- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- e2-118-169/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- J. D.-S.
- Atsakovas
- V. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. D.-S. ieškinį atsakovui V. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteistų lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo (padidinimo),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. D.-S. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo periodines išmokas kas mėnesį po 200 €, nepilnamečio vaiko J. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės.
2016 m. sausio 25 d. posėdyje atidėjus bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, jog šalys ketino sudaryti taikos sutartį, 2016 m. vasario 1 d. teisme gautas šalių prašymas patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Taikos sutarties sampratą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais CPK numatytais atvejais.
Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra, pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Teismui pateiktoje rašytinėje taikos sutartyje nurodyta, kad šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo iki 100 € dydžio išmokų kas mėnesį.
Iš šalių atstovų pasirašytos taikos sutarties teksto matyti, kad šalių veiksmai abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu pasiekti abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, todėl, šalims raštu pareiškus, kad joms yra žinomos ir suprantamos tokios jų valios išreiškimo teisinės pasekmės, jų sudarytoji taikos sutartis tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, o iškeltoji byla šiuo pagrindu nutrauktina (CK 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnis).
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis).
Teismo nutarčiai įsiteisėjus, pripažintina negaliojančia 2006 m. birželio 27 d. teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo J. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 125 Lt priteisimo iki jo pilnametystės.
Ieškovė už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sumokėjo 31 € žyminio mokesčio, sudarius taikos sutartį, jai grąžintini 75 % šios sumos – 23,25 € (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovė byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio1 dalies 2 punktas), už ieškinio pateikimą mokėtina žyminio mokesčio suma buvo 44 € (t. y. 163,80 € x 12 mėn. x 3 proc. x 75 %), todėl iš atsakovo valstybei priteistini 25 % mokėtino žyminio mokesčio (11 €), nes šalims sudarius taikos sutartį grąžinama 75 % sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Išaiškintina šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 42, 140, 290–292, 293, 294 straipsniais, teismas
nutaria:
prašymą tenkinti.
Patvirtinti ieškovės J. D.-S. ir atsakovo V. V. sudarytą taikos sutartį, kuria ginčas civilinėje byloje užbaigiamas tokiomis sąlygomis:
„Mes, šalys civilinėje byloje Nr. e2-118-169/2016, ieškovė J. D.-S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (gyv. vieta Lietuvoje: (duomenys neskelbtini), ir atsakovas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vadovaudamiesi geranoriškumo principu ir siekdami užbaigti ginčą abipusiu sutarimu, sudarėme šią taikos sutartį, pagal kurią susitarėme:
1. Nustatyti nepilnamečio sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. D.-S., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
2. Šalys sutaria, kad klausimai dėl vaiko auklėjimo, disciplinos, moralinių vertybių ugdymo yra sprendžiami abiejų tėvų bendru sutarimu.
3. Šalys susitaria, kad sūnaus tėvui V. V. nebus trukdoma bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. V. ir nusistato bendravimo su sūnumi tvarką:
3.1. Kiekvienais metais pusę vasaros mokyklinių atostogų sūnus J. V. praleis gyvendamas su tėvu V. V., kitą pusę atostogų praleis su motina J. D.-S., konkretų atostogų laikotarpį vaiko tėvas su vaiko motina turi suderinti telefonu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki vaiko mokyklinių atostogų, atsižvelgdamas į abiejų tėvų galimybes bei vaiko norą;
3.2. Šv. Kalėdų atostogas sūnus J. V., lyginiais metais praleis su tėvu V. V., nelyginiais metais su motina J. D.-S.;
3.3. Šv. Velykų atostogas sūnus J. V. lyginiais metais praleis su motina J. D.-S., nelyginiais metais – su tėvu V. V.;
3.4. Nepilnamečio sūnaus gimimo dienos tikrąją dieną arba artimiausią sutampantį savaitgalį lyginiais metais sūnus praleis su tėvu, nelyginiais metais – su motina;
3.5. Šalys sutaria, jog šios sutarties 3.2, 3.3, 3.4. punktuose aptarta bendravimo tvarka šalių turi būti kas kartą derinama ne vėliau kaip prieš du mėnesius, privalomai atsižvelgiant į tėvų galimybes bei vaiko norus.
4. Šalys prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1415-215/2006 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), periodines išmokas kas mėnesį po 100 € (vienas šimtas eurų 00 ct) nepilnamečio sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės.
5. V. V. įsipareigoja iš dalies kompensuoti J. D.-S. jos patirtas išlaidas, susijusias su rašytinių įrodymų vertimu į lietuvių kalbą, bei už teisinę pagalbą advokatui trijų mėnesių laikotarpyje nuo šios sutarties pasirašymo, sumokėdamas 150 € (vienas šimtas penkiasdešimt eurų 00 ct).
6. Kitų turtinių pretenzijų, susijusių su šia civiline byla, šalys viena kitai nereiškia ir jų neturės ateityje, civilinėje byloje susidariusias procesines (pašto) išlaidas apmokės atsakovas V. V.
7. Abi šalys, prašydamos teismo patvirtinti šią sutartį bei nutraukti civilinę bylą, pareiškia, kad joms yra žinomos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d. bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.201 str. nuostatos.
8. Ši sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo teisme dienos.
9. Taikos sutarties patvirtinimo klausimą šalys prašo spręsti rašytinio proceso tvarka.
10. Sutartis surašyta 3 egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai ir vienas Mažeikių rajono apylinkės teismui“.
Civilinę bylą nutraukti.
Teismo nutarčiai įsiteisėjus, pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 27 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1415-215/2006 dalį dėl išlaikymo J. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 125 Lt priteisimo iki jo pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo V. V. 11 € (vienuolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Grąžinti ieškovei J. D.-S. 23,25 € (dvidešimt tris eurus 25 ct) 2015 m. lapkričio 23 d. sumokėto žyminio mokesčio.
Nutarties dėl žyminio mokesčio grąžinimo vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Nurodyti šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Teismo nutartis nutraukti bylą per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.