- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- eI3-5837-402/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00867-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Vivatrans“
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ atstovui advokatui E. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. C. 2021 m. kovo 24 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-38/J8-13 ir ekonominės sankcijos neskirti.
2021 m. vasario 9 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) vyriausioji specialistė surašė UAB „Vivatrans“ juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J8-13.
2021 m. kovo 24 d. Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-38/J8-13.
Skundžiamu nutarimu UAB „Vivatrans“ paskirta 2 000 Eur dydžio ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalį, t. y. nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad UAB „Vivatrans“ pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 33 punkto reikalavimus, pagal kuriuos atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad teisės aktų pažeidimas įvykdytas tokia veika: atlikus UAB „Vivatrans“ neplaninį patikrinimą, nustatyta, kad įmonė 2018 ir 2019 metais neteisėtai Lietuvoje surinko ir vežė nepavojingąsias atliekas, pažymėtas kodais: 17 02 01 (medis), 15 01 03 (medinės pakuotės), 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), 04 02 00 (perdirbtos tekstilės atliekos), iš viso 326,01 t. Nurodoma, kad įmonė neturėjo teisės verstis atliekų minėtais kodais surinkimo ir (ar) vežimo veikla, kadangi įmonė neatitinka keliamų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms reikalavimų.
UAB „Vivatrans“ nesutinka su Skundžiamo nutarimo išvadomis, kadangi ekonominė sankcija už nutarime nurodytą veiką negali būti skiriama. Ekonominė sankcija negali būti skiriama, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto dėl juridinio asmens yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Šiuo atveju dėl to paties fakto UAB „Vivatrans“ darbuotojui S. U., atsakingam už įmonės tinkamą aplinkosaugos padėtį, jau yra pritaikyta teisinė atsakomybė – paskirta administracinė nuobauda.
Administracinių teismų praktikoje dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011 ir kt.).
S. U. už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla 2021 m. vasario 3 d. administraciniu nurodymu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 38 dalį kaip UAB „Vivatrans“ atsakingas asmuo, kuris dirbo UAB „Vivatrans“ naudai ir interesais. Pažeidimo padarymas yra susijęs su minėto administracinėn atsakomybėn patraukto darbuotojo darbu UAB „Vivatrans“ naudai ir interesais, todėl laikytina, kad abiejų subjektų (darbuotojo ir įmonės) valia pažeidimo bei nubaudimo už jį požiūriu yra vieninga. Atsižvelgiant į tai, non bis in idem principo taikymo požiūriu negali būti vertinama, kad už tą pačią veiką atsakomybėn yra traukiami skirtingi asmenys. Todėl Skundžiamo nutarimo argumentai, kad non bis in idem principas nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis, šiai situacijai nėra taikytini.
Taigi, dėl to paties fakto (pažeidimo) įmonės darbuotojui (kurio veiksmai ir valia šiuo atveju negali būti atribojami nuo įmonės veiksmų ir valios) jau yra paskirta ekonominė poveikio priemonė (administracinė nuobauda), ekonominės sankcijos skyrimas įmonei pažeistų dvigubo baudimo už tą patį pažeidimą draudimo principą (non bis in idem). Todėl, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena turėtų būti nutraukta ir paskirta ekonominė sankcija panaikinta.
Be to, ekonominė sankcija yra neproporcinga, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus principus.
Sprendžiant dėl ekonominės sankcijos skyrimo, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad Skundžiamame nutarime nurodytas teisės pažeidimas pagal savo pobūdį yra mažareikšmis ir netyčinis. Skundžiamame nutarime nurodytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra susijęs tik su įmonės teise verstis 4 rūšių nepavojingųjų atliekų minėtais kodais surinkimo ir vežimo veikla. Kita dalis įmonės vykdomos atliekų surinkimo ir vežimo veiklos atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Nenustatyta, kad dėl įmonės padaryto pažeidimo kilo žalingų padarinių aplinkai ar žmonėms. Iš pažeidimo specifikos (nepavojingųjų atliekų surinkimas ir pervežimas atliekų tvarkytojams) nėra pagrindo spręsti, kad dėl jo galėjo atsirasti kokia nors žala viešajam interesui ar žmonių sveikatai. Taigi teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra vien tik formalaus pobūdžio, kadangi nesukėlė jokios žalos ir realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti.
Protokole nurodytų atliekų surinkimo ir vežimo atvejai buvo registruoti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Taigi ši veikla buvo vykdoma laikantis skaidrumo principo ir atliekų tvarkymo apskaitos reikalavimų, o tai patvirtina, kad teisės aktų reikalavimų dėl įsiregistravimo Atliekų tvarkytojų valstybės registre (toliau – ir ATVR) pažeidimas yra netyčinio pobūdžio, akivaizdi darbuotojo neatidumo pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
Skundžiamame nutarime atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, Skundžiamame nutarime įvardyta, kad nustatytos lengvinančios aplinkybės – pagalba tyrimo metu.
Įvertinus aplinkybes, kurios atskleidžia mažareikšmį ir netyčinį padaryto pažeidimo pobūdį, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Skundžiamu nutarimu paskirta ekonominė sankcija įmonei yra aiškiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus ir tai sudaro pagrindą Skundžiamą nutarimą panaikinti.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir paaiškino, kad 2021 m. kovo 24 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-38/J8-13 UAB „Vivatrans“ paskirta ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalį už tai, kad atlikus UAB „Vivatrans“ neplaninį patikrinimą (2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo aktas Nr. PA5-134) nustatyta, jog Įmonė 2018 m. ir 2019 m. vykdė didesnio nei 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio surinkimą, vežimą neturėdama tam teisės, t. y. neįsiregistravusi ATVR. Įmonė 2018 m. ir 2019 m. neteisėtai Lietuvoje surinko ir vežė nepavojingąsias atliekas, pažymėtas kodais: 17 02 01 (medis), 15 01 03 (medinės pakuotės), 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), 04 02 22 (perdirbtos tekstilės atliekos), iš viso 326,01 t. Įmonė neturėjo teisės verstis atliekų, pažymėtų kodais 17 02 01, 15 01 03, 20 01 38, 04 02 22, surinkimo ir (ar) vežimo veikla, nes Įmonė neatitinka Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms keliamų reikalavimų. Tokia veika UAB „Vivatrans“ pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – ir Taisyklės), 33 punkto (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018-12-06) reikalavimus.
Atliekų tvarkymo taisyklių 33 punkte nurodyta, kad atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punkte paaiškinta, kad atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, laikytinas atliekų surinkimu, vežimu, laikymu, apdorojimu, įvežimu, importu į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimu, eksportu iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimu tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės.
Atsakomybė už minėtų teisės aktų pažeidimus nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (suvestinė redakcija 2018-01-01 – 2018-04-27, <...>, 2018-07-01 – 2020-02-07) 78 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Pareiškėjai skiriant sankciją non bis in idem principui nusižengta nebuvo.
UAB „Vivatrans“ dėl to paties fakto – 326,01 t nepavojingųjų atliekų, pažymėtų kodais 17 02 01, 15 01 03, 20 01 38, 04 02 22, surinkimo ir vežimo neturint tam teisės joks kitas nutarimas, išskyrus Skundžiamą nutarimą, nėra priimtas, kita ekonominės sankcijos skyrimo teisena ar ikiteisminis tyrimas nėra pradėti.
Pareiškėjai sankcija paskirta proporcingo dydžio.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų. To paties įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Departamentas, atsižvelgdamas į tyrimo metu surinktą medžiagą ir įvertindamas tai, kad pareiškėja padėjo tyrimo metu, teikė prašomą informaciją, jai paskyrė sankcijoje numatytą minimalią 2 000 Eur baudą. Departamentas, esant įrodytam pažeidimui, skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda ar jos visai neskirti neturi teisės.
Ir nors pareiškėja teigia, kad Atliekų tvarkytojų valstybės registre neįregistravo tik 4 rūšių nepavojingųjų atliekų tvarkymo ir kad pažeidimas formalus, nesukeliantis jokios žalos, tačiau įstatymo leidėjas už tokios veikos padarymą, atsižvelgus į veikos mastą (neteisėtai surinktas ir vežtas didesnis nei 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis), numato gan griežtą sankciją, o pačią veiką laiko pavojingiausia iš numatytųjų Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 1–5 dalyse. Padarius pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje, įstatymo leidėjas nesuteikia galimybės asmeniui pašalinti pažeidimo ir taip išvengti atsakomybės.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 2 dalyje (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-11-01 iki 2020-01-01) nurodyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose.
Departamento direktorius 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. AD1-30 patvirtino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris nustato pažeidimų priskyrimo mažareikšmiams kriterijus, reglamentuoja Departamento valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių veiksmus, nustačius ūkio subjekto padarytą mažareikšmį pažeidimą, jo įforminimo tvarką. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad šio Tvarkos aprašo nuostatos taikomos atliekant planinius ir neplaninius ūkio subjektų patikrinimus, kai teisės aktų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktas, kuris gali būti traktuojamas kaip mažareikšmis pažeidimas, nustatomas ūkio subjekto tiesioginėje veikloje. To paties Aprašo 4 punkte nurodyta, kad pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte, kuris surašomas pagal patvirtintas patikrinimo aktų formas. Priskirdami pažeidimus mažareikšmiams, pareigūnai turi vadovautis šio Tvarkos aprašo nuostatomis, Departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. AD1-165 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“, taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, suteikiančiais pareigūnui diskrecijos teisę spręsti dėl galimybės konkrečius pažeidimus priskirti prie mažareikšmių.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akto Nr. PA5-134 turinio matyti, kad UAB „Vivatrans“ neplaninio patikrinimo metu nustatytas pažeidimas dėl 326,01 t atliekų (atliekų kodai: 17 02 01 (medis), 15 01 03 (medinės pakuotės), 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), 04 02 22 (perdirbtos tekstilės atliekos) surinkimo ir vežimo neįsiregistravus ATVR patikrinimą atlikusio pareigūno nėra pripažintas mažareikšmiu.
Skundas netenkintinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. C. 2021 m. kovo 24 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-38/J8-13 pagrįstumo ir teisėtumo.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2021 m. vasario 9 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė surašė UAB „Vivatrans“ juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J8-13.
2021 m. kovo 24 d. Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-38/J8-13.
Skundžiamu nutarimu UAB „Vivatrans“ paskirta 2 000 Eur dydžio ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalį, t. y. nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad paskirta ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalį už tai, kad atlikus UAB „Vivatrans“ neplaninį patikrinimą (2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo aktas Nr. PA5-134) nustatyta, kad Įmonė 2018 m. ir 2019 m. vykdė didesnio nei 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio surinkimą, vežimą neturėdama tam teisės, t. y. neįsiregistravusi ATVR. Įmonė 2018 m. ir 2019 m. neteisėtai Lietuvoje surinko ir vežė nepavojingąsias atliekas, pažymėtas kodais: 17 02 01 (medis), 15 01 03 (medinės pakuotės), 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), 04 02 22 (perdirbtos tekstilės atliekos), iš viso 326,01 t. Įmonė neturėjo teisės verstis atliekų, pažymėtų kodais 17 02 01, 15 01 03, 20 01 38, 04 02 22, surinkimo ir (ar) vežimo veikla, nes Įmonė neatitinka Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms keliamų reikalavimų. Tokia veika UAB „Vivatrans“ pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 33 punkto (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018-12-06) reikalavimus.
Taigi, nagrinėjamoje byloje teismui iškeltas reikalavimas nustatyti, ar atsakovo priimtas nutarimas yra teisėtas, atitinka teisės aktų reikalavimus, ar nutarimu taikyta ekonominė sankcija yra proporcingo dydžio.
Atliekų tvarkymo taisyklių 33 punkte nurodyta, kad atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punkte paaiškinta, kad atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, laikytinas atliekų surinkimu, vežimu, laikymu, apdorojimu, įvežimu, importu į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimu, eksportu iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimu tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės.
Atsakomybė už minėtų teisės aktų pažeidimus nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (suvestinė redakcija 2018-01-01 – 2018-04-27, <...>, 2018-07-01 – 2020-02-07) 78 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Dėl non bis in idem principo taikymo
Byloje kilo ginčas, kad dėl to paties fakto UAB „Vivatrans“ darbuotojui S. U., atsakingam už įmonės tinkamą aplinkosaugos padėtį, jau yra pritaikyta teisinė atsakomybė – paskirta administracinė nuobauda, todėl skiriant sankciją buvo nusižengta non bis in idem principui, kadangi ekonominė sankcija negali būti skiriama, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kur pasakyta, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto dėl juridinio asmens yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Atmestini pareiškėjo argumentai, jog pažeidimo padarymas yra susijęs su administracinėn atsakomybėn patraukto darbuotojo S. U. darbu UAB „Vivatrans“ naudai ir interesais, kad abiejų subjektų (darbuotojo ir įmonės) valia pažeidimo bei nubaudimo už jį požiūriu yra vieninga, todėl non bis in idem principo taikymo požiūriu negali būti vertinama, kad už tą pačią veiką atsakomybėn yra traukiami skirtingi asmenys.
Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už uždarosios akcinės bendrovės neįvykdytas prievoles. Uždarųjų akcinių bendrovių veiklą reguliuoja Akcinių bendrovių įstatymas (ir kiti teisės aktai). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad patrauktų atsakomybėn fizinio asmens – darbuotojo S. U. ir juridinio asmens – UAB „Vivatrans“ yra valios tapatumas ir kad neigiami teisiniai sankcijų taikymo padariniai tenka vienam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, jog skiriant sankciją non bis in idem principui nusižengta nebuvo.
Pareiškėjai UAB „Vivatrans“ (juridiniam asmeniui) dėl to paties fakto – 326,01 t nepavojingųjų atliekų, pažymėtų kodais 17 02 01, 15 01 03, 20 01 38, 04 02 22, surinkimo ir vežimo neturint tam teisės kitas nutarimas, išskyrus Skundžiamą nutarimą, nėra priimtas, kita ekonominės sankcijos skyrimo teisena ar ikiteisminis tyrimas nėra pradėti. Non bis in idem principas, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Nagrinėjamu atveju atsakovas už tą pačią neteisėtą veiką nubaudė du skirtingus asmenis – S. U. ir UAB „Vivatrans“.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą arba išteisintas. Tačiau nei Lietuvos Respublikos įstatymai, nei minėta Konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime byloje Nr. 02/06-23/06-37/06-50/06-31/07 pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją.
Dėl paskirtos sankcijos proporcingumo
Pareiškėja nurodo, kad ekonominė sankcija yra neproporcinga, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus principus. Sprendžiant dėl ekonominės sankcijos skyrimo, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad Skundžiamame nutarime nurodytas teisės pažeidimas pagal savo pobūdį yra mažareikšmis ir netyčinis.
Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų. To paties įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti, atsakovas, atsižvelgdamas į tyrimo metu surinktą medžiagą ir įvertindamas tai, kad pareiškėjas padėjo tyrimo metu, tiekė prašomą informaciją, jam paskyrė sankcijoje numatytą minimalią 2 000 Eur baudą. Atsakovas, esant įrodytam pažeidimui, skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda ar jos visai neskirti, neturi teisės.
Pareiškėja teigia, kad Atliekų tvarkytojų valstybės registre neįregistravo tik 4 rūšių nepavojingųjų atliekų tvarkymo ir kad pažeidimas formalus, nesukeliantis jokios žalos, tačiau įstatymo leidėjas už tokios veikos padarymą, atsižvelgus į veikos mastą (neteisėtai surinktas ir vežtas didesnis nei 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis), numato gan griežtą sankciją, o pačią veiką laiko pavojingiausia iš numatytųjų Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 1–5 dalyse. Padarius pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje, įstatymo leidėjas nesuteikia galimybės asmeniui pašalinti pažeidimą ir taip išvengti atsakomybės.
Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 2 dalyje (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-11-01 iki 2020-01-01) nurodyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose.
Departamento direktorius 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. AD1-30 patvirtino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašą, kuris nustato pažeidimų priskyrimo mažareikšmiams kriterijus, reglamentuoja Departamento valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių veiksmus, nustačius ūkio subjekto padarytą mažareikšmį pažeidimą, jo įforminimo tvarką. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad šio Tvarkos aprašo nuostatos taikomos atliekant planinius ir neplaninius ūkio subjektų patikrinimus, kai teisės aktų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktas, kuris gali būti traktuojamas kaip mažareikšmis pažeidimas, nustatomas ūkio subjekto tiesioginėje veikloje. To paties Aprašo 4 punkte nurodyta, kad pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte, kuris surašomas pagal patvirtintas patikrinimo aktų formas. Priskirdami pažeidimus mažareikšmiams, pareigūnai turi vadovautis šio Tvarkos aprašo nuostatomis, Departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. AD1-165 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“, taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, suteikiančiais pareigūnui diskrecijos teisę spręsti dėl galimybės konkrečius pažeidimus priskirti prie mažareikšmių.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akto Nr. PA5-134 turinio matyti, kad UAB „Vivatrans“ neplaninio patikrinimo metu nustatytas pažeidimas dėl 326,01 t atliekų (atliekų kodai: 17 02 01 (medis), 15 01 03 (medinės pakuotės), 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), 04 02 22 (perdirbtos tekstilės atliekos) surinkimo ir vežimo neįsiregistravus ATVR patikrinimą atlikusio pareigūno nėra pripažintas mažareikšmiu.
Taigi, darytina išvada, jog Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, sankcija – paskirta 2 000 Eur bauda – numatyta mažiausia ir yra proporcinga padarytam pažeidimui.
Pareiškėjos atstovas pateikė prašymą priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti, pareiškėjos skundas netenkintas, todėl pareiškėja nelaikytina bylą laimėjusia šalimi ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.).
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.