėjo galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais, turėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo, laiku atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą. Tai patvirtina VMI pateikti mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenys, operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 8–106, 114–117). Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad D. R. pažeidė kreditoriaus – VMI teises, nesilaikydama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Nors, kaip teisingai nurodė teismo posėdyje D. R. gynėjas, nemaža dalis mokestinės nepriemokos susidarė dėl pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimo, už kurio sumokėjimą valstybė vėliau būtų grąžinusi permokas dėl šio mokesčio galutinio mokėtojo, tačiau vis tik D. R. privalėjo laikytis imperatyvių teisės normų reikalavimų ir atsiskaityti su kreditoriais, tarp jų ir valstybės biudžetu, nustatyta eile ir tvarka. Be to, tai D. R. jau anksčiau buvo bausta už analogiškus administracinius nusižengimus, žinojo, kad už kreditorių teisių pažeidimą gresia administracinė atsakomybė ir naują administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu D. R. taip pat patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, prieš tai jau būdama bausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad D. R. padarė ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 2 700 Eur iki 6 000 Eur. Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Motyvuojamoji dalis

8. D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą D. R. už jos padarytą administracinį nusižengimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas vertina ir D. R. asmenybę – tai, kad buvo bausta administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, paskirtų baudų nesumokėjo, dirba, darbovietėje teigiamai charakterizuojama. Taip pat teismas atsižvelgia į D. R. atstovo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes apie dėl valstybėje nuo 2020-03-14 paskelbto karantino labai pablogėjusią įmonės finansinę padėtį, negautą pelną. Kaip matyti iš byloje esančio 2020-10-19 D. R. VMI pateikto paaiškinimo, D. R. nurodė, kad pirkėjų srautas sumažėjo dėl pandeminės situacijos, kuriai pagerėjus dės visas pastangas padengti susidariusi įsiskolinimą VMI (b. l. 107). Vis tik byloje nėra rašytinių įrodymų, kad Bendrijos vadovė nustatyta tvarka kreipėsi į VMI dėl įtraukimo nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą ir pagalbos priemonių taikymo. Teismas taip pat vertina bylos duomenis apie tai, kad turėdama įsiskolinimą VMI už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-06-30, nesumokėjusi minėta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-11-14 nutarimu paskirtos baudos, D. R. 2019 m. sauso-vasario mėnesio paskolos sutartimis pasiskolino iš Bendrijos viso 28 000 Eur dydžio sumą (b. l. 116). Teismo posėdyje į bylą buvo pateiktas dokumentas, iš kurio matyti, kad A. R. vardu 2018-07-20 buvo įgytas traktorius ir kita technika, viso už 36 120,92 Eur, kaip patvirtinantis, kaip buvo panaudoti D. R. iš Bendrijos pasiskolinti pinigai. Teismo vertinimu, tai, kad Bendrijos pinigai buvo panaudoti kito D. R. šeimos nario veiklai vykdyti nepašalina D. R. pareigos laiku atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą, be to, minėta technika buvo įsigyta dar 2018 m.

9. Teismo vertinimu, teigiama D. R. charakteristika, sunki Bendrijos finansinė padėtis, nėra išskirtinai administracinę atsakomybę švelninančios aplinkybės, dėl kurių už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą galėtų būti paskirta švelnesnė, negu ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, nuobauda. Vis tik šios aplinkybės, valstybėje paskalbto karantino sąlygota situacija bei D. R., kaip Bendrijos vadovės, siekis tęsti veiklą, teismo vertinimu, atsižvelgiant į jas visų aptartų nuobaudos paskyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, leidžia spręsti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti paskyrus D. R. baudą, mažesnę už sankcijoje numatytos baudos vidurkį, t. y. 3 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

D. R. pripažinti kalta, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jai 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį nutarimą priėmusį teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas” ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-104-1143/2021.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Augustė Juozapavičienė