Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėja B. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra R. G. dukra.

6. Palikėja R. G. 2023 m. spalio 23 d. surašė testamentą, kad jai priklausančią dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir visą kitą šiame testamente neišvardintą turtą, visas turtines ir neturines teises, kur bebūtų ir iš ko besusidėtų ir/ar kuris atsirastų po jos mirties ji palieka dukrai B. K., jai mirus ir/ar nepriėmus palikimo – vaikaitei V. B..

7. Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad 5/8 dalys gyvenamojo namo su priklausiniais ir 5/8 dalys žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), priklausė pareiškėjos mamai R. G.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjos ir jos mamos R. G. vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise (pareiškėjai B. K. 3/8 dalys, pareiškėjos mamai – 5/8 dalys) registruotas šis nekilnojamasis turtas: 0,513 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgytas 2023 m. rugsėjo 18 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5359 pagrindu.

8. Byloje esantis medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad R. G. mirė (duomenys neskelbtini), mirusiosios nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad po motinos mirties niekas kitas R. G. palikimo nėra priėmęs. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantis Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro 2025 m. balandžio 7 d. liudijimas (notarinio registro Nr. 2011), kad minėtame notarų biure nėra užvesto bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios motinos R. G. palikimą. Liudijimas išduotas įpėdinei pagal testamentai Dukrai B. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

10. Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad palikimą, likusį po motinos mirties ji priėmė faktiškai valdydama motinos turėtą turtą – tiek iki mamos mirties, tiek ir mirus mamai, gyvena paveldėtame turte, jį prižiūri bei moka mokesčius už komunalinius patarnavimus. Iš byloje esančių UAB „Šiaulių vandenys“ sąskaitų, „Perlo“ terminalo kvitų matyti, kad ir po R. G. mirties 2025 m. sausio, kovo, balandžio mėnesiais buvo mokami mokesčiai už jai ir pareiškėjai priklausančiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas – vandenį, dujas, elektrą.

11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

12. Pareiškėjai teisė į palikimą kyla tiek kaip testamentinei įpėdinei (tačiau ji palikimo pagal testamentą nepriėmė, kadangi pareiškėja palikimą priėmė faktiniu jo valdymu), tiek ir kaip pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinė. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

13. Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po savo motinos R. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą iš karto priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. toliau liko bendrai joms priklausiusiame name, toliau juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, atliko kitus turto priežiūros veiksmus. Pareiškėja domisi turto būkle ir likimu, po motinos mirties rūpinasi visu paveldėtu turtu, jį išlaiko, kreipėsi į teismą, išreikšdama valią priimti palikimą, likusį po motinos mirties, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja B. K. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą – 3 mėnesius po palikėjos mirties, tačiau pareiškėja laiku į notarą nesikreipė (kaip testamentinė įpėdinė palikimo nepriėmė) ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios mamos turtą negavo. B. K. turto priėmimas po motinos R. G. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

14. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas į notarų biurą dėl R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėja B. K. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Suinteresuoti šioje byloje asmenys – pareiškėjos dukra V. B., mirusiosios R. G. vaikaitė, taip pat valstybės įmonė „Turto bankas“ dėl pareiškėjos prašymo jokių pretenzijų nereiškė.

15. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėja paveldėjo praktiškai pradėjusi valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.

16. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja B. K., gimusi (duomenys neskelbtini), savo motinos R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.