Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-4552-1068/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
e2YT-4552-1068/2018
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01172-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Pareiškėjas
J. V.
Suinteresuotas asmuo
P. L., V. L., N. G., A. L., R. Z.
Advokatai
Donatas Lengvinas
Civilinė byla Nr. e2YT-4552-1068/2018Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01172-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.; 2.5.5.; 3.2.3.8.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V., atstovaujamos advokato Donato Lengvino, pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. L., V. L., N. G., A. L., R. Z., valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama O. L., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) S. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad pareiškėjos tėvai S. L. ir O. L. susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje jie įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės S. L. vardu įregistruotos ir išviešintos tik nuo 2013-10-28, tačiau pareiškėjos tėvai minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo ir juo naudojosi iš karto po santuokos sudarymo. Mirus pareiškėjos tėvui S. L. pareiškėjos mama dėl nežinojimo į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. To nepadarė ir mirusiojo vaikai, pareiškėjos broliai ir seserys – P. L., V. L., N. G., A. L., R. Z. ir S. L.. Nors pareiškėjos mama nežinojo paveldėjimo procedūrų, tačiau atsiradusį palikimą ji priėmė faktiniu valdymu, t.y. rūpinosi turtu kaip savu ir laikė save to turto savininke. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos mamai O. L., po jos mirties likusį palikimą priėmė pareiškėja, jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys P. L., V. L., N. G., A. L., R. Z. atsiliepimais su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.

S. L. ir O. L. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė 7 vaikai: J. V., P. L., V. L., N. G., A. L., R. Z. ir S. L. (mirė (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai santuokos metu įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). S. L. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Po S. L. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. O. L. mirė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos pažyma patvirtina, kad O. L. iki pat mirties gyveno ir gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Po O. L. mirties palikimą priėmė pareiškėja J. V., jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. L. ir O. L. nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje. Nuosavybės teisės VĮ Registrų centre S. L. vardu išviešintos tik 2013-08-22, t.y. praėjus daugiau kaip 22 metams po jo mirties. Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). O. L. po sutuoktinio S. L. mirties toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusioje sodyboje, naudojosi likusiu turtu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos pažyma bei palikimu suinteresuotų asmenų rašytiniai paaiškinimai. O. L. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. L. po savo sutuoktinio S. L. mirties (duomenys neskelbtini)priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinio S. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė