Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021 m. vasario 9 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) vyriausioji specialistė surašė UAB „Vivatrans“ juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J8-13.

2021 m. kovo 24 d. Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-38/J8-13.

Skundžiamu nutarimu UAB „Vivatrans“ paskirta 2 000 Eur dydžio ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalį, t. y. nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad UAB „Vivatrans“ pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 33 punkto reikalavimus, pagal kuriuos atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad teisės aktų pažeidimas įvykdytas tokia veika: atlikus UAB „Vivatrans“ neplaninį patikrinimą, nustatyta, kad įmonė 2018 ir 2019 metais neteisėtai Lietuvoje surinko ir vežė nepavojingąsias atliekas, pažymėtas kodais: 17 02 01 (medis), 15 01 03 (medinės pakuotės), 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), 04 02 00 (perdirbtos tekstilės atliekos), iš viso 326,01 t. Nurodoma, kad įmonė neturėjo teisės verstis atliekų minėtais kodais surinkimo ir (ar) vežimo veikla, kadangi įmonė neatitinka keliamų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms reikalavimų.

UAB „Vivatrans“ nesutinka su Skundžiamo nutarimo išvadomis, kadangi ekonominė sankcija už nutarime nurodytą veiką negali būti skiriama. Ekonominė sankcija negali būti skiriama, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto dėl juridinio asmens yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šiuo atveju dėl to paties fakto UAB „Vivatrans“ darbuotojui S. U., atsakingam už įmonės tinkamą aplinkosaugos padėtį, jau yra pritaikyta teisinė atsakomybė – paskirta administracinė nuobauda.

Administracinių teismų praktikoje dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011 ir kt.).

S. U. už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla 2021 m. vasario 3 d. administraciniu nurodymu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 38 dalį kaip UAB „Vivatrans“ atsakingas asmuo, kuris dirbo UAB „Vivatrans“ naudai ir interesais. Pažeidimo padarymas yra susijęs su minėto administracinėn atsakomybėn patraukto darbuotojo darbu UAB „Vivatrans“ naudai ir interesais, todėl laikytina, kad abiejų subjektų (darbuotojo ir įmonės) valia pažeidimo bei nubaudimo už jį požiūriu yra vieninga. Atsižvelgiant į tai, non bis in idem principo taikymo požiūriu negali būti vertinama, kad už tą pačią veiką atsakomybėn yra traukiami skirtingi asmenys. Todėl Skundžiamo nutarimo argumentai, kad non bis in idem principas nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis, šiai situacijai nėra taikytini.

Be to, ekonominė sankcija yra neproporcinga, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus principus.

Sprendžiant dėl ekonominės sankcijos skyrimo, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad Skundžiamame nutarime nurodytas teisės pažeidimas pagal savo pobūdį yra mažareikšmis ir netyčinis. Skundžiamame nutarime nurodytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra susijęs tik su įmonės teise verstis 4 rūšių nepavojingųjų atliekų minėtais kodais surinkimo ir vežimo veikla. Kita dalis įmonės vykdomos atliekų surinkimo ir vežimo veiklos atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Nenustatyta, kad dėl įmonės padaryto pažeidimo kilo žalingų padarinių aplinkai ar žmonėms. Iš pažeidimo specifikos (nepavojingųjų atliekų surinkimas ir pervežimas atliekų tvarkytojams) nėra pagrindo spręsti, kad dėl jo galėjo atsirasti kokia nors žala viešajam interesui ar žmonių sveikatai. Taigi teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra vien tik formalaus pobūdžio, kadangi nesukėlė jokios žalos ir realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti.

Protokole nurodytų atliekų surinkimo ir vežimo atvejai buvo registruoti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Taigi ši veikla buvo vykdoma laikantis skaidrumo principo ir atliekų tvarkymo apskaitos reikalavimų, o tai patvirtina, kad teisės aktų reikalavimų dėl įsiregistravimo Atliekų tvarkytojų valstybės registre (toliau – ir ATVR) pažeidimas yra netyčinio pobūdžio, akivaizdi darbuotojo neatidumo pasekmė.

Skundžiamame nutarime atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, Skundžiamame nutarime įvardyta, kad nustatytos lengvinančios aplinkybės – pagalba tyrimo metu.

Įvertinus aplinkybes, kurios atskleidžia mažareikšmį ir netyčinį padaryto pažeidimo pobūdį, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Skundžiamu nutarimu paskirta ekonominė sankcija įmonei yra aiškiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus ir tai sudaro pagrindą Skundžiamą nutarimą panaikinti.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir paaiškino, kad 2021 m. kovo 24 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-38/J8-13 UAB „Vivatrans“ paskirta ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalį už tai, kad atlikus UAB „Vivatrans“ neplaninį patikrinimą (2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo aktas Nr. PA5-134) nustatyta, jog Įmonė 2018 m. ir 2019 m. vykdė didesnio nei 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio surinkimą, vežimą neturėdama tam teisės, t. y. neįsiregistravusi ATVR. Įmonė 2018 m. ir 2019 m. neteisėtai Lietuvoje surinko ir vežė nepavojingąsias atliekas, pažymėtas kodais: 17 02 01 (medis), 15 01 03 (medinės pakuotės), 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), 04 02 22 (perdirbtos tekstilės atliekos), iš viso 326,01 t. Įmonė neturėjo teisės verstis atliekų, pažymėtų kodais 17 02 01, 15 01 03, 20 01 38, 04 02 22, surinkimo ir (ar) vežimo veikla, nes Įmonė neatitinka Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms keliamų reikalavimų. Tokia veika UAB „Vivatrans“ pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – ir Taisyklės), 33 punkto (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018-12-06) reikalavimus.

Atliekų tvarkymo taisyklių 33 punkte nurodyta, kad atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punkte paaiškinta, kad atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, laikytinas atliekų surinkimu, vežimu, laikymu, apdorojimu, įvežimu, importu į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimu, eksportu iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimu tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės.

Atsakomybė už minėtų teisės aktų pažeidimus nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (suvestinė redakcija 2018-01-01 – 2018-04-27, <...>, 2018-07-01 – 2020-02-07) 78 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Pareiškėjai skiriant sankciją non bis in idem principui nusižengta nebuvo.

UAB „Vivatrans“ dėl to paties fakto – 326,01 t nepavojingųjų atliekų, pažymėtų kodais 17 02 01, 15 01 03, 20 01 38, 04 02 22, surinkimo ir vežimo neturint tam teisės joks kitas nutarimas, išskyrus Skundžiamą nutarimą, nėra priimtas, kita ekonominės sankcijos skyrimo teisena ar ikiteisminis tyrimas nėra pradėti.

Pareiškėjai sankcija paskirta proporcingo dydžio.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų. To paties įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Departamentas, atsižvelgdamas į tyrimo metu surinktą medžiagą ir įvertindamas tai, kad pareiškėja padėjo tyrimo metu, teikė prašomą informaciją, jai paskyrė sankcijoje numatytą minimalią 2 000 Eur baudą. Departamentas, esant įrodytam pažeidimui, skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda ar jos visai neskirti neturi teisės.

Ir nors pareiškėja teigia, kad Atliekų tvarkytojų valstybės registre neįregistravo tik 4 rūšių nepavojingųjų atliekų tvarkymo ir kad pažeidimas formalus, nesukeliantis jokios žalos, tačiau įstatymo leidėjas už tokios veikos padarymą, atsižvelgus į veikos mastą (neteisėtai surinktas ir vežtas didesnis nei 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis), numato gan griežtą sankciją, o pačią veiką laiko pavojingiausia iš numatytųjų Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 1–5 dalyse. Padarius pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje, įstatymo leidėjas nesuteikia galimybės asmeniui pašalinti pažeidimo ir taip išvengti atsakomybės.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 2 dalyje (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-11-01 iki 2020-01-01) nurodyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose.

Departamento direktorius 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. AD1-30 patvirtino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris nustato pažeidimų priskyrimo mažareikšmiams kriterijus, reglamentuoja Departamento valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių veiksmus, nustačius ūkio subjekto padarytą mažareikšmį pažeidimą, jo įforminimo tvarką. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad šio Tvarkos aprašo nuostatos taikomos atliekant planinius ir neplaninius ūkio subjektų patikrinimus, kai teisės aktų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktas, kuris gali būti traktuojamas kaip mažareikšmis pažeidimas, nustatomas ūkio subjekto tiesioginėje veikloje. To paties Aprašo 4 punkte nurodyta, kad pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte, kuris surašomas pagal patvirtintas patikrinimo aktų formas. Priskirdami pažeidimus mažareikšmiams, pareigūnai turi vadovautis šio Tvarkos aprašo nuostatomis, Departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. AD1-165 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“, taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, suteikiančiais pareigūnui diskrecijos teisę spręsti dėl galimybės konkrečius pažeidimus priskirti prie mažareikšmių.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akto Nr. PA5-134 turinio matyti, kad UAB „Vivatrans“ neplaninio patikrinimo metu nustatytas pažeidimas dėl 326,01 t atliekų (atliekų kodai: 17 02 01 (medis), 15 01 03 (medinės pakuotės), 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), 04 02 22 (perdirbtos tekstilės atliekos) surinkimo ir vežimo neįsiregistravus ATVR patikrinimą atlikusio pareigūno nėra pripažintas mažareikšmiu.

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2021 m. vasario 9 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė surašė UAB „Vivatrans“ juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J8-13.

2021 m. kovo 24 d. Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-38/J8-13.

Skundžiamu nutarimu UAB „Vivatrans“ paskirta 2 000 Eur dydžio ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalį, t. y. nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad paskirta ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalį už tai, kad atlikus UAB „Vivatrans“ neplaninį patikrinimą (2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo aktas Nr. PA5-134) nustatyta, kad Įmonė 2018 m. ir 2019 m. vykdė didesnio nei 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio surinkimą, vežimą neturėdama tam teisės, t. y. neįsiregistravusi ATVR. Įmonė 2018 m. ir 2019 m. neteisėtai Lietuvoje surinko ir vežė nepavojingąsias atliekas, pažymėtas kodais: 17 02 01 (medis), 15 01 03 (medinės pakuotės), 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), 04 02 22 (perdirbtos tekstilės atliekos), iš viso 326,01 t. Įmonė neturėjo teisės verstis atliekų, pažymėtų kodais 17 02 01, 15 01 03, 20 01 38, 04 02 22, surinkimo ir (ar) vežimo veikla, nes Įmonė neatitinka Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms keliamų reikalavimų. Tokia veika UAB „Vivatrans“ pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 33 punkto (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018-12-06) reikalavimus.

Atliekų tvarkymo taisyklių 33 punkte nurodyta, kad atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punkte paaiškinta, kad atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, laikytinas atliekų surinkimu, vežimu, laikymu, apdorojimu, įvežimu, importu į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimu, eksportu iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimu tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės.

Atsakomybė už minėtų teisės aktų pažeidimus nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (suvestinė redakcija 2018-01-01 – 2018-04-27, <...>, 2018-07-01 – 2020-02-07) 78 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Byloje kilo ginčas, kad dėl to paties fakto UAB „Vivatrans“ darbuotojui S. U., atsakingam už įmonės tinkamą aplinkosaugos padėtį, jau yra pritaikyta teisinė atsakomybė – paskirta administracinė nuobauda, todėl skiriant sankciją buvo nusižengta non bis in idem principui, kadangi ekonominė sankcija negali būti skiriama, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kur pasakyta, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto dėl juridinio asmens yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pareiškėja nurodo, kad ekonominė sankcija yra neproporcinga, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus principus. Sprendžiant dėl ekonominės sankcijos skyrimo, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad Skundžiamame nutarime nurodytas teisės pažeidimas pagal savo pobūdį yra mažareikšmis ir netyčinis.

Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų. To paties įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti, atsakovas, atsižvelgdamas į tyrimo metu surinktą medžiagą ir įvertindamas tai, kad pareiškėjas padėjo tyrimo metu, tiekė prašomą informaciją, jam paskyrė sankcijoje numatytą minimalią 2 000 Eur baudą. Atsakovas, esant įrodytam pažeidimui, skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda ar jos visai neskirti, neturi teisės.

Pareiškėja teigia, kad Atliekų tvarkytojų valstybės registre neįregistravo tik 4 rūšių nepavojingųjų atliekų tvarkymo ir kad pažeidimas formalus, nesukeliantis jokios žalos, tačiau įstatymo leidėjas už tokios veikos padarymą, atsižvelgus į veikos mastą (neteisėtai surinktas ir vežtas didesnis nei 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis), numato gan griežtą sankciją, o pačią veiką laiko pavojingiausia iš numatytųjų Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 1–5 dalyse. Padarius pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje, įstatymo leidėjas nesuteikia galimybės asmeniui pašalinti pažeidimą ir taip išvengti atsakomybės.