Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1993 m. sausio 6 d. Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį 2 dalį (vienos nusikalstamos veikos padarymu),

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1992 m. lapkričio 27 d. Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį 2 dalį (vienos nusikalstamos veikos padarymu),

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1993 m. kovo 19 d. Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį 2 dalį (vienos nusikalstamos veikos padarymu),

P. D. (P. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1949 m. liepos 20 d. Kauno rajone, be pilietybės, rusas, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1977 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto Spalio rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams lygtinai, priverstinai įdarbinant;

2. 1977 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto Tarybų rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 16,146 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 43 str., šią bausmę subendrinus su ankstesniu 1997 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, bausmė atlikta;

3. 1982 m. kovo 23 d. Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams, pritaikius amnestijos įstatymą, bausmė sumažinta 2 mėnesiais 4 dienomis, bausmė atlikta;

4. 2002 m. rugsėjo 12 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, konfiskuojant dalį turto 400 litų vertės, bausmė atlikta, teistumas išnykęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnį 1 dalį (vienos nusikalstamos veikos padarymu) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį 2 dalį (vienos nusikalstamos veikos padarymu).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji D. D., D. S. ir D. A. įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent, jie 2010 m. balandžio 10 dieną, apie 19 valandą, Ignalinos rajono savivaldybėje, Didžiasalio seniūnijoje, Kėkštų kaime, veikdami bendrininkų grupėje, D. S. išėmus priklausančio T. S. gyvenamojo namo lango rėmą, per susidariusią angą iš gyvenamojo namo verandos pagrobė pastarajam priklausančius 8 saulės baterijomis kraunamus lauko žibintus, bendrai kainuojančius 96 litus (vieno žibinto kaina 12 litų), tuo padarydami nukentėjusiajam T. S. 96 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis P. D. sugadino svetimą turtą, o būtent, jis 2010 m. kovo mėnesio viduryje, dienos metu, Ignalinos rajono savivaldybėje, Didžiasalio seniūnijoje, Kėkštų kaime, pro neužrakintas duris įsibrovęs į T. S. priklausančią lauko virtuvėlę, kur, norėdamas išimti krosnies metalines konstrukcijas, suskaldė ir išgriovė sumūrytas plytas, tuo sugadindamas senovinę krosnį, kainuojančią 600 litų ir padarydamas nukentėjusiajam T. S. 600 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis P. D. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2010 m. kovo mėnesio viduryje, dienos metu, Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, Kėkštų kaime, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas duris įsibrovė į T. S. priklausančią lauko virtuvėlę, ir po to, kai suskaldė ir išgriovė sumūrytas krosnies plytas, pagrobė šios krosnies metalo konstrukcijas, kainuojančias 600 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. S. 600 litų turtinę žalą.

Dėl aštuonių lauko žibintų pagrobimo

Kaltinamasis D. D. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2010 m. balandžio 10 d. jis su D. A., D. S., A. V., G. P., S. D. ir J. K. buvo T. S. sodybos teritorijoje Kėkštų kaime, kur kepė šašlykus. Po to pamatė, kad namo verandos langas truputį atsilapojęs. Jis nuėjo su D. S. prie namo ir D. S., atlenkęs vinį, pakėlė ir išėmė langą. Tada jis pro grotas įkišo ranką ir paėmė du žibintus, kurie saulės kraunami ir šviečia naktį. Tie žibintai buvo kibire, kuris stovėjo prie lango. Žibintus jis nunešė prie laužo, parodė kitiems. Tada dar nuėjo D. A. su D. S. ir atnešė dar žibintų. Iš pradžių jie tuos žibintus buvo paslėpę D. S. kluone, paskui, kai jau ėjo į namus, buvo keletą pasiėmę, o visus kitus išmėtė, nes pamatė, jog jie neveikiantys. Žibintus paslėpė gyvenamojo namo negyvenamame bute, vieną žibintą jis pasiėmė sau, o kiek kiti pasiėmė – nežino. Po trijų savaičių sužinojo, kad policija ieško ir jis su R. S., D. A. ir A. V. pavogtus žibintus nunešė prie pavėsinės prie ežero, kur žibintus sulaužė ir išmėtė; žibintą, kurį turėjo namuose, jis išmetė į šiukšlių konteinerį. Taip pat paaiškino, kad jie atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, sumokėdami už žibintus ir susitaikė su nukentėjusiuoju.

Kaltinamasis D. S. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2010 m. balandžio 10 d., apie 19 valandą, T. S. sodyboje kepė šašlykus. Po to jis su D. D. nutarė nueiti prie namo. Jis atlenkė keletą vinukų ir išėmė langą, ištraukė kelis žibintus iš kibiro, o likusius žibintus D. D. su D. A. paėmė tokiu pat būdu kaip ir jis. Paskui jis tą langą įdėjo atgal, žibintus paslėpė, o kai jau ėjo į namus, paėmė ir nunešė į gyvenamojo namo negyvenamą butą ir paslėpė. Jis žibintų paslėpime nedalyvavo. Po kelių savaičių jie tuos žibintus sulaužė ir miškelyje išmėtė. Taip pat paaiškino, kad atlygino nukentėjusiajam žalą ir jokių pretenzijų nukentėjusysis jiems neturi, su nukentėjusiuoju susitaikė, pastarasis sakė, kad jiems atleido.

Kaltinamasis D. A. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2010 m. balandžio 10 d. nusprendė paiškylauti ir nuvyko į Kėkštų kaimą pas D. S., kaip galvojo. Ten buvo laužavietė, iškylavo, valgė šašlykus. Kai kiek sutemo, pastebėjo, kad atėjo D. D. ir D. D. ir atnešė kelis lauko žibintus. Tada jis kartu su D. S. grįžo prie tos verandos, ištraukė lauko žibintą, D. S. uždarė tą langą ir jie grįžo prie laužavietės. Pamatė, kad veikia tik vienas lauko žibintas, likusius žibintus su D. D. nunešė į D. S. priklausantį kluoną. Sutemus paėmė iš kluono tuos lauko žibintus, susidėjo į kuprines ir vienu iš jų, veikiančiu, švietė kelią einant į namus. Grįžus, jo gyvenamo namo negyvenamam bute paliko tuos lauko žibintus, o vieną D. D. pasiliko sau. Maždaug po trijų savaičių sužinoję, kad pas D. S. buvo apsilankę policijos pareigūnai, nusprendė tuos žibintus sunaikinti, nunešė juos į pavėsinę, kuri yra prie miškelio prie ežero ir ten sunaikino.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2010 metų pavasarį jis su D. S., D. D., D. A., S. D., J. K. ir G. P. kepė šašlykus šalia D. S. sodybos kito žmogaus sodybos teritorijoje. Paskui D. D., D. S. ir D. A. kažkur išėjo - vienas iš pradžių išėjo, paskui dar kažkuris. Paskui tikriausiai D. D. atnešė vieną žibintą arba du žibintus, gali būti, kad D. A. ir D. S. atnešė po tris žibintus, tačiau tiksliai neprisimena, bet jie trys atnešė žibintus. Jie nieko nesakė iš kur tuos žibintus atnešė, bet iš pradžių juos paslėpė kažkur pas D. S. sodyboje, o paskui jie tuos žibintus pasiėmė ir nunešė į Didžiasalį, į A. laiptinę ir padėjo kažkokiame negyvenamame bute. Vėliu jis sužinojo, kad tie žibintai buvo pavogti iš namo. Paskui jis ir kaltinamieji tuos žibintus prie ežero sulaužė ir išmėtė.

Liudytojas S. D. parodė, kad 2010 metų pavasarį jis su draugais – kaltinamaisiais ir kitais - kepė šašlykus prie D. S. sodybos Kėkštų kaime. Nelabai žino kas ten įvyko, jie visi ten vaikštinėjo - kas prie upės, kas kur, paskui pavakary žibintai kažkokie atsirado, kas juos atnešė nematė, jie gulėjo prie laužo. Žibintai buvo tie kur lauke statomi, į žemę įsmeigiami, turbūt juos atnešė D. D., D. S. ir D. A., bet tiksliai pasakyt negali kiek tų žibintų buvo, nežino. Eidami į namus pasišvietė vienu žibintu. Paaiškino, kad žino, kad kaltinamieji langą išėmė ir paėmė tuos žibintus, tą dieną jie pasakė, kad taip pasielgė.

Liudytojas G. P. parodė, kad 2010 m. pavasarį jis su kaltinamaisiais ir A. V., S. D. ir K. kepė ir valgė šašlykus pas D. S. Kėkštų kaime. Kiek žino, ten buvo žibintų vagystė, sėdint prie laužo D. S. buvo atsinešęs lauko žibintą. Daugiau tų žibintų nematė, bet kai ėjo į namus pasišvietinėjo vienu, tuo, kurį buvo atnešęs D. S. Iš kur atsirado tas žibintas, tada neturėjo supratimo.

Liudytojas Z. G. parodė, kad jis į T. S. sodybą atvažiuodavo darbų padaryti - pavyzdžiui, obelis nugenėti, nušienauti, ten sargų nebuvo. 2010 metų pavasarį, šeštadienį jam paskambino T. S. tėvas A. ir paprašė atvažiuoti. Jis atvažiavo ir A. parodė, kad iš pavėsinės paimtos ir sulaužytas dvi kėdės, parodė išardytą pečių. Paskui grižus namo, vėl paskambino A. ir pasakė, kad nėra šviestuvų, kurie buvo koridoriuje, pasakė, kad jie ištraukti per grotas. Šviestuvai stovėjo prie pat sienos. Vėliau, kai bendravo su sodybos šeimininku, pastarasis pasakė, kad jaunimas su juo atsiskaitė, tėvai jų buvo atvažiavę, sakė, kad viskas tvarkoje.

Iš nukentėjusiojo T. S. 2010 m. balandžio 12 d. pareiškimo apie įvykį seka, kad 2010 m. balandžio 11 d. jis atvykęs į savo sodybą, esančią Kėkštų kaime, Didžiasalio seniūnijoje, pastebėjo, kad išlaužtas langas bei iš sodybos verandos pavogti aštuoni lauko šviestuvai, degantys saulės baterijų pagalba (b.l. 8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad 2010 m. gegužės 11 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – T. S. priklausanti sodyba, esanti Ignalinos rajono savivaldybėje, Didžiasalio seniūnijoje, Kėkštų kaime. Apžiūrėjus patalpą, iš kurios buvo pagrobti lauko žibintai, nustatyta, kad šios patalpos rytinėje sienoje yra langas, po kuriuo ant grindų stovi plastmasinis kibiras. Taip pat nurodoma, kad maždaug 40 metrų atstumu nuo namo yra laužavietė (b.l. 12-16).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas Z. G. parodė vietą T. S. namo viduje (prieangyje) po langu, kur buvo sudėti lauko žibintai (b.l.27-29).

Iš nukentėjusiojo T. S. 2010 m. birželio 3 d. prašymo dėl susitaikymo protokolo surašymo seka, kad kaltinamieji D. D., D. A. ir D. S. jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino, atsiprašė, jiems atleista ir jie susitaikė, nuo civilinio ieškinio atsisako (b.l.11).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų D. D., D. S. ir D. A. kaltė, įvykdžius šią nusikalstamą veiką, pilnumoje įrodyta nukentėjusiojo T. S. pareiškimu apie įvykį, liudytojų A. V., S. D., G. P. ir Z. G. parodymais, liudytojo Z. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, taip pat pačių kaltinamųjų D. D., D. S. ir D. A. parodymais.

Kaltinamųjų D. D., D. S. ir D. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes jie, įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą turtą.

Dėl krosnies sugadinimo ir metalo konstrukcijų pagrobimo

Kaltinamasis P. D. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2010 m. kovo mėnesio vidury ėjo į namus iš Didžiasalio, nutarė paieškoti metalo. Buvo Kėkštų kaime, Didžiasalio seniūnijoje, kuris nuo kaimo, kuriame jis gyvena, yra už 4 kilometrų. Nutarė pažiūrėti, nes kiek praeidavo, nebuvo šviesų. Pamatė pastatą - lauko virtuvę su krosnimi, šalia virtuvės tvartas. Pažiūrėjo - durys atidarytos, viduje kaip tik plytelė špižinė buvo, o pas jį kaip tik suskilo, todėl išėmė, paėmė taip pat dureles. Dureles paliko dar vietoje, o pečiaus viršų nunešė gal už 100-150 metrų, bet sunku buvo, todėl paliko, po savaitės grįžo - viskas vietoje, pasiėmė pečiaus viršų, iš virtuvės dar tas dureles pasiėmė, užsidėjo ant rogių ir nuvežė į Didžiasalį. Ten prie garažų vienas vyras paklausė kur veža, pasakė, kad į metalo laužą. Paklausė ar parduoda, pasakė, kad taip ir tam vyrui pavogtus daiktus pardavė už 10 litų. O paskui tik liepos mėnesį pas jį atvažiavo policininkai ir jis prisipažino. Paaiškino, kad pripažįsta, kad ir sugadino pečių, ir pavogė svetimą turtą. Taip pat paaiškino, kad neturi asmens dokumentų, todėl negauna jokių pašalpų, net maisto davinio, nesiregistruoja darbo biržoje, gyvena tik iš atsitiktinių darbų – padeda kaimynams. Dėl savo elgesio labai gailisi.

Liudytojas Z. G. parodė, kad jis į T. S. sodybą atvažiuodavo darbų padaryti - pavyzdžiui, obelis nugenėti, nušienauti, ten sargų nebuvo. 2010 metų pavasarį, šeštadienį jam paskambino T. S. tėvas A. ir paprašė atvažiuoti. Jis atvažiavo ir A. parodė, kad iš pavėsinės paimtos ir sulaužytas dvi kėdės, parodė išardytą pečių, kuris yra virtuvėje, pristatytoje prie tvarto. Toje virtuvėje pečius buvo visas išardytas, plytos išluptos, ten buvo orkaitė, plyta iš viršaus ir durelės priekyje, visos „čuguninės“. Išversta buvo visa plyta, išdaužyta.

Iš nukentėjusiojo T. S. 2010 m. balandžio 12 d. pareiškimo apie įvykį seka, kad 2010 m. balandžio 11 d. jis atvykęs į savo sodybą, esančią Kėkštų kaime, Didžiasalio seniūnijoje, pastebėjo, kad sugadintas lauko virtuvės senovinis pečius (krosnis), krosnies metalo konstrukcijos pavogtos (b.l. 8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad 2010 m. gegužės 11 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – T. S. priklausanti sodyba, esanti Ignalinos rajono savivaldybėje, Didžiasalio seniūnijoje, Kėkštų kaime. Protokole nurodoma, kad maždaug 40 metrų atstumu nuo namo yra medinis ūkinis pastatas, pastato viduje yra sumūrytas iš plytų pečius, kurio viršutinės plytų eilės sugriautos (b.l. 12-16).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas Z. G. parodė ūkinį pastatą T. S. sodyboje ir ten esančią krosnį, nuo kurios buvo pavogtos metalo konstrukcijos (b.l. 27-29).

Parodymų patikrinimo vietoje metu P. D. papasakojo apie nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė kelią į nukentėjusiojo T. S. sodybą, iš kurios pagrobė krosnies metalo konstrukcijas, sodyboje parodė klojimą su priestatu – lauko virtuve, parodė duris, pro kurias pateko į lauko virtuvės vidų, viduje parodė išgriautą krosnį, paaiškindamas, kad rankomis išardė plytas ir pagrobė metalines konstrukcijas – viršutinę ketaus plokštę ir metalines dureles, ir kad pagrobtą metalą paliko netoli sodybos (b.l. 105-106).

Kaltinamojo P. D. kaltė įvykdžius šias nusikalstamas veikas, pilnumoje įrodyta nukentėjusiojo T. S. pareiškimu apie įvykį, liudytojo Z. G. parodymais, liudytojo Z. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo P. D. parodymais ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu.

Kaltinamojo P. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, nes jis sugadino svetimą turtą (senovinę krosnį), jo nusikalstama veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes jis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą (senovinės krosnies metalo konstrukcijas).

Kaltinamieji D. D., D. S. ir D. A. visiškai prisipažino padarius šią nusikalstamą veiką, dar ikiteisminio tyrimo metu savo noru atlygino nukentėjusiajam T. S. nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju, tai patvirtina nukentėjusiojo T. S. 2010 m. birželio 3 d. pareiškimas dėl susitaikymo protokolo surašymo, kuriame jis nurodo, kad kaltinamieji jam padarytą žalą atlygino, jo atsiprašė, jiems atleista ir jie susitaikė, nuo civilinio ieškinio nukentėjusysis atsisako, prašo tyrėjos kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b.l. 11). Analogišką pareiškimą nukentėjusysis T. S. pateikė teismui 2011 m. sausio 5 d., pranešdamas, jog negali dalyvauti teismo posėdyje, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad su kaltinamaisiais D. D., D. S. ir D. A. susitaikė, žala atlyginta, prašė šiuos kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamieji D. D., D. S. ir D. A. anksčiau teisti nebuvo, nusikalto būdami nepilnamečiai, padarė apysunkį nusikaltimą, visi mokosi vidurinėje mokykloje, charakterizuojami teigiamai, įvykdė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuris nėra labai pavojingas visuomenei, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, savo kaltę pilnumoje pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė už padarytą nusikalstamą veiką. Todėl teismui yra pagrindo manyti, jog ateityje šie kaltinamieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų asmenybes bei jų veiką, mano, jog jie gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant įstatyme numatytas auklėjamojo pobūdžio priemones, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje.

Kaltinamojo P. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. D., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas jau penktą kartą, įvykdė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, 2008 m. gruodžio 9 d. jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, taip pat į tai, kad jo ankstesnis teistumas yra išnykęs ir jis laikomas neteistu, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė už padarytus nusikaltimus, neturi pragyvenimo šaltinių, nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė. Todėl teismas mano, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti pakanka įstatymo sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšies – laisvės apribojimo, kurio terminas mažesnis, nei šios bausmės vidurkis, numatytas įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 297, 303-305, 307 str., teismas

nusprendžia:

D. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Nutraukti baudžiamąją bylą D. D. atžvilgiu.

D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Nutraukti baudžiamąją bylą D. S. atžvilgiu.

D. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Nutraukti baudžiamąją bylą D. A. atžvilgiu.

P. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (T. S. priklausančios senovinės krosnies sugadinimą, įvykdytą 2010 m. kovo mėnesio viduryje) ir nuteisti jį laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant jį penkis mėnesius, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ((T. S. priklausančios senovinės krosnies metalo konstrukcijų pagrobimą, įvykdytą 2010 m. kovo mėnesio viduryje) ir nuteisti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį šešis mėnesius, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti P. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį šešis mėnesius, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą P. D. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.