- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- II-15-771/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00662-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. V.
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinė
- Advokatai
- Egidijus Milašius
- Kategorijos
- 21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Egidijaus Milašiaus skundą dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kai protokolas nesurašomas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. atžvilgiu (duomenys neskelbtini). priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas ir paskirtas - įspėjimas, dėl to kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnyje, tai yra dėl to, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. V., būdamas užsienietis, į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbtini)iš (duomenys neskelbtini), kirsdamas (duomenys neskelbtini) valstybių vidaus sieną, turėdamas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad užsienietis atvyko pažeisdamas 2020-02-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbimo (suv. red. nuo 2021-10-28 iki 2021-11-30) 2.3 punkto reikalavimą, draudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Nustatyta, kad užsienietis neatitinka nei vienos iš išimčių, numatytų Nutarimo 2.3.1. – 2.3.20 punktuose, kurios suteiktų teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Tuo pažeidė 2020-02-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbimo (suv. red. nuo 2021-10-28 iki 2021-11-30) 2.3 punkto reikalavimą.
Šalies argumentai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. gruodžio 22 d. gautas persiųstas A. V. atstovo skundas. Skunde nurodo, kad Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Tikslios vietos pareiškėjas negali nurodyti, nes gatvės pavadinimo ar tikslios vietovės nežino dėl lietuvių kalbos nemokėjimo ir nesiorientavimo vietovėje. Klausinėjo praeivių rusiškai, kaip surasti (duomenys neskelbtini)ir nueiti iki jos, kurioje turėjo laukti atvykstančio pažįstamo žmogaus iš (duomenys neskelbtini), kuris turėjo paimti ir nuvežti pareiškėją su daiktais į (duomenys neskelbtini). Neilgai trukus prie pareiškėjo gatvėje privažiavo policijos automobilis, iš kurio išlipę pareigūnai patikrino pareiškėjo pasą, nustatė pareiškėjo tapatybę ir nugabeno į VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardą (toliau - Tarnyba), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Tarnybos jaunesnysis specialistas R. Š. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau - Nutarimas), kuriuo už ANK 538 str. numatytą pažeidimą nutarė skirti pareiškėjui nuobaudą - įspėjimą. Pareiškėjas pasirašė nutarimą. Tačiau jam nebuvo paaiškinta, kad jis (duomenys neskelbtini)neteisėtai atvyko iš (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirsdamas (duomenys neskelbtini)valstybinę sieną, turėdamas (duomenys neskelbtini), ir taip pažeidė 2020-02-26 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbimo“ (toliau - Nutarimas) 2.3. punkto reikalavimą, draudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas neatitiko nei vienos iš išimčių, nurodytų nutarimo 2.3.1 - 2.3.20 punktuose, kurios būtų suteikusios teisę pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Nutarime taip pat buvo surašyta, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti padarytą ANK 538 str. pažeidimą ir kitas aplinkybes. Pareiškėjas atsakė į visus tarnybos pareigūnų užduotus jam klausimus pagal savo ir tarnybos pareigūnų rusų kalbos mokėjimo lygį, pareiškėjas bendradarbiavo ir elgėsi kultūringai tarnyboje. Tačiau pareiškėjas nesuprato ir nesupranta, už ką jis buvo nubaustas. Jam nebuvo išaiškinta, ką reiškia 2020-02-26 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbimo“ 2.3., 2.3.1-2.3.20 punktų nuostatos, kodėl jis laikomas neteisėtai atvykusiu į Lietuvos Respubliką, jeigu jis turėjo galiojantį pasą, įvažiavo į Lietuvą keliu su kitomis transporto priemonėmis, niekas jo nestabdė, nieko jam neaiškino ar kitaip nevaržė jo judėjimo. Nežinodamas aukščiau nurodytų teisės aktų turinio, pareiškėjas negalėjo iš karto apsiginti po to, kai jis buvo sulaikytas, teikti įrodymų, išsamių paaiškinimų ir naudotis advokato teisine pagalba Tarnyboje. Pažeidus ANK 577 str. 2 d. 1 p., 4 p., 5 p., 6 p., 7 p. nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - pareiškėjas negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba ir kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Todėl Tarnyba nepagrindė pareiškėjui aplinkybės, kad jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, ir taip pažeidė nutarimo 2.3., 2.3.1-2.3.20 punktų nuostatas bei padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 538 str. Tokiu būdu buvo pažeista ir pareiškėjo procesinė teisė būti išklausytam tiesiogiai ar per atstovą, ką jam suteikė ir garantavo ANK 571 str. nuostatos. Todėl pareiškėjas įgijo teisę į jo pažeistų teisių gynybą, įtvirtintą ANK 621 str., LR Konstitucijos 30 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. Prašo patenkinti A. V. skundą ir panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Atsiliepimas
Gautame Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės atsiliepime nurodoma, kad nesutinka su skundu dėl toliau nurodytų priežasčių ir pagrindžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. (duomenys neskelbtini) Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos veikimo teritorijoje(duomenys neskelbtini)pagal Šiaulių PU pasienio sargybų pamainos darbo planą Nr. (duomenys neskelbtini)tarnybą vykdanti pasienio sargyba „Patrulis“ iš pamainos vyresniojo gavo pranešimą apie tai, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio r. policijos komisariato (toliau - Joniškio r. PK) pareigūnai, pagal gautą pranešimą(duomenys neskelbtini) rado pranešime nurodytą asmenį ((duomenys neskelbtini), A. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris, galimai, Lietuvos Respublikoje (toliau - LR) buvo neteisėtai. Minėtas asmuo Joniškio r. PK pareigūnams paaiškino, kad neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, į LR atvyko prieš dvi dienas autobusu ir čia ieškosi darbo. Pastarosios faktinės aplinkybės nurodytos (duomenys neskelbtini) Joniškio r. PK tyrėjo J. M. tarnybiniame pranešime (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Siekiant išsamiai ir tinkamai ištirti visas aplinkybes, Šiaulių PU pareigūnai nuvyko į Joniškio r. PK, kur buvo priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini)pilietį A. V. pristatyti į Šiaulių PU, (duomenys neskelbtini). Pristačius A. V. į Šiaulių PU patalpas, asmuo buvo apžiūrėtas ir patikrinti jo daiktai. Šiaulių PU jaunesnysis specialistas A. S., atlikęs pastaruosius procesinius veiksmus, (duomenys neskelbtini)surašė Asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - protokolas). Protokolas A. V. buvo išverstas į jam suprantamą rusų kalbą. Šį faktą patvirtina protokole esantys paties A. V. parašai ir duomenys apie vertėją. Tarp A. V. asmeninių daiktų iš dokumentų, kuriais būtų galima nustatyti A. V. teisinę padėtį LR, buvo tik jo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties dokumentai. Aiškinantis aplinkybes, užsienietis apklausos metu paaiškino, kad į Šengeno erdvę atvyko (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) puslapyje esančio datos spaudo Nr. (duomenys neskelbtini)žyma. Asmuo nurodė, kad išvykęs iš kilmės valstybės, aplankė (duomenys neskelbtini). Asmuo taip pat nurodė, kad į LR atvyko maršrutiniu autobusu iš (duomenys neskelbtini) tikslu susirasti merginą. Pažymėtina, kad apklausos metu užsienietis nurodė, kad gali kalbėti, skaityti ir rašyti rusų kalba ((duomenys neskelbtini)užsieniečio apklausos lapas Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtasis užsieniečio apklausos lapas A. V. buvo išverstas į jam suprantamą rusų kalbą. Šį faktą patvirtina protokole esantys paties A. V. parašai ir informacija apie vertėjavusį pareigūną A. S. bei vertėjo parašas apie supažindinimą su teisine atsakomybe už melagingą vertimą. Užsieniečio atžvilgiu tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių PU pareigūnai tą pačią (duomenys neskelbtini)priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo užsienietį A. V. pripažino pažeidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) 2.3 papunkčio reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ANK 538 straipsnyje. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, užsieniečiui skirta administracinė nuobauda - įspėjimas. Be to, konstatavus, kad užsienietis A. V. į LT atvyko ir joje yra neteisėtai, (duomenys neskelbtini)jo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užsienietis įpareigotas per 7 dienas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) (toliau - Nutarimas) 2.3 papunkčiu buvo nustatytas bendras ribojimas, kuriuo uždrausta užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat Nutarimo 2.3.1-2.3.20 papunkčiuose nustatytos išimtys, kai draudimas netaikomas. Siekdami nustatyti A. V. teisinę padėtį LR bei patikrinti, ar draudimui atvykti į LR gali būti taikoma išimtis, numatyta Nutarimo 2.3.1-2.3.20 papunkčiuose, Šiaulių PU pareigūnai nustatė: užsienietis A. V. yra (duomenys neskelbtini), neturėjo teisėtą gyvenimą (duomenys neskelbtini)valstybėse patvirtinančių dokumentų, neturėjo deklaruotos gyvenamosios vietos LR, nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį LR, jam nėra išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza ir leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, jis nėra pateikęs prašymo dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos ir leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jo atžvilgiu netaikytinos Nutarimo 2.3.1-2.3.3 papunkčiuose nustatytos išimtys; Lietuvos Respublikoje užsieniečių buvimo ir gyvenimui joje atvejus ir tvarką reglamentuoja įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ), kurio 2 straipsnio 14, 15 punktų sąvokose yra aiškiai apibrėžta, kad dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai ar nuolat gyventi jame nurodytą laiką, yra tik leidimai laikinai ar nuolat gyventi. Užsieniečių laikinas gyvenimas Lietuvos Respublikoje legalizuojamas išduodant leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 3 skyriaus trečiasis skirsnis), arba leidimą nuolat gyventi (UTPĮ 3 skyriaus ketvirtasis skirsnis). Asmens teisėto gyvenimo valstybėje sąvoka yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašią bylą, kurioje konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas buvimas ir gyvenimas Lietuvoje yra skirtingos teisinės sąvokos, skirtingas yra ir jų teisinis statusas bei režimas. Teisę asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu suteikia nustatyta tvarka išduota viza (Įstatymo 2 str. 33 d.; 17 str. 1 d.), o teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje - nustatyta tvarka išduoti atitinkamai laikinas arba ilgalaikis leidimas gyventi (Įstatymo 2 str. 14 ir 15 d.; 24 str. 1 d.). Vadovaujantis Įstatyme įtvirtintomis „buvimo“ ir „gyvenimo“ sąvokomis aiškintina ir Nutarimo 3.3.1 papunktyje nustatyta taisyklė, pagal kurią į Lietuvą ekstremalios situacijos metu buvo leista atvykti asmenims teisėtai gyvenantiems Europos ekonominės erdvės valstybėse, o būtent, kad pagal šią taisyklę į Lietuvą tuo metu buvo leista atvykti asmenims, kurie Europos ekonominės erdvės valstybėse gyveno, turėdami tose valstybėse išduotus laikinus arba ilgalaikius leidimus. Ir priešingai, asmenims, turintiems Europos ekonominės erdvės valstybėse išduotas vizas, kurios suteikė teisę šiose valstybėse būti, o ne gyventi, į Lietuvą ekstremalios situacijos metu buvo uždrausta atvykti. Turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini)Pareiškėjas (duomenys neskelbtini)yra pateikęs prašymą laikinai gyventi. Tačiau nurodytoji aplinkybė niekaip nesudaro pagrindo traktuoti, kad užsienietis turi laikino (duomenys neskelbtini) gyventojo statusą, netgi tuo atveju, jei būtų pateikęs laikiną leidimą, išduotą nagrinėjant pirmąjį prašymą dėl leidimo gyventi; Pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko turėdamas (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs (duomenys neskelbtini). Bevizis režimas užsieniečiams, atvykusiems į Europos ekonominės erdvės valstybių teritoriją pagal minėtą Nutarimą, nesuteikė draudimo išimties atvykti į LR ekstremaliosios situacijos metu; Nors Pareiškėjas savo skunde teigia, kad ketino vykti į (duomenys neskelbtini) (pirminės apklausos metu šito neminėjo, teigė kad LR ketina ieškoti darbo ir merginos), toks ketinimas neatitinka Nutarimo 2.3.12 papunktyje tranzitu per LR vykstantiems asmenims keliamų sąlygų; Pareiškėjo A. V. (duomenys neskelbtini), todėl jo atžvilgiu netaikytinos Nutarimo 2.3.5-2.3.10 papunkčiuose numatytos išimtys; Pareiškėjas neturėjo ir pareigūnams nepateikė vieno iš oficialių Europos Sąjungos kalbų parengto asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumento, konkrečios šalies skiepijimų sertifikato, tarptautinio skiepijimų sertifikato arba pagal Europos Komisijos reikalavimus parengtą Europos Sąjungos skaitmeninio COVID pažymėjimo, nurodančio, kad asmens skiepijimas viena iš COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų („COVID-19 V. J.“, „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“) pagal valstybės, kurioje buvo atlikta vakcinacija, kompetentingos institucijos patvirtintą skiepijimo schemą yra baigtas, jei po COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinos dozės suleidimo yra praėję ne mažiau kaip 14 dienų ir asmuo buvo paskiepytas Nutarimo 2.3.19.1-2.3.19.3 papunkčiuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo atžvilgiu netaikytina Nutarimo 2.3.19 papunktyje nustatyta išimtis; Pareiškėjas neturėjo atskiro atitinkamos valdymo srities ministro leidimo, todėl jo atžvilgiu netaikytina Nutarimo 2.3.11 papunktyje numatyta išimtis; Faktinių aplinkybių tyrimo metu užsienietis A. V. nenurodė jokių kitų, neaptartų šiame Atsiliepime, aplinkybių bei nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad teisėtam atvykimui į LR bei buvimui joje būtų taikytina bent viena iš Nutarimo 2.3 papunktyje nurodyta išimtis. Dar daugiau - turėdamas galimybę kvalifikuoto atstovo pagalba tinkamai paaiškinti ir įrodyti, kad jo atžvilgiu netaikomas ribojimas atvykti į LR, Teismui teikdamas skundą dėl skundžiamo nutarimo, Pareiškėjas nenurodė nei vienos materialiosios teisės normos, nepateikė ir net nebandė teikti nei vieno argumento, ir jį pagrindžiančio įrodymo, kad Pareiškėjo atvykimas į LR ir buvimas joje buvo teisėtas. UTPĮ10 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu jis atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje priėmė 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ vadovaudamasi būtent anksčiau minėto Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punktu. Darytina išvada, kad bet koks užsieniečių atvykimas (išskyrus išimtis, nurodytas Nutarimo 2.3.1-2.3.20 papunkčiuose) yra laikomas keliančiu grėsmę LR visuomenės sveikatai, taigi laikomas neteisėtu (UTPĮ 10 straipsnio 1 punktas). Savo skunde Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo išaiškinta, ką reiškia skundžiamame nutarime nurodytos Nutarimo punktų nuostatos, kodėl jis laikomas neteisėtai atvykusiu į Lietuvos Respubliką. Pasak Pareiškėjo, nežinodamas šių teisės normų turinio, pareiškėjas negalėjo iš karto apsiginti po to, kai jis buvo sulaikytas, teikti įrodymų, išsamių paaiškinimų ir naudotis advokato teisine pagalba tarnyboje. Tarnybai pažeidus ANK 577 str. 2 d. 1, 4, 5, 6, 7 punktų nuostatas, Pareiškėjas negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba ir kalbėti gimtąją kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėstydamas faktines aplinkybes (skundo 5) punktas), Pareiškėjas pats nurodė, kad jis atsakė į visus tarnybos pareigūnų užduotus jam klausimus pagal savo ir tarnybos pareigūnų rusų kalbos mokėjimo lygį, bendradarbiavo ir elgėsi kultūringai tarnyboje. Pažymėtina, kad visi procesiniai dokumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, yra tinkamai išversti į Pareiškėjui suprantamą kalbą (rusų). Pareiškėjo pasirašyti be jokių pastabų. Įteiktos reikalingos dokumentu kopijos. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstas Pareiškėjo teiginys dėl to, kad jis neva apie skundžiamo nutarimo priėmimo pagrindus nebuvo informuotas jam suprantama kalba. Skunde Pareiškėjas teigia, kad nebuvo informuotas apie galimybę gauti teisinę pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad UTPĮ detaliai reglamentuoja atvejus, kuomet užsieniečiams turi būti suteikta valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba, t. y. UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte - nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams; UTPĮ 71 straipsnio 1 dalis 3 punkte - prieglobsčio prašytojams; UTPĮ 116 straipsnio 1 dalyje - teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu apie tai, jog užsienietis ketino/norėjo pasinaudoti samdomo advokato paslaugomis, jokia forma pareigūnų neinformavo, prašymų nereiškė. Galiausiai, Tarnyba dar kartą akcentuoja, kad Pareiškėjo argumentas dėl to, kad jis nežinodamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės normų turinio, negalėjo iš karto apsiginti po to, kai jis buvo sulaikytas, teikti įrodymų, išsamių paaiškinimų, turėjo ir galėjo pagrįsti teikiant skundą Teismui, detaliai paaiškinant, kokie objektyvieji įrodymai patvirtina, kad jo atvykimas į LR yra teisėtas, ir jam turi būti taikoma išimtis, nurodyta bent viename iš Nutarimo 2.3.1-2.3.19 papunkčiuose, ir dėl to skundžiamas nutarimas yra neteisėtas materialiosios teisės taikymo prasme. Iš skundo argumentų matyti, kad tokių argumentų nėra, o tai dar kartą patvirtina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai privalėjo pasidomėti vykimo į LR sąlygomis ir galimybėmis, bet to nepadarė. Užsienietis nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, kad atvyktų į Lietuvos Respubliką teisėtai, nepažeidžiant nustatytos atvykimo tvarkos. Priimant skundžiamą nutarimą nenustatyta, kad Pareiškėjas dėl savo nepakankamų asmeninių gebėjimų negalėjo adekvačiai ir realiai vertinti fakto, jog jis keliauja iš vienos valstybės į kitą, ir kad tokiam judėjimui pandemijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės metu, visos valstybės taiko papildomus reikalavimus. Būdamas veiksniu asmeniu, Pareiškėjas dar iki atvykimo į LR turėjo ir galėjo pasirūpinti dokumentais, kuriais būtų galima pagrįsti jo atvykimą kaip išimtinį, kaip tai numatyta Nutarimo 2.3.1-2.3.19 papunkčiuose. Vertinant surinktus įrodymus, faktinių aplinkybių visetą bei galiojantį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo abejoti, kad (duomenys neskelbtini)A. V. (duomenys neskelbtini)atvyko į LR neteisėtai, ir buvo joje, todėl priimtas skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu. nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
ANK 538 straipsnyje nustatyta, kad „kad užsieniečiu atvykimo i Lietuvos Respublika, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respublika tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba bauda nuo septyniasdešimt iki trijų šimtu euru“.
ANK 538 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) 2.3 papunktyje, kuriame buvo nustatytas bendras ribojimas, kuriuo uždrausta užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad jam būtų taikomos Nutarimo 2.3.1-2.3.20 papunkčiuose nustatytos išimtys, kai draudimas taikomas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos A. V. atstovas skunde nurodo, kad nesutinka su atstovaujamuoju atžvilgiu priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda – įspėjimu, nes pareiškėjas nesuprato ir nesupranta, už ką jis buvo nubaustas. Jam nebuvo išaiškinta, ką reiškia 2020-02-26 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbimo“ 2.3., 2.3.1-2.3.20 punktų nuostatos, kodėl jis laikomas neteisėtai atvykusiu į Lietuvos Respubliką, jeigu jis turėjo galiojantį pasą, įvažiavo į Lietuvą keliu su kitomis transporto priemonėmis, niekas jo nestabdė, nieko jam neaiškino ar kitaip nevaržė jo judėjimo. Taip pat nežinodamas nurodytų teisės aktų turinio, pareiškėjas negalėjo iš karto apsiginti po to, kai jis buvo sulaikytas, teikti įrodymų, išsamių paaiškinimų, negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba ir kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Tarnyba nepagrindė pareiškėjui aplinkybės, kad jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, ir taip pažeidė nutarimo 2.3., 2.3.1-2.3.20 punktų nuostatas bei padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 538 str. Tokiu būdu buvo pažeista ir pareiškėjo procesinė teisė būti išklausytam tiesiogiai ar per atstovą, ką jam suteikė ir garantavo ANK 571 str. nuostatos.
Dėl skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas nesuprato ir nesupranta už ką jis buvo nubaustas, jam nebuvo išaiškinta, ką reiškia 2020-02-26 LR Vyriausybės priimtas nutarimas ir kodėl jis laikomas neteisėtai atvykusiu į LR, jeigu jis turėjo galiojantį pasą, įvažiavo į Lietuvą keliu su kitomis transporto priemonėmis, niekas jo nestabdė nieko jam neaiškino ar kitaip nevaržė jo judėjimo.
Visų pirma pažymėtina, kad Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo važiavimo į Lietuvos Respubliką tikslo vis kito, t. y. kiekvieno pokalbio metu jis nurodydavo vis kitas aplinkybes. Ir nors nurodomos aplinkybės vis kisdavo, tačiau nei viena Pareiškėjo nurodyta aplinkybė neįeina į Nutarime nurodytų išimčių sąrašą. Priešingai, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nei surašant skundžiamą Nutarimą metu, nei teismui pateiktame skunde nėra nurodytą jokių objektyvių ir Nutarimo priėmimo metu nežinotų svarbių aplinkybių, kurios leistų Pareiškėjui pasinaudoti Nutarime nurodytomis išimtimis. Pažymėtina, kad tokios informacijos ir tokių duomenų, t. y. apie Nutarime numatytų išimčių taikymą, nenurodė ir Pareiškėjo atstovas teikdamas skundą teismui. Nurodė, tik kad jo atstovaujamasis nesuprato, ką padarė ir kodėl yra baudžiamas. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, A. V. neturėjo jokio teisinio ir pagrįsto pagrindo atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ekstremalios situacijos metu, kada užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo uždraustas, išskyrus tam tikras Nutarime numatytas išimtis. Pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo gyventi Lietuvoje, nebuvo pateikęs prašymo suteikti jam prieglobstį ar leidimo gyventi Lietuvoje, gauti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą ir visų šių dokumentų neturėjo, o neturint Europos ekonominės erdvės valstybėse išduotų vizų, kurios suteikė teisę šiose valstybėse gyventi, į Lietuvą atvykti negalėjo. Iš turimų duomenų matyti, tik tai, kad jis yra pateikęs (duomenys neskelbtini)prašymą laikinai gyventi, tačiau (duomenys neskelbtini)gyventojo statuso neturi. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas galiojantį pasą ir niekas jo nestabdė, taip pat negali būti pagrindas naikinti priimtą Nutarimą, nes pagal galiojančią tvarką, t. y. 2018-11-14 Europos Parlamento ir tarybos reglamentą (ES) 2018/1806, Pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko turėdamas galiojantį (duomenys neskelbtini)ir jam galioja bevizis režimas. Tačiau nors toks režimas A. V. ir galiojo ir jis galėjo bet kada kirsti Šengeno erdvei priklausančių valstybių sienas, tačiau ši teisė nepanaikina Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios situacijos metu galiojančių draudimų. Todėl būdamas atsakingu ir pilietišku žmogumi, žinodamas visame pasaulyje ir Europoje tuo metu buvusią situaciją dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės ir valstybių nusistatytų įvairių suvaržymų ir priemonių, ligos plitimo grėsmei sustabdyti ir ją sumažinti, prieš važiuodamas į Lietuvos Respublikos teritoriją turėjo ir privalėjo pasidomėti, kokie suvaržymai atvykstantiems užsieniečiams galioja, kas yra draudžiama ir kokių apribojimų jie turi laikytis. Tačiau to nepadarė ir tikėjosi lengvabūdiškai išvengti galimų pasekmių. Taip pat pažymėtina ir tai, kad jis nepateikė jokių duomenų ar yra paskiepytas, ar turi Europos Sąjungos skaitmeninį COVID pažymėjimą ar tarptautinio skiepijimų sertifikatą, kas jo elgesį daro ypač pavojingą ir kelia grėsmę kitų žmonių sveikatai. Todėl šiuo atveju nenustačius jokių Nutarime nurodytų išimčių jam buvo surašytas skundžiamas Nutarimas ir paskirta nuobauda. Taip pat pažymėtina ir tai, kad A. V. surašius nutarimą, jame nepateikė jokių pastabų, kad kažko nesuprato, jam nebuvo kažkas neišaiškinta ar jis išvis nesuprato, kas jo atžvilgiu yra daroma. Iš byloje esančio skundžiamo Nutarimo matyti, kad A. V. viskas buvo išversta į jam suprantamą kalbą - rusų, vertėjas buvo įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingą ar neteisėtą vertimą, po įspėjimu pasirašė. Todėl darytina išvada, kad Pareiškėjui viskas buvo išaiškinta ir paaiškinta, jis suprato už ką ir kodėl yra baudžiamas. Kaip nurodyta Nutarime savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi, pasirašė ant priimto Nutarimo, todėl teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo, kad A. V. nesuprato ir nesupranta už ką yra nubaustas.
Atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas pilnai sutinka su Tarnybos atsiliepime nurodytais teisiniais nutarimo priėmimo aspektais ir jų pagrįstumu (atsiliepimo 11-16 punktai), apie įstatymo leidėjo priimtus teisės aktus ir juose nurodytas nuostatas, jų taikymą užsieniečiams ir taikymo pagrįstumo pagrindą, pakartotinai ir plačiau apie juos nebepasisako, nes tai labai smulkiai padaryta teismui pateiktame Tarnybos atsiliepime.
Dėl skunde nurodytos aplinkybės, kad A. V. negalėjo iškart apsiginti, teikti įrodymų, paaiškinimų ir naudotis advokato teisine pagalba, todėl buvo pažeistos jo ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos. Su šiomis aplinkybės teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir joms pritarti, nes jas paneigia byloje esanti medžiaga, nustatytos aplinkybės. Prieštaraujančių duomenų, šioms aplinkybėms, byloje nustatyta nebuvo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi byloje esantys duomenys buvo surinkti ir nustatyti (duomenys neskelbtini)ir tą pačią dieną priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateiktame skunde pats Pareiškėjas nurodė, kad jis atsakė į visus tarnybos pareigūnų užduotus jam klausimus pagal savo ir tarnybos pareigūnų rusų kalbos mokėjimo lygį, su jais bendradarbiavo ir elgėsi kultūringai tarnyboje. Ši Pareiškėjo atstovo pateiktame skunde nurodyta aplinkybė – kad A. V. atsakė į visus pareigūnų klausimus ir su jais bendravo rusų kalba, kategoriškai paneigia toliau skunde atstovo nurodytą aplinkybę, kad A. V. negalėjo kalbėti gimtąją kalba arba ta kalba, kurią jis moka ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Tai, kad A. V. moka ir supranta rusų kalbą patvirtina ir byloje esantis Užsieniečio apklausos lapas, kuriame yra nurodyta, kad A. V. nurodė, jog kalbos, kuriomis jis gali kalbėti, skaityti ir rašyti yra rusų (b. l. 18). Taip pat šiame dokumente yra užfiksuota kad apklausa vyko rusų kalba, vertėjas A. S. vertė iš/į rusų kalbą ir buvo įspėtas dėl gresiančios administracinės atsakomybės už melagingą vertimą, pasirašė po įspėjimu (b. l. 19). Priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo kai protokolas nesurašomas, taip pat A. V. buvo išverstas. Vertėjas A. S. pasirašytinai įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingą ar neteisėtą vertimą, žinant, kad jis neteisėtas (b. l. 8). Byloje esantis asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo protokolas, taip pat buvo išverstas A. V., pareigūnas R. Š. įspėtas dėl atsakomybės (b. l. 9). Iš tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad policijos pareigūnams nuvykus į iškvietimo vietą, buvo pastebėtas jiems apibūdintas asmuo. Nustatyta, kad tai (duomenys neskelbtini)A. V., kuris paaiškino, kad į Lietuvą atvyko prie dvi dienas autobusu. Paklausus, kur asmuo gyvena, atsakė, kad be nuolatinės gyvenamosios vietos. Paklausus asmens, ką jis daro Lietuvoje, atsakė, kad ieškosi darbo (b. l. 16). Ši aplinkybė taip pat patvirtina teismo nustatytą faktą, kad su Pareiškėju A. V. buvo bendraujama jam suprantama kalba, jis atsakė į visus tiek policijos pareigūnų, tiek tarnybos pareigūnų klausimus. Todėl visos šios aplinkybės paneigia skunde nurodytą argumentą, kad buvo pažeistos jo ANK 577 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos teisės.
Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeista ir A. V. teisė turėti atstovą – advokatą, kurią reglamentuoja įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties. Tokio noro ar pageidavimo asmuo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą išreiškęs nebuvo. Byloje nenustatyta duomenų, kad pagrindžiančių šį faktą.
Įvertinus pirmiau teismo nustatytas aplinkybes ir faktus bei surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad byloje nebuvo nustatyta Nutarimo 2.3.1-2.3.19 punktuose numatytų išimčių, asmuo atvykdymas į Lietuvos Respubliką pažeidė Nutarimą 2.3 punktą, todėl jo atvykimas vertinamas, kaip neteisėtas už kurį asmuo baudžiamas administracine tvarka pagal ANK 538 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir jam skiriama atitinkama nuobauda. Šiuo konkrečiu atveju, Tarnybos pareigūnas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes paskyrė asmeniui švelniausią ANK 538 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto R. Š. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo atstovo skunde išsakytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 640 str., 642 str.,-
nutaria:
Pareiškėjo A. V. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus skundo netenkinti.
Palikti galioti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto R. Š. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.