Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, vykdančio individualią veiklą, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas R. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. už tai, kad 2016-03-26 0.20 val. operatyvaus patikrinimo metu E. G., vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą, leido dirbti G. G., gim. 1982-09-18, ir A. M., gim. 1994-05-03, parodoje – renginyje E. G. nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Plungėje, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių. G. G. rinko pinigus ir išdavinėjo kontrolines apyrankes, suskaičiavo pinigų priėmimo vietoje esančius E. G. individualiai veiklai priklausančius pinigus. A. M. E. G. padėjo dekoruoti patalpas, 2016-03-25 – 2015-03-26 vykusio renginio metu prižiūrėjo tvarką, rinko šiukšles. Pateikė savanoriškos veiklos sutartis, sudarytas su savanoriškų darbų organizatoriumi E. G.. Tokiu būdu E. G., nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo teritoriniam skyriui apie G. G. ir A. M. priėmimą į darbą (Lietuvos Respublikos 2009-07-22 įstatymo Nr. IX-394 (nuo 2009-08-01) redakcija) leido dirbti nelegalų darbą, numatytą 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926 patvirtinto Darbo kodekso 98 str. 1 p. ir pažeidė 99 str. 1 ir 2 d. p. reikalavimus, nustatančius, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir už tai atsako darbdavys, esantis Darbo kodekso 93 str. numatytiems darbo santykių požymiams. Patikrinimo metu nustatyta, kad už įėjimą į parodą – renginį sumokėjus 5 Eur, išduota kontrolinė apyrankė, kurioje nurodytas Nr. 441525, serija ir paslaugos, už kurias atsiskaitoma, kaina nenurodyta. Tokiu būdu E. G., būdamas individualios veiklos pagal pažymą vykdytoju, pažeidė 2002-10-30 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 341 patvirtintų Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 4 p. reikalavimus.

Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas E. G. kaltės dėl nesudarytų darbo sutarčių nepripažino. Parodė, jog pradėjo organizuoti parodą, o kad vienas pats negalėjo to padaryti, jam reikėjo pagalbos, atsirado žmonės –G. G. ir A. M., kurie abu padėjo jam neatlygintinai. Aleksas padėjo paruošti patalpas, o Gintarė taip pat padėjo jam neatlygintinai, kaip buvo sutarę. O dėl kontrolinių apyrankių (bilietėlių) jis pats domėjosi dėl jų apskaitos, kreipėsi į Plungės valstybinę mokesčių inspekciją, kur jam darbuotojos nieko nepaaiškino, patarė skambinti trumpuoju numeriu į Vilniaus valstybinės mokesčių inspekcijos skyrių, ir jam buvo paaiškinta, kad yra tokios juostelės su serijos numeriais, taip pat bilietų apskaitos žurnalas, kurį reikia pildyti, kiek parduota tų juostelių ir koks likutis vakaro pabaigoje. Šias juosteles jis gavo iš Klaipėdos įmonės, tuo užsiimančios. Jis taip pat domėjosi, klausė draugų, užsiimančių panašia veikla, kurie jam sakė, kad nereikia, jog ant kiekvienos juostelės būtų nurodyta kaina, nusiplėšia šaknelės ir jas būtina saugoti, taip yra apskaitoma, kiek juostelių parduota. Renginį organizavo pirmą kartą, o savanoriškas sutartis pasirašė, kad užtikrinti tam tikrų taisyklių laikymąsi.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė S. K. parodė, jog atlikus patikrinimą vietoje, kur E. G. vykdė individualią veiklą Lentpjūvės gatvėje, pagal gautą pasitikėjimo telefonu pranešimą apie galimus pažeidimus, nuvykus į vietą, buvo nustatyta, kad du asmenys: G. G. prekiavo bilietais, uždėjo apyrankę ant rankos, o A. M., prieš tai užsiėmęs salės apipavidalinimu, prižiūrėjo tvarką renginio metu, rinko šiukšles. Paklausus apie sudarytas darbo sutartis, buvo pateiktos savanoriškos veiklos sutartys, buvo teigiama, kad yra vykdoma savanoriška veikla, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta, nes Savanoriškos veiklos įstatymo 3 str. 2 d. yra nurodyta, kas yra savanoriška veikla, kokia tvarka vykdoma, o šio įstatymo 6 str. nurodyta, kas gali būti savanoriškos veiklos organizatorius – tik juridinis asmuo, o asmuo, vykdantis individualią veiklą, negali būti savanoriškos veiklos organizatoriumi, individualia veikla užsiimantys asmenys negali pasirašyti savanoriškos veiklos sutarčių. Atsižvelgiant į tai, buvo pripažinta, jog renginyje dirbę G. G. ir A. M. dirbo nelegalų darbą – vienas jų dirbo vienokį darbą, kitas – kitokį darbą, buvo sutarta kas ką dirbs, kad kiekvienas atliks tam tikrus darbus. Nors asmenys paaiškino, jog veikla buvo neatlygintinė, ir tikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad E. G. būtų atsilyginęs už darbą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog nors ir nebuvo mokamas atlygis, tai nedraudžia kvalifikuoti veikos pagal ATPK 41³ str., kad asmuo, dirbantis darbą, turi teisę į minimalų atlyginimą, taigi konstatuotas nelegalus darbas. O dėl kito pažeidimo, svarbu tai, jog ant tų apyrankių nebuvo svarbaus rekvizito – nebuvo nurodyta kaina, tik nurodyta serija ir numeris, taigi buvo pažeisti Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 4 p. reikalavimai. Juostelės yra prilyginamos bilietams, juostelė yra popierinė, ant jos turėtų būti kaina, kad ir įrašyta ranka. Žurnalas buvo, jame buvo surašyta, kiek yra surinkta pinigų.

Liudytojas A. M. parodė, jog buvo renginyje ir užsiėmė savanoriška veikla, padėjo savanoriškai, pakabindavo striukes, šiukšles aprinkdavo, pagalbinius darbus dirbo, su E. G. seniai pažįstami, sumanė tokią veiklą, jokio užmokesčio nebuvo sutarę, padėjo E. G. draugiškai, nes ir jam pačiam buvo įdomu.

Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato atsakomybę už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jame nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje bei šalių susitarimu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad E. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą, tai yra darbuotojo samdymą nesudarant darbo sutarties ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pagrindu. Šio pažeidimo tiesioginiai objektai yra du – pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, ir antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Tokiu būdu, pagal ATPK 41³ straipsnį, atsakomybėn trauktini darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant Darbo kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala arba kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala arba kyla grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto.

ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Visos abejonės vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Ištyrus administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame esančiais užfiksuotais duomenimis grindžiamas kaltinimas teisės pažeidimo padarymu, operatyvaus patikrinimo pažymos, faktų fiksavimo pažymos, kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo akto duomenis, administracinėn atsakomybėn traukiamo E. G., liudytojų G. G., A. M. paaiškinimus raštu, savanoriškos veiklos sutarčių duomenis, bei įvertinus posėdyje dalyvavusių administracinėn atsakomybėn traukiamo E. G., liudytojų A. M., S. K. parodymus matyti, kad kaltinimas E. G. dėl nelegalaus darbo nepakankamai pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Teismas neturi pagrindo netikėti E. G., A. M. parodymais duotais teismo posėdžio metu, jų parodymų nepaneigia byloje surinkti pirminiai duomenys.

Iš E. G. 2016-04-06 paaiškinimo raštu matyti, kad 2016-03-26 vykusio renginio – parodos metu buvo eksponuojami A. V. fotografijų darbai, parodos įėjimo kaina buvo 5 Eur, kiekvienam sumokėjusiam asmeniui už įėjimą buvo išduodama kontrolinė juostelė, kitas grynųjų pinigų apskaitos dokumentas nebuvo išduodamas. Renginyje savanoriavo du asmenys – jo draugai, su kuriais sudarytos savanoriškos veiklos sutartys, darbo sutartys su jais nebuvo pasirašytos. G. G. renginio metu rinko pinigus, išdavinėjo kontrolines juosteles, o A. M. rinko šiukšles, prižiūrėjo bendrą tvarką. Šie asmenys už savo savanorišką darbą užmokesčio negavo, dėl užmokesčio su jais nebuvo tartasi, draugai jam padėjo renginio metu neatlygintinai ir savanoriavo tik šiame renginyje – kovo 26 d. Patalpas, kuriose vyko paroda, yra išnuomota pagal sutartį iš UAB „Slėnis“.

2016-03-26 faktų fiksavimo pažymoje užfiksuota, kad Klaipėdos apskr. VMI specialistai 2016-03-25 vykdydami operatyvaus patikrinimo pavedimą, patikrino E. G., vykdantį veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. 183249, ir nustatė, kad įėjus į loftą – parodą už įėjimą buvo sumokėti 5 Eur ir išduota kontrolinė apyrankė, joks kitas grynųjų pajamų priėmimo dokumentas neišduotas. Elektroninis kasos aparatas nenaudojamas. Suskaičiavus grynuosius pinigus, rasta 500 Eur. Apyrankę pardavė ir grynuosius pinigus suskaičiavo G. G., kuri darbo sutarties su individualios veiklos vykdytoju nėra sudariusi, pateikė Savanoriškos veiklos sutartį, sudarytą 2016-03-25 su savanoriškų darbų organizatoriumi E. G.. Patikrinimo metu pagal savanorišką sutartį, sudarytą 2016-03-25 dirbo A. M.. Iš šių dirbusių asmenų paimti paaiškinimai. Pateikta 2015-09-01 sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią E. G. nuomojasi patalpas iš UAB „Slėnis“.

Iš liudytojo A. M. 2016-03-26 paaiškinimo raštu matyti, kad jis nuo 2016-03-25 21.30 val. buvo savanoriu A. V. fotografijų parodos metu, prižiūrėjo tvarką parodos metu, atliko šiukšlių surinkimą, prižiūrėjo bendrą patalpų tvarką. Pagal 2016-03-25 savanoriškos veiklos sutartį, prisidėjo savo meniniais gabumais dekoruojant patalpas. Su individualios veikos vykdytoju E. G. yra draugas ir bendromis pastangomis, savanoriškai negaunant jokio atlygio, vykdo savanorišką veiklą, siekdami aktyvinti Plungės jaunimo gyvenimą.

Iš G. G. 2016-03-26 paaiškinimo raštu matyti, kad 2016-03-25 padėjo draugui organizuoti A. V. parodą, o po parodos atidarymo vyko vakaras. Renginyje dirbo savo noru, pasirašiusi 2016-03-25 savanoriškos veiklos sutartį. Rinko pinigus iš parodos lankytojų, po 5 Eur iš žmogaus, užseginėjo kontrolines apyrankes. Savanoriauja, nes mano, kad tokios parodos, kaip išskirtinio, vietinio fotografo A. V., reikalingos Plungės miestui, kaip kultūros darbuotoja palaikė ir savanoriškai atliko tos dienos veiklą. Pasiryžusi dėl Plungės miesto kultūrinės veiklos lygio kėlimo, jokio atlyginimo ar uždarbio už šią veiklą neprašė ir negavo.

Teismas pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės), savanoriškos veiklos. Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Vykdant veiklą savanorystės pagrindais yra laikomasi savanoriškos veiklos principų – naudos visuomenei ir asmeniui, bendradarbiavimo, įvairovės ir lankstumo, t. y., dalyvavimas savanoriškoje veikloje sudaro asmenims galimybę aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir skatina savanorių asmeninę saviraišką ir tobulėjimą, tam tikrais atvejais sudaromos ir rašytinės savanoriškos veiklos sutartys. Be to, atribojant savanorišką veiklą nuo darbo sutarties požymių, svarbus ne tik veiklos neatlygintinumas, bet ir kitas darbo sutarties požymis, skiriantis ją nuo panašių civilinių sutarčių – tai yra darbuotojo įsipareigojimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Priešingai nei civilinės sutarties atveju, įsipareigojama atlikti ne konkrečius darbus, o tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Be to, darbuotojas įsipareigoja ne tik atlikti darbo sutartyje nustatytą darbo funkciją, bet ir privalo paklusti darbdavio nustatytai darbo tvarkai, laikytis sutartyje ar jos priede nustatytų pareigybinių instrukcijų, todėl atlikdamas darbo funkcijas jis nėra savarankiškas. Taigi savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorių ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu, o savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorių santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai.

Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas nenumato, kad savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti fiziniai asmenys (6 str.), todėl vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą E. G. negalėjo vykdyti savanoriškos veiklos, ir nors tarp E. G. ir G. G. bei A. M. 2016-03-25 pasirašytos savanoriškų darbų atlikimo sutartys, šiuo atveju G. G. bei A. M. neatitiko savanorių sampratos. Tačiau jeigu veikla atitinka savanoriškos veiklos principus, vien ta aplinkybė, kad veikla organizuojama fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą pagal pažymą, negalinčio būti savanoriškos veiklos organizatoriumi, dar nesudaro pagrindo laikyti savanorišką veiklą nelegaliu darbu. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 9 dalį, rašytinių savanoriškos veiklos sutarčių sudaryti neprivaloma.

G. G. ir A. M. į renginį – parodą atvyko atlikti reikalingas konkrečias užduotis, kurios nebuvo nuolatinio pobūdžio, byloje nėra duomenų leidžiančių spręsti, kad G. G. ir A. M. turėjo paklusti E. G. nurodymams, dėl reikiamos pagalbos organizuojant, pravedant parodą, A. M. bendrai prisidėjo savo meniniais gebėjimais dekoruoti patalpas, veikla buvo vykdoma visų draugų bendrai – renginys buvo pravestas bendromis pastangomis, kas neįrodo pavaldumo santykių buvimo ar nustatytų darbo grafikų egzistavimo. Tačiau G. G. bei A. M. darbą kategoriškai traktuoti kaip apibrėžtų, būtent E. G. pavestų G. G. bei A. M. skirtų užduočių vykdymą, nebūtų teisinga, nes tik bendradarbiaujant galima pasiekti bendrus tikslus, šiuo atveju – suvienyti menininkus, jaunimą siekiant atgaivinti Lietuvos kultūrinį palikimą bei tradicijas, kurti ir puoselėti naujas tradicijas, rengti įvairius renginius, užsiimti švietėjiška ir kita visuomenei naudinga veikla, kas akivaizdu, renginyje ir buvo daroma.

Byloje nesurinkta jokių įrodymų, jog G. G. ir A. M. dirbo paklusdami darbdavio nustatytai darbo tvarkai ir už savo darbą gavo atlyginimą arba jiems būtų buvę pažadėta mokėti atlyginimus, jie padėjo E. G. savanoriškai. Byloje nėra įrodymų, kad G. G. ir A. M. buvo nustatytas darbo laikas, darbo drausmė ir t. t. Be to, G. G. ir A. M. atliko tam tikras funkcijas neatlygintinai. Byloje nėra duomenų, kad E. G. būtų įsipareigojęs periodiškai mokėti G. G. ir A. M. sulygtą darbo užmokestį, kad būtent už šių asmenų darbą jiems būtų buvę atlyginama pinigais, natūra, įskaitant skolą ar panašiai. Kaip nurodė G. G., A. M. ir E. G., E. G. savo draugams pinigų už jų darbą renginyje nemokėjo ir nesitarė. Todėl pripažintina, jog nagrinėjamu atveju negalima neginčytinai konstatuoti, jog tarp E. G. ir G. G. bei A. M. susiklostė santykiai, turintys darbo sutarties požymius.

Kaip nurodė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucijos atstovė, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, faktiškai dirbdami G. G. ir A. M. turėjo teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2068/2011). Be to, veika, draudžiama pagal ATPK 41³ straipsnį, apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: atlyginant pinigais, natūra ar kt. Tačiau šioje byloje susitarimo dėl atlyginimo nebuvimas, nemokamas atlygis bet kokia forma, panaikina atlygintinumo faktą. Vien ta aplinkybė, kad G. G. ir A. M. prisidėjo savo veikla E. G. organizuotame renginyje, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jie dirbo nelegaliai. Atlygintinumo fakto nenurodė nei vienas iš apklaustų liudytojų, jo negalėjo patvirtini ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija.

Įvertinus visus teismo ištirtus duomenis, kad G. G. ir A. M. renginio – parodos organizavimo, pravedimo darbus dirbo savanoriškai ir neatlygintinai, prie draugo E. G. sumanymo aktyvinti miesto kultūrinę veiklą prisidėjo, kai to norėjo ir galėjo, jiems nebuvo mokamas joks atlygis, mokėti atlyginimą E. G. jiems nebuvo pažadėjęs, todėl G. G. ir A. M. veiksmai renginyje vertintini kaip savanoriška pagalba artimai pažįstamam asmeniui – E. G.. Tokiu atveju individualią veiklą įstatymų numatyta tvarka vykdantis E. G. neprivalėjo sudaryti su G. G. ir A. M. rašytinių darbo sutarčių bei apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kaip tai numato darbo sutarties sudarymo tvarką reglamentuojantys įstatymai. Vadinasi, E. G. veiksmuose nėra ATPK41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog, vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, nėra įrodyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. draugų G. G. ir A. M. nelegalaus darbo E. G., vykdančiam individualią veiklą pagal pažymą, t. y., byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad tarp E. G. ir G. G. bei A. M. yra darbdavio ir darbuotojo santykiai. Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 41³ str. 1 d. E. G. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Surašytame protokole E. G. inkriminuotas ir ATPK 173¹ str. 1 d. numatyto buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimo padarymas, kad už įėjimą į renginį – parodą, sumokėjus 5 Eur, išduotoje kontrolinėje apyrankėje, kurioje nurodytas tik numeris, nebuvo nurodyta serija ir paslaugos, už kurią atsiskaitoma kaina, tuo pažeisti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 341 patvirtintų Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 4 p. reikalavimai. Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 4 p. nustatyta, kad kiekviename biliete turi būti nurodyta bilieto serija, eilės numeris ir bilieto, t. y., paslaugos, už kurią atsiskaitoma pagal bilietus, kaina.

Nors E. G. nurodė, jog domėjosi ir kreipėsi į Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojus dėl informacijos dėl kontrolinių apyrankių (bilietėlių) apskaitos, informacija jam buvo suteikta, nenurodžius reikalavimo, jog ant kiekvienos juostelės būtų nurodyta kaina, vedė bilietų apskaitos žurnalą, tačiau teismas pažymi, jog E. G. turėjo būti žinomi viešai paskelbtų norminių teisės aktų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (12 str. 1 d. nuostatos, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, įvykio metu arba jam pasibaigus ar įvykus) bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 341 patvirtintų Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių (4 p. nuostatos, kad kiekviename biliete turi būti nurodyta bilieto serija, eilės numeris ir bilieto, t. y., paslaugos, už kurią atsiskaitoma pagal bilietus, kaina) reikalavimai.

Teismas konstatuoja, kad 2016-03-26 0.20 val. atlikto operatyvaus patikrinimo metu už įėjimą į renginį – parodą, sumokėjus 5 Eur, buvo išduota kontrolinė juostelė (bilietas), kurioje nurodytas numeris 441525, be nurodytos serijos ir paslaugos, už kurią atsiskaitoma, kainos. Tuo E. G., būdamas individualios veiklos pagal pažymą vykdytoju ir atsakingu už bilietų saugojimą, apskaitą ir išdavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 341 patvirtintų Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 4 p. reikalavimus, padarė ATPK 173¹ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažeidėjo kaltę dėl buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimo patvirtina pažeidėjo paaiškinimas raštu, jo parodymai teismo posėdžio metu, operatyvaus patikrinimo pažymos, faktų fiksavimo pažymos duomenys, kontrolinės juostelės Nr. 441525 kopija, G. G. paaiškinimas raštu.

E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 str., 32 str.).

Skirdamas nuobaudą pažeidėjui, teismas vadovaujasi ATPK 30 str. nurodytomis nuobaudų už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosiomis taisyklėmis, ATPK 30² str. nuostatomis, reglamentuojančiomis baudos skyrimą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei laipsnį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus minėtas aplinkybes, manytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus E. G. minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 173¹ str. 1 d. numatytą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. G. pripažinti padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173¹ str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

E. G. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nutraukti Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.