Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-06-06 · Civilinė byla Nr. 2A-381-280/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
2A-381-280/2013
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00128-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
Ieškovas
J. L., S. L.
Trečiasis asmuo
Anykščių rajono savivaldybės administracija

Pirmosios intancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-381-280/2013

Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00128-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.4; 42.2; 42.6; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NuTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. L. ir S. L. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-786/2013 pagal ieškovų J. L. ir S. L. ieškinį atsakovui UAB „Anykščių komunalinis ūkis, tretysis asmuo byloje – Anykščių rajono savivaldybės administracija, dėl buitinių atliekų išvežimo sutarties pripažinimo nesąžininga paslaugos gavėjų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Šalies argumentai

Ieškovai J. L. ir S. L. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti niekine buitinių atliekų išvežimo sutartį Nr. 6461, nes jos sąlygos yra nesąžiningos paslaugos gavėjų atžvilgiu. Ieškovai nurodė, kad jie prievartiniu būdu, naudojant psichologinį smurtą, buvo verčiami sudaryti buitinių atliekų išvežimo sutartį su Anykščių rajono savivaldybės paskirtu operatoriumi UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ paslaugų teikėjo nustatytomis sąlygomis. J. L. ir S. L., nesutikdami su pasiūlytomis buitinių atliekų išvežimo sutarties sąlygomis, kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorių ir merą su pasiūlymu sudaryti buitinių atliekų išvežimo sutartį su UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, nustatant, jog būtų mokama už realiai išvežtų atliekų konteinerių skaičių. Ieškovų teigimu, Anykščių rajono savivaldybė nesutiko su jų pasiūlymų ir už vengimą sudaryti buitinių atliekų išvežimo sutartį J. L. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą bei įpareigojo sudaryti buitinių atliekų tvarkymo sutartį. Po nuobaudos skyrimo 2011-12-15 S. L. sudarė su UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ buitinių atliekų išvežimo sutartį Nr. 6461. Sutartis buvo sudaryta S. L. vardu, nes UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ registre buvo pažymėta, jog 240 l talpos konteineris iš atsakovo buvo nupirktas S. L. vardu. Ieškovai pažymėjo, kad sudarytos buitinių atliekų išvežimo sutarties 1.1 punkte įtvirtinta sąlygą, jog mokestis už suteiktas paslaugas, skaičiuojamas pagal nustatytą metinę susikaupimo normą vienam gyventojui, kuri yra 1,5 m³, yra nesąžininga paslaugos gavėjų atžvilgių, nes mokestis skaičiuojamas ne nuo realiai išvežtų buitinių atliekų kiekio, o pagal paslaugos teikėjo iš anksto vienam gyventojui nustatytą nekintamą atliekų kiekio normą. Ieškovai nurodė, kad sutarties 2.2 punkto nuostata „apmokėti paslaugos teikėjui už buitines atliekas nuo gyvenančiu žmonių skaičiaus pagal vienam gyventojui patvirtintą susikaupimo normą“ pažeidžia proporcingumo principą, nes mokestis pagal sutartį skaičiuojamas ne nuo realiai išvežtų atliekų kiekio, bet nuo gyvenančių asmenų skaičiaus pagal nustatytą atliekų normą vienam gyventojui. J. L. ir S. L. taip pat ginčijo sutarties 2.7 punkte numatytą sąlygą, kad „paslaugos gavėjas atsako už buitinių atliekų konteinerio praradimą ar sugadinimą, sumokant konteinerio praradimo vertę (140-240 l talpos konteineris – 70 Lt) pagal paslaugos teikėjo pateikta sąskaitą“. Ieškovų teigimų, paslaugos teikėjas negali turėti pretenzijų į turtą, kuris yra paslaugos gavėjo nuosavybė. Ieškovai, vadovaudamiesi teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, nurodė, kad tais atvejais, kai vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą dydis priklauso vien nuo galinčio susidaryti komunaliniu atliekų kiekio bei nėra numatyta galimybė šią rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, nors atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti atliekų kiekį yra įmanoma objektyviai ir be didelių ekonominių sąnaudų nustatyti, yra pažeidžiamas nacionalinėje ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas proporcingumo principas. J. L. ir S. L. pažymėjo, kad jie priverstiniu būdų prisijungė prie UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ pasiūlytų standartinių buitinių atliekų išvežimo sutarties sąlygų ir neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar atsisakyti tam tikrų sutarties sąlygų.

Anykščių rajono apylinkės teismas J. L. ir S. L. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų valstybės naudai 100 Lt žyminio mokesčio ir 15,35 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad 2011-10-28 Anykščių rajono savivaldybės Tarybos administracinė komisija nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje J. L. skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą bei įpareigojo sudaryti atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Anykščių komunalinis ūkis“. 2011-12-15 ieškovė S. L. ir atsakovas UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ sudarė buitinių atliekų išvežimo sutartį Nr. 6461. Teismas pažymėjo, kad pagal 2004-03-25 Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-78 patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles visi atliekų turėtojai privalo naudotis savivaldybės viešąja atliekų tvarkymo sistema, sudaryti sutartis su atliekų tvarkytoju dėl buitinių atliekų surinkimo ir išvežimo bei mokėti nustatyto dydžio įmokas už teikiamas atliekų tvarkymo paslaugas. Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2004-09-02 sprendimo Nr. TS-247 pagrindu Anykščių rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl Anykščių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo su atrankos konkurso laimėtoju UAB „Anykščių komunalinis ūkis“. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ sudaro buitinių atliekų tvarkymo sutartis ir skaičiuoja mokestį gyventojams, vadovaudamasis Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimais. Teismas nurodė, kad sutarties su ieškove sudarymo metu UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ vadovavosi 2004-03-25 Anykščių rajono tarybos sprendimu Nr. TS-80 „Dėl atliekų susikaupimo normų ir atliekų konteinerių tuštinimo periodiškumo patvirtinimo“. Minėtu sprendimu nustatyta metinė komunalinių atliekų susikaupimo norma vienam gyventojui per metus Anykščių mieste – 1,5 m², t. y. 0.24 m³ talpos konteineris ištuštinamas ne mažiau kaip 6 kartus per metus. 2011-12-22 Anykščių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. TS-412 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2004-03-25 sprendimo Nr. TS-80 “Dėl atliekų susikaupimo normų ir atliekų konteinerių tuštinimo periodiškumo patvirtinimo“ pakeitimo“. Šiuo sprendimu taryba nustatė metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą vienam gyventojui per metus Anykščių mieste gyvenančiam individualiame name – 1.2 m³ (0,24 m³ talpos konteineris tuštinamas ne mažiau kaip 5 kartus per metus). Anykščių rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Anykščių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nurodyta, jog operatorius, šiuo atveju UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ turi teisę ir pareigą sudaryti viešąsias sutartis su individualių namų valdų savininkais. Visi atliekų turėtojai, kurie naudojasi savivaldybės atliekų tvarkymo sistema, privalo sudaryti viešąsias sutartis su konkrečiu atliekų tvarkytoju – operatoriumi. Atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą privalo mokėti su operatoriumi sudarytose viešosiose sutartyse nurodytas buitinių atliekų išvežimo ir tvarkymo rinkliavas, kurios nustatomos pagal savivaldybės Tarybos patvirtintus 1 m³ komunalinių atliekų tvarkymo įkainius, tarifus, vadovaujantis nustatytomis komunalinių atliekų susikaupimo normomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo teigimu, gyventojų mokėjimai už komunalinių atliekų surinkimą nėra sutartinio pobūdžio mokėjimai ir jie reglamentuojami viešosios teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad asmenys, siekdami tam tikrų tikslų ir sudarydami sandorius, laisvai sprendžia dėl savo teisių ir pareigų, tačiau sutarties laisvės principas, kaip ir kiti bendrieji teisės principai, nėra absoliutus. Sutarčių teisėje išskiriama viešoji sutartis, kaip viena iš sutarčių rūšių, kai įstatymais ribojamas sutarčių laisvės principas. Viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos yra reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų. Anykščių rajono apylinkės teismas pabrėžė, kad atsakovas UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, vykdydamas savo funkcijas, vadovaujasi Anykščių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis bei vykdo Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo paslaugų teikimo tarifai ir mokėjimo už suteiktas paslaugas tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovai J. L. ir S. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2013-02-26 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą ir pripažinti niekine Buitinių atliekų išvežimo sutartį Nr. 6461. Apeliantai nurodė, kad atsakovas turi galimybę tiksliai paskaičiuoti išvežamų buitinių atliekų kiekį, todėl reikalavimas mokėti už atliekų išvežimą pagal nustatytas susikaupimo normas pažeidžia paslaugos gavėjų interesus bei prieštarauja proporcingumo principui. Ieškovai pažymėjo, kad reikalavimas mokėti už išvežtas buitines atliekas pagal nustatytas normas (1,5 m³/1,2m³) pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nes paslaugų gavėjui faktiškai nesukaupus 1,5 m³ (ar 1,2 m)³ buitinių atliekų, pastarasis vis tiek privalo mokėti už 1,5 m³ ar 1,2 m³ atliekų išvežimą. Apeliantai pabrėžia, kad Buitinių atliekų išvežimo sutartis Nr. 6461 negali būti laikoma viešąja sutartimi, nes neatitinka visų viešosios sutarties požymių, t.y. nėra įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų standartinių sutarties sąlygų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ atsiliepimu prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir 2013-02-26 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu (2004-03-25 Nr. TS-78; 2008-02-28 Nr. TS-67) patvirtintomis Anykščių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, visi atliekų turėtojai privalo naudotis savivaldybės viešąja atliekų tvarkymo sistema (sudaryti viešąsias sutartis su atliekų tvarkytoju dėl buitinių atliekų surinkimo ir išvežimo) ir mokėti nustatyto dydžio įmokas už teikiamas atliekų tvarkymo paslaugas. Individualių namų valdų savininkai moka už komunalinių atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą pagal savivaldybės tarybos nustatytą tarifą – įkainį už atitinkamos talpos konteinerio ištuštinimą nustatytu dažnumu, bet ne mažiau negu už savivaldybės tarybos patvirtintas atliekų susikaupimo normas. Atsakovas nurodė, kad 2004-09-02 Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-247 Anykščių rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl Anykščių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo su atrankos konkurso laimėtoju UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, kurioje numatytos visos užduotys ir tikslai, kuriuos privalo vykdyti konkurso laimėtojas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad visi Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimai miesto bei rajono gyventojams yra privalomi. Ginčijamos sutarties sudarymo metu UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ vadovavosi 2004-03-25 Anykščių rajono tarybos sprendimu Nr. TS-80 „Dėl atliekų susikaupimo normų ir atliekų konteinerių tuštinimo periodiškumo patvirtinimo“. Šiuo tarybos sprendimu nustatyta metinė komunalinių atliekų susikaupimo norma vienam gyventojui per metus Anykščių mieste – 1,5 m³, t.y. 0,24 m³ talpos konteineris ištuštinamas ne mažiau kaip 6 kartus per metus. 2011-12-22 Anykščių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. TS-412 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2004-03-25 sprendimo Nr. TS-80 „Dėl atliekų susikaupimo normų ir atliekų konteinerių tuštinimo periodiškumo patvirtinimo“ pakeitimo“. Šiuo sprendimu taryba nustatė metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą vienam gyventojui per metus Anykščių mieste gyvenančiam individualiame name – 1,2 m³ (0,24 m³ talpos konteineris ištuštinamas ne mažiau kaip 5 kartus per metus).

UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju negalima vadovautis ieškovų apeliaciniame skunde nurodyta LVAT nutartimi, nes minėtos administracinės bylos dalykas buvo vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo tarifo patvirtinimo, o tarifinė ir rinkliavos sistema, atsakovo teigimu, yra skirtingi dalykai. Atsakovas nurodė, kad Anykščių rajono savivaldybė yra pasirinkusi apskaičiavimo už atliekų tvarkymo būdą, susikaupimo normų nustatymą pagal vidutiniškai vienam gyventojui faktiškai praėjusiais ataskaitiniais metais tenkantį surinktų atliekų kiekį. Kai kuriose savivaldybėse taikomi kiti būdai, pvz. pagal gyventojų turimo ar naudojamo nekilnojamojo turto plotą, tačiau principas yra tas pats, atliekų susikaupimo norma skaičiuojama gyventojų skaičiui arba ploto vienetui. Atitinkamai įmokos tarifas paskaičiuojamas pagal vienodus 1 tonos arba 1 kubinio metro atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštus. Atsakovo teigimu, įmokos dydis už atliekų surinkimą ir tvarkymą turi būti toks, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad Europos Sąjungos teisės aktai nedraudžią buitinių atliekų išvežimo mokestį skaičiuoti pagal galinčių susidaryti atliekų kiekį, o ne pagal faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2011-10-28 Anykščių rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija nutarimu administracinio pažeidimo byloje ieškovui J. L. skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą bei įpareigojo sudaryti buitinių atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ (b. l. 13-14). 2011-12-15 ieškovė S. L. ir atsakovas UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ sudarė Buitinių atliekų išvežimo sutartį Nr. 6461 (b. l. 15-16). Minėtos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjas įsipareigoją sumokėti paslaugos tiekėjui už buitinių atliekų išvežimą nuo gyvenančių žmonių skaičiaus pagal patvirtintą vienam gyventojui tenkančią atliekų susikaupimo normą (b. l. 15). Atliekų susikaupimo metinė norma vienam gyventojui nustatyta sutarties 1.1 punkte ir yra 1,5 m³, įkainis už 1 m³ - 46,74 Lt (b. l. 15).

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 punkte numatyta savarankiška savivaldybės funkcija – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Minėtų įstatymų normų analizė leidžia teigti, kad Lietuvos Respublikos savivaldybėms yra deleguota pareiga savo administruojamos teritorijos ribose organizuoti atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, teikti atliekų tvarkymo paslaugas ir administruoti šios paslaugos teikimą, tame tarpe nustatyti atliekų išvežimo paslaugos teikimo ir atsiskaitymo už paslaugą tvarką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles ir tvarką nustato pati savivaldybė lokaliniais teisės aktais (Tarybos sprendimais), kurie yra privalomi visiems tos savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims.

Pagal 2004-03-25 Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-78 patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles visi atliekų turėtojai privalo naudotis savivaldybės viešąja atliekų tvarkymo sistema, sudaryti sutartis su atliekų tvarkytoju dėl buitinių atliekų surinkimo ir išvežimo bei mokėti nustatyto dydžio įmokas už teikiamas atliekų tvarkymo paslaugas (b. l. 45-48). Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2004-09-02 sprendimo Nr. TS-247 pagrindu Anykščių rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl Anykščių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo su atrankos konkurso laimėtoju UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ (b. l. 38). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sutarties su ieškove S. L. sudarymo metu UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ vadovavosi 2004-03-25 Anykščių rajono tarybos sprendimu Nr. TS-80 „Dėl atliekų susikaupimo normų ir atliekų konteinerių tuštinimo periodiškumo patvirtinimo“ (b. l. 39-41). Minėtu sprendimu nustatyta metinė komunalinių atliekų susikaupimo norma vienam gyventojui per metus Anykščių mieste – 1,5 m², t. y. 0.24 m³ talpos konteineris ištuštinamas ne mažiau kaip 6 kartus per metus. 2011-12-22 Anykščių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. TS-412 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2004-03-25 sprendimo Nr. TS-80 “Dėl atliekų susikaupimo normų ir atliekų konteinerių tuštinimo periodiškumo patvirtinimo“ pakeitimo“. Šiuo sprendimu taryba nustatė metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą vienam gyventojui per metus Anykščių mieste gyvenančiam individualiame name – 1.2 m³ (0,24 m³ talpos konteineris tuštinamas ne mažiau kaip 5 kartus per metus).

Pažymėtina, kad atliekų tvarkymo organizavimas yra viena iš prioritetinių Europos Sąjungos valstybių aplinkosaugos politikos sričių. Sėkmingas ir efektyvus atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimas turi didelę reikšmę žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Pabrėžtina, kad kiekvienas šiukšlių turėtojas, mokėdamas atliekų tvarkymo mokestį, prisideda prie bendros atliekų tvarkymo sistemos tam tikroje teritorijoje sėkmingo funkcionavimo. Atliekų tvarkymo sistemos visuomeninė reikšmė lemia tai, kad santykiai, susiklostantys organizuojant ir administruojant atliekų tvarkymo procesus, įgyja viešojo intereso pobūdį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovai J. L. ir S. L. gyvena Anykščių miesto teritorijoje. Kaip žinoma, miesto teritorijoje yra bendrų viešų atliekų konteinerių, kuriais, siekdami nesąžiningai sumažinti individualiuose namų ūkiuose faktiškai sukauptų šiukšlių kiekį, gali pasinaudoti buitinių atliekų turėtojai. Dėl šios priežasties buitinių atliekų išvežimo paslaugos įkainių nustatymas pagal faktiškai išvežamą buitinių atliekų kiekį miesto teritorijoje nebūtų racionalus, efektyvus ir proporcingas, nes pratiškai yra neįmanoma nustatyti, kiek iš tikrųjų realiai buitinių atliekų sukaupia atliekų turėtojas. Taigi esant, tikimybei, jog atliekų turėtojas gali būti sukaupęs daugiau atliekų, negu pateikia išvežimui ir negu nustato atliekų susikaupimo norma bei lygiagrečiai egzistuojant tikimybei, kad atliekų turėtojas gali sukaupti mažiau atliekų negu nustato atliekų susikaupimo norma, praktikoje yra vadovaujamasi statistiniais praėjusių metų atliekų išvežimo kiekio rodikliais ir nustatoma atliekų susikaupimo vienam žmogui norma, kurios pagrindu skaičiuojamas mokestis už atliekų tvarkymą. Teisėjų kolegijos nuomone, metinės atliekų susikaupimo normos nustatymas vienam gyventojui labiausiai atitinka tiek individualius atliekų turėtojų tiek visuomeninius bendruomenės (konkrečios savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų interesus) ir geriausiai užtikrina viešąjį interesą. Šiomis aplinkybėmis, vertinant ne vien apeliantų nurodytus, tik jų interesus atitinkančius argumentus, 2011-12-15 sudarytos Buitinių atliekų išvežimo sutarties sąlygos Nr. 6461 nepažeidžia apeliantų, kaip atliekų turėtojų ir vartotojų interesų ir neprieštarauja proporcingumo principui. Pažymėtina, kad minėtoje sutartyje nustatyta metinė atliekų susikaupimo vienam gyventojui norma – 1,5 m³ (vėliau – 1,2 m³) yra racionali ir atitinka vidutinius statistinius vieno žmogaus sukaupiamų atliekų rodiklius. Tvirtinimai apie nesąžiningumą ir galimybę individualiai aptarti sutarties sąlygas yra deklaratyvūs. Apeliantai nurodo neapibrėžtus kriterijus, neva leidžiančius nustatyti faktiškai jų sukaupiamų atliekų dydį, konkretaus dydžio nenurodo, o nustatytą ginčija. Tai liudija, kad individualiai susitarti taip, kad būtų išlaikyta abiejų susitarančių šalių interesų pusiausvyra galimybė apsunkinta.

LR CK 6.161 str. 1 dalyje nustatyta, kad viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos. CK 6.161 str. 5 d. įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinis asmuo (verslininkas) privalo pateikti atitinkamai valstybės institucijai tvirtinti standartines viešosios sutarties sąlygas. Įstatymų nustatytais atvejais viešosios sutartys gali būti sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas, patvirtintas atitinkamos valstybės institucijos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2011-12-15 tarp šalių sudaryta Buitinių atliekų išvežimo sutartis Nr. 6461 atitinka visas viešosios sutarties sąlygas, todėl apeliantų argumentas, jog ginčijama sutartis nėra viešoji, nes jos standartinės sąlygos nebuvo patvirtintos atitinkamos valstybės institucijos, yra nepagrįstas, todėl, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu galioję teisės aktai nebuvo numatę pareigos juridiniam asmeniui (verslininkui) teikti valstybės institucijai tvirtinti standartines buitinių atliekų tvarkymo (išvežimo) sutarties sąlygos, nes šios sąlygos buvo nustatomos savivaldybių tarybos sprendimais.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios (pirmoji redakcija) komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinės sąlygos, kurios bus privalomos abiems sudaromos viešosios sutarties šalims, įsigalios nuo 2013-07-01. Minėtų įsigaliosiančių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinių sąlygų 18 punkte nustatyta, kad paslaugos kainos nustatomos ir (ar) keičiamos atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinus teikiamų paslaugų įkainius. Įvertinus šį punktą, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas ir ateityje teisę nustatyti paslaugų kainą ir jos skaičiavimo metodiką paliko savivaldos institucijai.

Pabrėžtina, kad UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ parengta buitinių atliekų išvežimo sutartis yra viešoji ir parengta vienoda redakcija visiems buitinių atliekų turėtojams, todėl jos 2.7 p. suformuluotas kaip standartinė sąlyga nediferencijuojant buitinių atliekų turėtojų į tuos, kurie turi nuosavus konteinerius ir į tuos, kurie naudoja paslaugos teikėjui UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ priklausančius atliekų konteinerius. Taigi, atsakovams įrodžius, kad jie yra atliekų konteinerio savininkai, jų atžvilgiu sutarties 2.7 punktas netaikomas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti priimto sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėMargarita DzelzienėZina Mickevičiūtė