- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- I-5252-189/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04809-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Lietuvos valstybę atstovaujančios Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteisti 800 EUR ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės priteisti 3000 EUR (prašomą priteisti sumą pareiškėjas patikslino teismo posėdžio metu) neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl pareiškėjui neturtinės žalos padarytos Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų veiksmais nurodė, kad pareiškėjui pastoviai yra teikiama nekvalifikuota ir nekokybiška medicininė pagalba. Pareiškėjo širdis nesveika, ištinka epilepsijos priepuoliai, 3 stuburo slanksteliai išėję iš savo vietos, dėl šių ligų suparalyžiuota kairė koja. Atvykus pas gydytoją, gydymas nesuteikiamas, o tik žadama, kad pareiškėjas bus nuvežtas pas gydytojus į Santariškių kliniką, tačiau pareiškėjo nuvežę nebuvo, tyrimai taip pat nebuvo padaryti, o sveikata blogėja.
Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjas nurodė, kad buvo konvojuojamas techninių reikalavimų neatitinkančiomis transporto priemonėmis, t. y. konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, automobiliai neturi šildymo sistemos, nebuvo ventiliacijos. Pareiškėjas turėjo sėdėti su kitais ant lentos, taip pat jam teko važiuoti susispaudus, nors jis vaikšto su ramentais ir serga epilepsija. Konvojus pareiškėjo prašymus jį vežti atskirai nuo kitų asmenų, kad ištikus epilepsijos priepuoliams nesukeltų nepatogumų kitiems asmenims, ignoravo. Taip pat nurodė, kad laisvės atėmimo vietos pareigūnai skaitė pareiškėjo ir jo advokato laiškus.
Nurodė, kad kalėjimas nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis pareiškėjui sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą, todėl pareiškėjui padaryta žala turėtų būti atlyginta.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad 2014 m. gegužės mėn. gale į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko dėl nevaldomos kojos ir skaudančio kojos kelio. Gydytoja jį tik apklausė, skyrė vitaminų ir išvarė iš kabineto ir tik vėliau seselė pasakė, kad gydytoja išrašė dar ir leidžiamų vaistų. Kai į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko 2014 m. spalio mėn. gydytoja su pareiškėju elgėsi nepagarbiai, neskyrė jokio gydymo. Po vaistų suvartojimo epilepsija pagerėjo, tačiau koją skauda.
Teismo posėdžio metu dėl konvojavimo sąlygų papildomai pažymėto, kad 2014-06-10 vykstant iš Vilniaus į Alytų pareiškėjas dėl skaudančios kojos turėjo sunkumų įlipant į automobilį, pats savarankiškai į automobilį įlipti negalėjo (automobilis nebuvo pritaikytas pareiškėjui įlipti).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (b. l. 8–10) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjas buvo etapuojamas Mercedes Benz, IVECO ir Volkswagen markės specialiaisiais automobiliais. Pažymėjo, kad visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialiajam transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Pabrėžė, kad besąlygiškai laikosi nuostatų dėl konvojuojamų asmenų skaičiaus atitikimo leidžiamam asmenų skaičiui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų į konvojaus viršininką nei žodžiu, nei raštu nesikreipė. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų veiksmų negalimas ir žalos atlyginimas.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus. Papildomai pažymėjo, kad griežtai laikosi Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pareiškėjas su skundais dėl konvojavimo sąlygų buvo kreipęsis į administraciją konstatavo, kad iš pareiškėjo jokių skundų ar pretenzijų gauta nebuvo, todėl ir atsakymas pareiškėjui nebuvo siųstas. Pažymėjo, kad automobiliu Mercedes Benz DOK 714 galima etapuoti 29 asmenis. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei asmuo turi sveikatos problemų, kurios gali turėti įtakos jį etapuojant, apie tai būna pažymėtas gydytojo įrašas asmens bylos pažymoje. Nagrinėjamu atveju prie pareiškėjo pavardės jokio specialaus įrašo nebuvo (b. l. 67), vadinasi pagrindo pareiškėjui suteikti specialias sąlygas jį etapuojant nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ir netinkamai suteikto gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 str. prasme.
Dėl žalos padarytos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmais.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (Konvojavimo taisyklių 103 p.). Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (Konvojavimo taisyklių 142 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius buvo etapuojamas 2014-02-04, etapas buvo vykdomas automobiliais MB Nr. DOK714, IVECO Nr. GND472 ir Volkswagen Nr. EFS Nr. 558 (b. l. 17, 20), taip pat minėtu maršrutu buvo etapuojamas 2014-10-21, etapas buvo vykdomas automobiliais IVECO Nr. GND472 ir MB Nr. DOK714 (b. l. 33, 35), 2014-10-28, etapas buvo vykdomas automobiliais IVECO Nr. GND472 ir MB Nr. DOK714 (b. l. 22, 24, 25) ir 2014-06-10, etapas buvo vykdomas automobiliais IVECO Nr. GND472 ir MB Nr. DOK714 (b. l. 40, 42, 43). Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (b. l. 17–21, 22–26, 33–37) tvirtina, jog pareiškėją konvojuojant minėtais laikotarpiais, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei automobiliuose nustatytas galimas konvojuojamųjų skaičius, t. y. dviem, trimis specialiaisiais automobiliais etapuojant nuteistuosius jų bendras (dvejuose ar trejuose automobiliuose) skaičius neviršijo galimą vežti nuteistųjų skaičių.(b. l. 15, 27 atsakovės atstovo teigimu, automobiliu DOK 714 maksimalus vežamų asmenų skaičius – 29 (teismo posėdžio garso įrašas), 31). Taigi šios nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad teapavimo metu pareiškėjui dažniausiai neužtekdavo vietos. Be to, skundo ir teismo posėdžio metu pareiškėjo išdėstyti argumentai dėl etapavimo metu vykstant susispaudus, vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio aukščiau aptartų aplinkybių prasme.
Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų. Pareiškėjo teigimu, jis su skundais, nors šių teiginių jokiais įrodymais nepatvirtino, buvo kreipęsis dėl netinkamų konvojavimo sąlygų į administraciją, tačiau atsakymo negavo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė Viešojo saugumo tarnybos atstovas, administracija iš pareiškėjo jokių skundų nėra gavusi, atitinkamai nebuvo pagrindo ir pareiškėjui atsakyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui dėl šių aplinkybių įrodymų nepateikus, teismas iš esmės neturi pagrindo abejoti atsakovę atstovaujamos institucijos atstovo priešingais argumentais. Todėl pareiškėjo argumentai, jog vykstant specialiu konvojavimo transportu jam dažniausiai neužtekdavo vietos, vykdavo susispaudęs bei tai, kad į pareiškėjo pretenzijas nebuvo reaguojama, vertintini kaip neįrodyti. Pabrėžtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
Pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui nurodyti Konvojavimo taisyklių 146 p. Konvojavimo taisyklių 146.4. p. nustatyta, kad privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Šių taisyklių 147 p. nustatyta, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti dirbtinės apšvietos matavimo tyrimai tvirtina, kad automobiliuose Volkswagen Nr. EFS Nr. 558 apšvieta 106 lx (b. l. 10), MB Nr. DOK714 ir IVECO GND472 apšvieta 52 lx (b. l. 12, 45), kai tuo tarpu Konvojavimo taisyklėse nustatyta, kad kamerų dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx. Ventiliacijos efektyvumo matavimo tyrimai taip pat tvirtina, kad automobiliuose įrengta vėdinimo sistema atitinka Taisyklėse nustatytą normatyvą, t. y. ne mažesnį kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui: automobilyje MB Nr. DOK714 oro našumas m³/h vienam asmeniui tenka 21,59 (626,22 ventiliacijos našumas automobilyje / 29 vietų, b. l. 13), automobilyje IVECO GND472 oro našumas m³/h vienam asmeniui tenka 31,36 (941 ventiliacijos našumas automobilyje / 30 vietų, b. l. 30), automobilyje Volkswagen Nr. EFS Nr. 558 oro našumas m³/h vienam asmeniui tenka 18,80 (357,26 ventiliacijos našumas automobilyje / 19 vietų, b. l. 28). Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 11, 16, 39) taip pat tvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Pareiškėjas šiuo aspektu skunde tik abstrakčiai nurodė, kad nebuvo saugos diržų, automobiliai neturėjo šildymo sistemos, ventiliacijos, tačiau konkrečių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu atsakovės atstovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo abejonei, kad pareiškėjo konvojavimas buvo vykdomas techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad žalos prašo ir už tai, kad laisvės atėmimo vietos pareigūnai skaitė pareiškėjo ir jo advokato laiškus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas šio argumento, kuris yra tik konstatuojamojo pobūdžio, nepagrindė jokiais įrodymais, taip pat iš šio vieno sakinio nėra aišku, kurios laisvės atėmimo vietos pareigūnai (ar Alytaus PN, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ar kt. laisvės atėmimo vietos pareigūnai), pareiškėjo teigimu, skaitė jo ir advokato laiškus, taip pat nenurodytas laikotarpis bei kitos šią situaciją apibūdinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė vertintina, kaip nekonkreti ir neįrodyta.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat prieštaravo, kad jį etapuojant 2014-06-10 jis buvo etapuojamas automobiliu į kurį jis pats fiziškai negalėjo įlipti (dėl nevaldomos kojos), todėl į automobilį jis buvo įkeltas. Pareiškėjas kėlė klausimą, kodėl jis buvo paskirtas važiuoti tokiu automobiliu, kuris pagal jo fizines galimybes nebuvo pritaikytas. Byloje pateiktame 2014-06-10 Kelionės žiniaraštyje nėra jokių įrašų apie tai, kad etapavimo metu pareiškėjui buvo iškilę tam tikri nepatogumai dėl negalėjimo pačiam įlipti į automobilį ir dėl to pareiškėjas būtų reiškęs priekaištus, teikęs skundus. Minėta, kad konvojuojami asmenys iš esmės turi teisę konvojavimo metu pateikti skundus, pretenzijas pareigūnams, kurie apie pateiktus skundus įrašo kelionės žiniaraščiuose ir pagal galimybes išsprendžia (Taisyklių 137 punktas). Tuo tarpu 2014-06-10 Kelionės žiniaraštyje nesant jokių įrašų dėl pareiškėjo šiuo aspektu pateiktų pretenzijų, taip pat, kaip jau minėta, nebuvo jokio gydytojo įrašo dėl pareiškėjui specialių sąlygų jį konvojuojant suteikimo (b. l. 67), nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui turėjo būti taikomos specialios konvojavimo sąlygos ir dėl to pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, kurie būtų pagrindas žalai atlyginti. Kaip matyti iš 2014-06-10 Kelionės žiniaraščio, jame yra bendrosios praktikos slaugytojos žyma (parašas) apie tai, kad nusiskundimų nėra, kitų jokių specialių įrašų pareiškėjo atžvilgiu nėra įrašyta. Kaip pareiškėjas nurodė teismo posėdžio metu, į automobilį jis buvo įkeltas. Pareiškėjo teismo posėdžio metu pateikti kiti argumentai dėl „kastų“ (pareiškėjas ir važiuojantys automobilyje priklauso skirtingoms „kastoms“) nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi.
Atsižvelgiant į tai, jog iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių, faktas, jog, pareiškėjas galėjo būti konvojuojamas techniškai netvarkingu transportu, ar jam automobiliuose būtų neužtekę vietos, ar pareiškėjas būtų etapuojamas kaip nors ypatingai suspaustas nepasitvirtino, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl jo etapavimo iš esmės netinkamomis sąlygomis laikytini nepagrįstais.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei Viešojo saugumo tarnybos atsiliepimo argumentus, taip pat proceso šalių argumentus išdėstytus teismo posėdžio metu, nenustatyta, kad etapavimo metu, kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas, ar, kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu, nuostatų Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas dalyje dėl žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl žalos padarytos Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmais.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas žalą taip pat kildina ir dėl neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų.
Pažymėtina, jog pareiškėjas šį reikalavimą grindžia gana abstrakčiais argumentais, t. y., kad jam pastoviai yra teikiama nekvalifikuota ir nekokybiška medicininė pagalba. Jam atvykus pas gydytoją, gydymas nesuteikiamas, tik žadama, kad pareiškėjas bus nuvežtas pas gydytojus į Santariškių kliniką, tačiau pareiškėjas nebuvo nenuvežtas, jokie tyrimai nebuvo atlikti, o sveikata blogėja. Teismo posėdžio metu pareiškėjas šiuo aspektu taip pat nurodė, kad 2014 m. gegužės gale jam atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl skaudančio kojos kelio gydytoja skyrė tik vitaminų ir išvarė iš kabineto, o tik vėliau seselė pasakė, kad gydytoja išrašė dar ir leidžiamų vaistų. Pareiškėjui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvykus 2014 m. spalio mėn. gydytoja su pareiškėju elgėsi nepagarbiai, neskyrė jokio gydymo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d. 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 str. 1 d. 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Iš skundo turinio ir pareiškėjo argumentų išdėstytų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas neturtinės žalos padarymą iš esmės sieja su Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų (gydančios gydytojos) neteisėtais veiksmais pasireiškusiais tinkamo gydymo pareiškėjui nesuteikimu, o būtent, neskiriant pareiškėjui, kaip pacientui dėmesio, tinkamų vaistų, neatliekant jokių tyrimų, nesiunčiant jo apžiūrai į Santariškių klinikas, t. y., kaip suprastina iš pareiškėjo argumentų, žala padaryta jam nesuteikiant tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-376/2014). Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, jog sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartis byloje T-77/2006, 2013-11-26 nutartis byloje T-110/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla dalyje dėl žalos priteisimo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 punkto pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui). Pareiškėjui išaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 dalimi pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Bylą dalyje dėl pareiškėjui G. R. žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo G. R. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą