Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1975-07-22, Kelmėje, lietuvis, LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos BK 138 str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J., 2010m.gegužės 30d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), A. B. namuose, tyčia, ne mažiau vienuolika kartų sudavė į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam T. V., padarydamas jam nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas abiejuose akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairėje kaktos pusėje, abiejuose smilkiniuose, abiejuose žastuose, dešinėje kaklo pusėje, dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvas abiejose akių odenose, pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešiniame antakyje, dešiniame skruoste ir dešinės ausies kaušelyje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko nuskėlimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio, galvos sukrėtimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų.

Kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį, dienos neprisimena, su A. B., T. V. ir K. P., A. B. namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant A. B., kuris yra T. V. uošvis, papriekaištavo T. V., kad šis skriaudžia savo žmoną. Tuomet ir jis, pritardamas A. B., pasakė T. V., kad šis negerai elgiasi, taip tarp jo ir T. V. kilo konfliktas. T. V. pakilęs iš vietos trenkė jam į veidą, prakirto antakį. Tada ir jis atsistojo ir kumščiu sudavė T. V. į veidą du kartus. T. V. po antro smūgio nugriuvo ant grindų. Daugiau smūgių T. V. nesudavė, kojomis jo nespardė. Kadangi iš prakirsto antakio bėgo kraujas, išėjo į kiemą nusiprausti. Kai grįžo į kambarį, T. V. tebegulėjo ant grindų, todėl jį pakėlė ir pasodino ant minkštasuolio, o pats vėl išėjo į kiemą. Po kurio laiko vėl atėjo pasižiūrėti, T. V. vėl buvo nugriuvęs. Paskui atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir išvežė T. V..

Kaltės nepripažįsta, nes suduodamas T. V. gynėsi nuo jo, nes jis pirmas sudavė. Alkoholio vartojimas įtakos jo elgesiui neturėjo, nes ir blaivus būdamas būtų sudavęs, tai yra būtų gynęsis, nes T. V. buvo agresyvus. Iš karto po įvyko nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytojas sutvarkė prakirstą antakį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis T. V. parodė, kad 2010 m. gegužės 30 d. uošvio A. B. namuose, kartu su A. B., K. P. ir A. J. gėrė degtinę. Begeriant uošvis pradėjo jam priekaištauti dėl žmonos( A. B. dukters), kodėl ją vadina negražiais žodžiais ir jie abu susiginčijo. Tada į konfliktą įsikišo A. J., pradėjo prie jo kibti, pastūmė jį. Jis supyko ant A. J., atsistojo ir sudavė kumščiu sėdinčiam A. J. vieną kartą į veidą, paskui sėdosi atgal. Tuo pačiu metu A. J. pašoko iš savo vietos ir pradėjo jį mušti. Jis dar bandė apsiginti, dengėsi rankomis veidą, bet prarado sąmonę ir daugiau nieko neprisimena. Kai atsigavo, suvokė, kad guli ant grindų, atsisėdo, norėjo išsikviesti greitąją, nes labai skaudėjo veidą, galvą, akimis beveik nieko nematė. Jo telefono ekranas buvo sudaužytas, bet telefonas veikė, todėl surinko pagalbos numerį 112 , išsikvietė greitąją. Kelmės ligoninėje gulėjo 3 dienas. Pirmą smūgį gavo tuo metu, kai bandė sėstis. Smūgį pirmiausiai gavo į lūpas, antrą į skruostą, paskui į nosį ir prarado sąmonę. Buvo suduota daugiau nei du kartai, nes prisimena, kad po pirmojo smūgio dengėsi veidą rankomis ir prasidėjo smūgių kruša. Dėl patirto sužalojimo kaltinamajam pretenzijų neturi, su juo susitaikė, civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia.

Liudytojas A. B. parodė, kad nukentėjusysis T. V. ir kaltinamasis A. J. yra jo žentai. 2010 m. gegužės 30 d., jo žmona ir dukros su vaikais išvažiavo į Šiaulius, o jis su žentais ir kaimynu K. P. antrame aukšte gėrė degtinę. Begeriant jis žentui T. V. papriekaištavo, kodėl šis su žmona pykstasi ir jie abu apsižodžiavo, bet ne piktai. Į konfliktą įsikišo A. J., kažką pasakydamas T. V.. Tuomet T. V. atsistojo ir sudavė smūgį A. J. ir praskėlė antakį, o A. J. pakilęs sudavė T. V. porą kartų į veidą ir T. V. nugriuvo, jo veidas buvo kruvinas. Tuoj po muštynių pamatė per langelį, kad parvažiavo moterys, todėl visi išėjo kiemą, Tomą palikdami kambaryje. Ar tuo metu T. V. gulėjo ant žemės, ar sėdėjo neprisimena. Paskui matė, kad atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė T. V..

Liudytojas K. P. parodė, kad buvau pas kaimyną A. B. su jo žentais gėrė degtinę, tuo metu niekas nekonfliktavo. Išėjęs į namus susitiko kaimyną, su juo kalbėjosi. Paskui matė, kad į B. kiemą atvažiavo greitoji ir išsivežė T. V., jam iš nosies bėgo kraujas.

Specialistas H. D. paaiškino, kad išvadą dėl T. V. sužalojimo pateikė remdamasis medicininiais dokumentais bei tiesiogiai betarpiškai apžiūrėjęs nukentėjusįjį T. V.. Visi sužalojimai konstatuoti T. V. yra konkrečiai nurodyti 2010-06-02 specialisto išvadoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 14 trauminių poveikių pasekoje, užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 11 trauminių poveikių yra tiesioginių smūgių pasekmė, 3 trauminiai poveikiai- nubrozdinimai galėjo gautis nukentėjusiajam griūvant, tai yra odos nubrozdinimai dešiname antakyje, dešiniame skruoste ir dešinės ausies kaušelyje. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam konstatuotas dėl nosies kaulų lūžio ir galvos smegenų sukrėtimo.

- Specialisto išvadoje Nr. G627/10(04) nurodyta, kad T. V. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairėje kaktos pusėje, abiejuose smilkiniuose, abiejuose žastuose, dešinėje kaklo pusėje, dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvos abiejose akių odenose, pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešiniame antakyje, dešiniame skruoste ir dešinės ausies kaušelyje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko nuskėlimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 14 trauminių poveikių pasekoje. Odos nubrozdinimai dešiniame antakyje, dešiniame skruoste ir dešinės ausies kaušelyje, atsižvelgiant į jų lokalizaciją ir pobūdį, galėjo gautis griuviminės traumos metu. T. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio, galvos sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų. (b.b.l.12-13).

Kaltinimo apimtis, atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu apklausto eksperto parodymus, kad sužalojimas padarytas 11 tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, mažintina pripažįstant, kad kaltinamasis A. J. sudavė nukentėjusiajam ne 14, o 11 smūgių.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. J. veiksmuose, visiškai įrodyta, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos BK 138 str. 1d., nes kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl būtinosios ginties: Asmuo neatsako pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (Lietuvos BK 28 str.2 d.).Tai yra, nusikalstama veika turi būti pavojinga ir uždrausta, atsižvelgiant į kėsinimosi pavojingumą, akivaizdumą ir realumą. Baudžiamasis įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar kitais teisės aktais saugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus ir tik nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ar kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kaip matyti iš teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, A. J. iš esmės joks pavojus iš nukentėjusiosios T. V. negrėsė – T. V. sudavė A. J. vieną kartą į veidą ir sėdosi atgal į savo vietą, daugiau jam negrąsino, nesikėsino į jo gyvybę, sveikatą, jo turtą, būsto neliečiamumą, neturėjo rankose ir neėmė jokių įrankių, galinčių sužaloti žmogų, todėl A. J. nebuvo jokios akivaizdžios priežasties suduoti T. V. 11 smūgių ir tokie neadekvatūs kaltinamojo A. J. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu negali būti vertinami kaip būtinoji gintis. Nors kaltinamasis pripažino tik 2 smūgių sudavimą, aiškino, kad nukentėjusysis po antro smūgio nugriuvo ant žemės, po to, dar bent porą kartų buvo pakeltas nuo žemės ir pasodintas ant minkštasuolio, bet vėl nugriūdavo ir galimai sužalojimas jam atsirado dėl griuvinėjimo. Tokia kaltinamojo versija vertintina tik kaip gynybinė, nes aiškiai paneigta specialisto parodymais, kad iš 14 trauminių poveikių tik 3-griuvimo paseka, o 11- tiesioginiai smūgiai. Nekelia teismui abejonių byloje esanti specialisto išvada, kuri pateikta ne tik remiantis medicininiais dokumentais, bet ir betarpiškai apžiūrint nukentėjusįjį, be to, ypatingai išsamiai paaiškinta ir patvirtinta specialisto apklausa teisiamajame posėdyje. Kad kaltinamasis yra nenuoširdus savo parodymuose patvirtina ir nukentėjusysis, kuris nurodo, kad nuo pirmųjų smūgių jis dar dangstėsi rankomis, tačiau pasipylė smūgių kruša ir jis neteko sąmonės.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė , kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis pripažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, bet teigė , kad tai neturėjo įtakos jo veiksmams, nes ir blaivus būdamas jis butų gynęsis. Teismas laiko, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi kaltinamasis neesant jokios realios grėsmės, įsikišo į kitų asmenų konfliktą, elgėsi visiškai neadekvačiai ir agresyviai ir sužalojo kito žmogaus sveikatą.

Byloje pareikštas 1102,07Lt civilinis ieškinys( b.l.24-26) dėl nukentėjusiojo T. V. gydymo dėl jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.

Kaltinamasis A. J. padarė apysunkį nusikaltimą, kaltu neprisipažino, tačiau jis neteistas, byloje nėra jo asmenį neigiamai charakterizuojančios medžiagos, todėl atsižvelgiant į nurodytas bei nusikaltimo padarymo aplinkybes jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos BK 138 str.1d. laisvės apribojimu vieneriems metams.

Kardomąją priemonę A. J. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš A. J. Valstybinei ligonių kasai 1102,07 Lt( vieną tūkstantį vieną šimtą du litus ir 07 centus) žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.