Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-03-25 · Civilinė byla Nr. 2-1524-475/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-25
Bylos Nr.
2-1524-475/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-01276-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Ieškovas
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Atsakovas
M. J.
Trečiasis asmuo
R. M.
Advokatai
Žanas Arsenijaus Dzemidas
Kategorijos
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1524-475/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01276-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 99.7.;116.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,sekretoriaujant Ievai Einorytei,

dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Daliai Viskontienei, atsakovo M. J. atstovui advokato padėjėjui Žanui Arsenijui Dzemido,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui M. J., trečiajam asmeniui R. M., dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu (b.l. 110-111, I t.) prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 30.138,96 Lt patirtai žalai atlyginti.

Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad 2008-08-27 apie 20.25 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados tyrėjas R. M. atvyko į Žaliakalnio policijos komisariatą dirbti operatyvinės grupės sudėtyje pagal iš anksto sudarytą budėjimo grafiką. Minėtu laiku, būdamas budėtojų padalinyje, R. M. pamatė, kaip iš kambario, esančio prie laikino sulaikymo patalpų išbėgo pažeidėjas, kuris buvo pristatytas į budėtojų padalinį už administracinės teisės pažeidimą. Paskui pažeidėją išbėgo pareigūnai, taip pat ir R. M., siekdami jį sulaikyti. Vydamasis pažeidėją, R. M. susižalojo kaktą į spygliuotą metalinę tvorą, kurios nebuvo matyti, buvusią tankiai apsodintuose krūmuose A. R.-Vanago g., netoli P Lukšio ir S. Ž. g. sankirtos. Dėl patirtos traumos R. M. nebegalėjo tęsti tarnybos ir kreipėsi į Kauno medicinos universiteto klinikas. Nuo 2008-08-27 iki 2008-09-09 dėl patirtos traumos R. M. buvo nedarbingas (nedarbingumo pažymėjimas Nr. 4027972). Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pareigūnas R. M. buvo sužalotas tarnybos metu, eidamas tarnybines pareigas. Tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija atliko R. M. sveikatos ekspertizę dėl jo tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje ir konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130, trauma, kuri buvo patirta 2008-08-27, priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (2009-01-05 pažyma Nr. 2). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 40 str. 3 d., pareigūnui, kuris buvo sužalotas eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama 12 mėnesinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-05-14 nutarimu Nr. 543 patvirtino Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarką (Žin., 2001, Nr. 42-1455), pagal kurią Lietuvos policijos generalinis komisaras, kaip asignavimų valdytojas, valstybės biudžeto lėšas naudoja pavaldžioms įstaigoms finansuoti nustatyta tvarka. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgdamas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-12-01 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-71 „Dėl R. M. sužalojimo“ ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-01-13 įsakymą Nr. 20-TE-19 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo inspektoriui R. M.“, pagal Policijos departamento centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnį „Darbdavių socialinė parama pinigais“ Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skyrė 30 138,96 Lt išmokėti piniginę kompensaciją R. M., patyrusiam lengvą sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų valdybos 2009-02-19 išvada Nr. 5-5-IL-35 „Dėl sprendimo priėmimo“). Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo pervesta 30.138,96 Lt piniginei kompensacijai išmokėti. Piniginę kompensaciją – 30.138,96 Lt Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2009 m. vasario mėnesį pervedė į R. M. asmeninę sąskaitą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 (Žin., 1992, Nr. 8-212) yra nustatytos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos. Šių Sąlygų 26 punkte numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo R. M. 30.138,96 Lt piniginę kompensaciją ir pagal CK 6.280 str. nuostatas turi teisę iš R. M. padariusio žalą M. J. regreso tvarka išieškoti tokio dydžio sumą, kokia buvo sumokėta R. M., t.y. 30.138,96 Lt. Mano, jog 2009-02-26 pervedus piniginę kompensaciją R. M., nuo šios datos atsirado pagrindas, reikalavimo (regreso) teisė, į žalą padariusį fizinį asmenį CK nustatyta tvarka. Ieškinys Kauno apylinkės teismui buvo paduotas 2012-01-27, todėl terminas dėl žalos atlyginimo kreipimosi į teismą nėra praleistas. Jeigu teismas manytų, kad vis dėlto kreipimosi į teismą terminas yra praleistas, tai prašo, vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str., ieškinio senaties terminą atnaujinti, kadangi mano, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ieškovas negalėjo kreiptis į teismą anksčiau nei buvo sumokėta kompensacija dėl patirto sužalojimo R. M. (b.l. 10-11, II t.). Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas M. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko (b.l. 119-120, I t.), prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2008-08-27 apie 20.10 val. M. J. buvo pristatytas į Žaliakalnio policijos komisariatą dėl netinkamai nešiojamo ginklo. Budėtojas V. J., atliko asmens kratą ir surašė išimtus daiktus, tačiau sulaikymo protokolas surašytas nebuvo, bei pranešė atsakovui, kad bus surašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir reikės susimokėti 100 Lt baudą. Buvo nustatyti visi atsakovo anketiniai duomenys ir deklaruota bei gyvenamoji vieta. Po to atsakovas buvo paliktas priimamajame. Pakankamai pasėdėjęs ir supratęs, kad jau niekam nėra nereikalingas, jis ramiai išėjo iš komisariato, o kadangi gyvena Kalniečių g., todėl iš Šiaurės prospekto nuėjo tiesiausiu keliu, tarp namų. Kad atsakovą kas nors vytųsi jis nepastebėjo, koks tikslas atsakovą gaudyti, jei visi anketiniai duomenys buvo pas budėtoją, dujinis pistoletas išimtas, atsakovo dokumentai budinčioje dalyje, adresas žinomas, protokolas surašytas, baudos dydis aiškus, suėmimui pagrindo nėra, todėl atsakovas ramiai parėjo namo. Keisčiausia, kad pas atsakovą į namus niekas neatvažiavo nei tą, nei kitomis dienomis. Po keleto dienų atsakovo mama G. J., nuvyko į Žaliakalnio policijos komisariatą ir pasiėmė atsakovo dokumentus, bei paėmusi nutarimą, sumokėjo baudą, tačiau jai niekas nepranešė apie kokį nors incidentą, niekas nepareikalavo atsakovo atvykimo ir jokių kompensacijų ir t.t. Staiga po beveik keturių metų atsakovas gavo ieškinį, kuriame nurodoma, kad atsakovas kaltas dėl kažkokio tai policininko sužalojimo ir kažkam yra skolingas. Su tokia ieškinio formuluote atsakovas kategoriškai nesutinka, nes civilinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik kaltas dėl žalos padarymo asmuo, o atsakovo veikoje nėra nei kaltės, nei tyčios padaryti kitam asmeniui žalą. Taip pat, pateiktas ieškinys turi būti atmestas, kadangi praėjo visi jo padavimo terminai. Tarnybinio tyrimo metu nenustatytos tikslios įvykio aplinkybės, o pasinaudota nukentėjusiojo R. M. paaiškinimais, todėl kyla teisėtas klausimas, gal nukentėjęs buvo sužalotas nežinia kokio asmens, o po to, kad gauti draudiminius pinigus, buvo sugalvota, kaip pinigus prisiteisti iš atsakovo. Nėra jokių duomenų, kad yra nustatytas priežastinis ryšis tarp atsakovo veikimo/neveikimo ir pasekmių, todėl mano, kad šis civilinis ieškinys yra nepagristas, neteisėtas ir atmestinas.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti. Atsakovas buvo sulaikytas policijos darbuotojų ir atvesdintas, jo asmenybę nustatė, visi atsakovo duomenys buvo žinomi, asmeniniai daiktai išimti. Atsakovas buvo paliktas koridoriuje, jo laisvės nebuvo apribotos, nebuvo kardomosios priemonės taikomos, nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas buvo sulaikytas ir bėgo iš policijos komisariato. Dėl ko policija jį vijosi, gaudė, iki šiol nėra aišku. R. M. imdamasis iniciatyvos vytis atsakovą, nors atsakovas buvo ramiai išėjęs namo, pats susižalojo neaišku dėl ko šokęs per krūmus. Jau yra suėjęs terminas dėl ieškinio pateikimo, nes žala atsirado 2008-08-27. Prašo atsakovo atžvilgiu ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, ir bylą nutraukti.

Atsakovas M. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta, bylą veda per advokato padėjėją (b.l. 26, II t.).

Tretysis asmuo R. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta (b.l. 27, II t.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgdamas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-12-01 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-71 „Dėl R. M. sužalojimo“ (b.l.6-9, I t.) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-01-13 įsakymą Nr. 20-TE-19 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo inspektoriui R. M.“ (b.l. 18, I t.), pagal Policijos departamento centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnį „Darbdavių socialinė parama pinigais“ 2009-02-19 skyrė 30.138,96 Lt išmokėti piniginę kompensaciją trečiajam asmeniui R. M., patyrusiam lengvą sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu (b.l. 19-20, I t.). Piniginė kompensacija trečiajam asmeniui buvo sumokėta 2009-02-26 (b.l. 21, I t., 19-20, II t.).

Ieškinį atsakovui ieškovas reiškia CK 6.280 str. 1 d. pagrindu, prašydamas regreso tvarka iš atsakovo M. J. priteisti policijos pareigūnui R. M. išmokėtą 30.138,96 Lt piniginę kompensaciją už traumą, kurią pareigūnas patyrė vydamasis iš Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados 2008-08-27 neteisėtai pasišalinusį atsakovą. Mano, kad ieškinio senaties nepraleido, laiko, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo kompensacijos R. M. išmokėjimo dienos, t.y. 2009-02-26.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodydamas, kad 2008-08-27 apie 20.10 val. buvo pristatytas į policijos nuovadą dėl netinkamai nešioto ginklo. Budėtojas V. J., atliko asmens kratą ir surašė išimtus daiktus bei pranešė atsakovui, kad bus surašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir reikės susimokėti 100 Lt baudą. Pakankamai pasėdėjęs ir supratęs, kad jau niekam nėra nereikalingas, jis ramiai išėjo iš komisariato, kad jį kas nors vytųsi atsakovas nepastebėjo. Koks tikslas atsakovą gaudyti, jei jo visi anketiniai duomenys buvo pas budėtoją, atsakovo daiktai buvo išimti, dokumentai buvo budinčioje dalyje, adresas žinomas, suėmimui pagrindo nebuvo, atsakovui nesuprantama. Jis ramiai parėjo namo, pas atsakovą į namus niekas neatvažiavo nei tą, nei kitomis dienomis. Apie tai, kad kažkas jį vijosi ir patyrė žalą atsakovas sužinojo tik po beveik keturių metų, gavęs ieškinio kopiją. Prašo taikyti senatį, laiko, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo dienos, t.y. 208-08-27.

Dėl senaties taikymo

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. todėl atsakovo atstovo teiginiai, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo dienos yra nepagrįsti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.)

Šioje byloje reikalaujama regreso tvarka priteisti ieškovui patirtą žalą, išmokėjus pareigūnui kompensaciją už lengvą sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu, patirtą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tretysis asmuo R. M. vydamasis iš policijos patalpų išbėgusį atsakovą, atvesdintą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, patyrė traumą 2008-08-27 (b.l. 11-12, I t.), dėl kurios jam 2009-02-26 buvo išmokėta piniginė kompensacija (b.l. 19-20, II t.). Taigi, laikytina, kad pagrindinė prievolė – kompensacijos išmokėjimas, kurios pagrindu kyla regresinis reikalavimas iš kalto asmens, t.y. atsakovo, buvo įvykdyta 2009-02-26, todėl ieškinio senaties terminas buvo iki 2012-02-26. Ieškinys teismui pateiktas 2012-01-31, todėl darytina išvada, jog ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str.). Pagal CK 6.246- 6.249 str., civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys; 3) kaltė; 4) žala. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 str.), o civilinės atsakomybės apimtis (žalos dydis) - vadovaujantis CK 6.283 str. nuostatomis (LAT 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Todėl ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo žalą, byloje privalėjo įrodyti esant visas keturias sąlygas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 178 str.). Atsakovas teigia, kad trečiasis asmuo patyrė žalą ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kad tarp žalos atsiradimo ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio, t.y. neigia, kad yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas M. J. dėl ginklo nešiojimo taisyklių pažeidimo 2008-08-27 į policijos nuovadą buvo pristatytas Policijos veiklos įstatymo pagrindu. Pagal LR Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., policijos pareigūnai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos tarnybines patalpas pažeidėjų asmenybei nustatyti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Iš Kauno miesto VPK Žaliakalnio PK vyriausiojo postinio V. J. 2008-08-27 Tarnybinio pranešimo (b.l. 55, I t.) matyti, kad atsakovą pristačius į policijos nuovadą, jo visi asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, namų telefono numeris) policijos nuovadoje 2008-08-27 buvo nustatyti, atsakovui buvo išaiškinta, kad už pažeidimą jis turės atsakyti administracine tvarka, buvo atlikta atsakovo išorinė apžiūra, rasti daiktai paimti laikinam saugojimui. Iš vėlesnio atsakovo pakvitavimo (b.l. 56, I t.) matyti, kad iš atsakovo buvo paimtas ir dujinis pistoletas „Baikal“, už kurio netinkamą nešiojimą atsakovas buvo pristatytas į policijos nuovadą.

Atsakovas nesulaukęs, kada jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas 2008-08-27 pasišalino iš policijos nuovados, jį vijosi keturi policijos pareigūnai R. M., V. J., A. C., D. Ž. (b.l. 6-9, 13-15, 51-54, I t.). Vienas iš pareigūnų trečiasis asmuo R. M., patyrė traumą, kai vydamasis atsakovą bėgo per netoli policijos nuovados buvusius krūmus, nepastebėjo ten buvusios tvoros ir atsitrenkė į spygliuotą vielą (b.l. 11-12, 57, I t). Šias aplinkybes patvirtino 2012-09-14 vykusio teismo posėdžio metu R. M., D. Ž. (b.l. 77-79, I t.) ir 2012-07-04 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu V. J., A. C. (b.l. 68-70, I t.) bei raštu paaiškinimuose (b.l. 51-54, I t.). Kadangi atsakovas pasišalino iš policijos nuovados 2008-08-27, protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo buvo surašytas tik 2008-09-03 (b.l. 22-24, I t.).

Atsakovą pristačius į policijos nuovadą dėl administracinio teisės pažeidimo buvo nustatyta atsakovo asmenybė, paimti jo turimi daiktai, atsakovas buvo informuotas, kad už pažeidimą jis turės atsakyti administracine tvarka ir, kad bus rašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Neteisėtais atsakovo veiksmais laikytinas savavališkas pasišalinimas iš policijos nuovados, dėl kurio policijos pareigūnai turėjo jį vytis. Vienas iš atsakovą besivejančių pareigūnų – tretysis asmuo R. M., patyrė traumą. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio veiklai keliami specialūs reikalavimai. Vienas iš jų, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui (Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 p., LR Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p.). Nors pareigūnas traumą patyrė ne dėl tiesioginių atsakovo veiksmų, tačiau, atsakovas pasišalindamas iš policijos nuovados, sukūrė tokią situaciją, dėl kurios pareigūnai turėjo jį vytis, todėl atsakovo kaltės forma – neatsargumas. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl atsakovo kaltės (pasišalinimo iš policijos nuovados, į kurią jis buvo atvesdintas padaręs administracinės teisės pažeidimą) tretysis asmuo patyrė traumą, todėl atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys.

Pažymėtina, kad LITEKO duomenimis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005-05-11 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-0299-643/2005 iš atsakovo (byloje solidarus skolininkas su G. F.) ieškovo naudai buvo priteista 26.389,06 Lt žalai atlyginti dėl policijos pareigūno sužalojimo. Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovas yra daug kartų baustas ir teistas, todėl jo teiginiai, kad po sulaikymo ir pristatymo į policijos nuovadą dėl administracinio teisės pažeidimo, atsakovas nežinojo, jog turi sulaukti, kol bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ar jam bus nurodyta, kada kitu laiku atvykti dėl protokolo surašymo, o tiesiog pasišalino iš policijos nuovados, vertintini kritiškai. Pareigūnų (šioje byloje kaip liudytojų), kurie vijosi atsakovą, paaiškinimais nėra pagrindo netikėti.

Vidaus tarnybos statuto aštuntojo skirsnio 40 str. 3 d. nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo vieno iki dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 7 p.). Pagal tuo metu galiojusią Vidaus tarnybos statuto redakciją, pripažinus, kad tretysis asmuo R. M. susižalojo tarnybos metu ir dėl tarnybos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-01-13 įsakymu buvo nuspręsta R. M. išmokėti 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją (b.l. 18-20, I t.). Trečiajam asmeniui buvo sumokėta 30.138,96 Lt piniginė kompensacija (b.l. 21, I t., 19-20, II t.).Atsakovas trečiajam asmeniui išmokėtos piniginės kompensacijos teisėtumo neginčija.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad yra visos sąlygos kilti atsakovo civilinei atsakomybei dėl ieškovo išmokėtos piniginės kompensacijos trečiajam asmeniui atlyginimo regreso tvarka.

Dėl žalos dydžio

Vidaus tarnybos statute, Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygose ir juos konkretizuojančiuose vidaus reikalų ministro įsakymuose įtvirtinti kompensacijų pareigūnams už sveikatos sutrikdymą mokėjimo pagrindai ir jų dydžio nustatymo kriterijai nesiejami su žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygomis, t. y. draudimo išmoka mokama ne vadovaujantis CK nustatytais civilinės atsakomybės pagrindais, bet pagal šiuose teisės aktuose įtvirtintus imperatyviųjų normų reikalavimus. Šiais teisės aktais valstybė prisiėmė pareigą, įvykus juose nurodytam draudžiamajam įvykiui, išmokėti pareigūnui kompensaciją, apskaičiuotą remiantis objektyvaus pobūdžio neindividualizuotais kriterijais (medicinos ekspertizės komisijos nustatytu sveikatos sutrikdymo laipsniu, pobūdžiu ir pan.) pagal patvirtintą metodiką, kurios privalo laikytis institucija, apskaičiuojanti ir išmokanti kompensaciją. (LAT 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013)

Policijos departamentas, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t.y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. (LAT 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013)

CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.). Preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog pareigūnas R. M. buvo nedarbingas neilgą laiko tarpą nuo 2008-08-27 iki 2008-09-09, t.y. mažiau nei vieną mėnesį, o buvo išmokėta dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kyla pagrįstų abejonių, ar pareigūnui išmokėta draudimo išmoka atitinka jo realiai patirtą žalą ir jos neviršija, bei paneigia kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpciją.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui R. M. išmokėta jo 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Ieškovas papildomų realios žalos dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė.

CK 6.251 str. nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Be to, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.)

Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, kai nuo 2008-08-27 iki 2008-09-09 buvo nedarbingas bei gydėsi (b.l. 16, I t.). Vertinant padarytos žalos dydį svarbiomis laikytinos šios bylos aplinkybės –pareigūno sužalojimo laipsnis (lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas), gydymo trukmės (nuo 2008-08-27 iki 2008-09-09), turėjusios įtakos negautoms pajamoms, ir prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio (30.138,96 Lt) santykis, taip pat aplinkybė, kad nukentėjęs asmuo traumą patyrė ne dėl tiesioginių atsakovo veiksmų jo atžvilgiu (galvos traumą patyrė atsitrenkęs į spygliuotą vielą, kai vijosi atsakovą), bei tai, kad prašoma priteisti suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui būtų didelė finansinė našta. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, ar įvykio dieną, atsakovui pabėgus iš policijos pastato, jis buvo ieškotas savo namuose, taip pat, kodėl atsakovą suradus iš jo nebuvo paimtas paaiškinimas dėl pasišalinimo iš policijos 2008-08-27 priežasčių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (LAT 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013) konstatuotina, kad ieškovo iš atsakovo prašomas priteisti žalos atlyginimas mažintinas ir nustatytinas 5.000 Lt dydžio žalos atlyginimas (CK 6.249 str. 1 d.6.251 str., 6.282 str. 3 d., 6.283 str., CPK 185 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 150,00 Lt žyminio mokesčio, 62,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kalniečių g. 188-6, Kaunas, ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, į.k. 188785847, buveinė – Saltoniškių g. 19, Vilnius, a.s. Nr. LT51 7044 0600 0782 1066, AB SEB bankas, 5.000,00 Lt (penkis tūkstančius litų, 00 ct) žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kalniečių g. 188-6, Kaunas, valstybei 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų, 00 ct) žyminio mokesčio, 62,00 Lt (šešiasdešimt dviejų litų, 00 ct) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Simanavičienė