- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- ATP-656-282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02212-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto L. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimo, kuriuo L. Z. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį 500 Lt dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Z. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. birželio 5 d. apie 18.14 val. parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmęs 10,49 Lt vertės 0,75 litro talpos vyno butelį „Cabernet Sauvignon“ nuo jo nuplėšė etiketę su barkodu ir užklijavo ant 69 Lt vertės 0,5 litro talpos likerio „Grinfiddich Malt“ butelio. Už šią prekę atsiskaitant kasoje sumokėjo 10,49 Lt, nors turėjo sumokėti 69 Lt, t. y. sukčiavimo būdu padarė parduotuvei 58,51 Lt žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. Z. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nes jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepadarė. Mano, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, numatytas ATPK 257 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalyje, nes įrodymų vertinimas nepagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, o skundžiamo nutarimo išvados neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nurodo, kad nutarimas grindžiamas išimtinai prieštaringais parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo – liudytojo L. Ž. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teigia, kad jo kaltės nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi jis surašytas praėjus ilgam laiko tarpui nuo tariamo pažeidimo (daugiau kaip mėnesiui), jis nebuvo surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o surašytas tik remiantis materialiai suinteresuoto liudytojo parodymais, neperžiūrėjus vaizdo įrašo, todėl mano, kad protokole nurodytas tariamo pažeidimo turinys negali turėti jokios įrodomosios reikšmės, kad jis padarė šį pažeidimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad su protokolu dėl tariamo pažeidimo jis buvo supažindintas tik 2013-07-22. Teigia, kad jo kaltės neįrodo taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kadangi jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas parašė 2013 m. liepos 9 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui po tariamo pažeidimo, nors atstovas pareiškime nurodė jo (apelianto) tiksliai atliktus neteistus veiksmus, tačiau nenurodė, kokiomis priemonėmis ir kada tiksliai nustatė pažeidimą, taip pat neaišku, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nesulaikė jo pažeidimo vietoje. Dėl šių aplinkybių teigia, kad pareiškimas neturi jokios įrodomosios reikšmės. Taip pat teigia, kad jo kaltės neįrodo pirkinių kvito kopija, kadangi jis perka šioje parduotuvėje, kaip ir kitose Šiaulių miesto parduotuvėse, pas jį jokie kvitai nebuvo rasti, kadangi jų nesaugo, o tai, kad yra pirkęs šioje parduotuvėje degtinės ar kt. prekių, neįrodo, kad pirko kvituose nurodytu laiku. Tvirtina, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad kvite nurodyta prekė – likeris „Grinfiddich Malt“ nebuvo parduota, kad vietoje šios prekės buvo parduotas vyno butelis su kitos prekės – likerio butelio barkodu. Nors jo turimos nuolaidų kortelės keturi skaičiai sutampa su kortelės numeriu perkant šias prekes, tačiau panašių numerių gali būti begalės. Atkreipia dėmesį į tai, kad prekė su perklijuotu barkodu nebuvo sulaikyta, nebuvo apžiūrėta ir prekė, nuo kurios buvo tariamai nuplėštas barkodas, kad būtų galima nustatyti, ar ant jos yra pirštų antspaudai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti asmenį, nuplėšusį barkodus. Taip pat niekas netikrino, ar vaizdo kameros, kasos aparatai rodo tikslų laiką, todėl vaizdo įrašas ir kasos kvitas yra nepatikimi įrodymai. Nurodo, kad iš vaizdo įrašo neaišku, kokius konkrečiai veiksmus atlieka stebimas asmuo, nesimato, kokias prekes paima asmuo, nesimato, kad nuplėšia barkodą ar klijuoja jį ant kitų prekių. Dėl to teigia, kad vaizdo įrašas taip pat neįrodo jo kaltės. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai L. Ž. parodymus laiko patikimais, nors teismas nesiaiškino, kodėl apsaugos darbuotojai, stebėdami vaizdo kamerų fiksuojamą padėtį prekybos salėje, birželio 5 d. nematė minėto pažeidimo, kodėl leido asmeniui padaryti pažeidimą ir jo nesulaikė prekybos salėje ar prie kasos. Teigia, kad teismas rėmėsi tik subjektyviais liudytojo L. Ž. parodymais, be to, pastebi, kad šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl šio liudytojo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Teigia, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, tokių įrodymų būti negali, kadangi jis jam inkriminuotų pažeidimų nepadarė, todėl byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas
ATPK 302¹¹ straipsnis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. Z. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas L. Z. kaltu pagal ATPK 50 straipsnį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pažymėtina, jog pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi, byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole, rašytiniuose paaiškinimuose, vaizdo įraše, kasos čekyje bei kituose rašytiniuose dokumentuose esantys užfiksuoti faktiniai duomenys bei teisme apklaustų asmenų parodymai laikytini įrodymais, kurių visuma, o ne pavienis duomuo patvirtina apelianto kaltę padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Tai, kad L. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2013-07-22, t. y. po pažeidimo padarymo praėjus daugiau kaip mėnesiui, ir ne įvykio vietoje, nelaikytina ATPK pažeidimu, nes ATPK nenumato nei vietos, kur turi būti surašytas protokolas, nei termino, per kurį turi būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o iš ATPK 35 straipsnio analizės seka, kad nuobauda už padarytą administracinį teisės pažeidimą turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo padaryto teisės pažeidimo, todėl akivaizdu, kad protokolas turi būti surašytas per tokį laikotarpį, kad per jį būtų galima laiku priimti sprendimą dėl nuobaudos skyrimo ar neskyrimo. Pastebėtina, kad L. Z. padarytas pažeidimas paaiškėjo tik 2013-07-04, kada L. Z. už analogišką teisės apžeidimą buvo sulaikytas parduotuvėje už kasų, bei peržiūrėjus ankstesnių dienų įrašus, todėl apeliantas už 2013-06-05 padarytą pažeidimą negalėjo būti sulaikytas anksčiau dėl objektyvių priežasčių.
ATPK 50 straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.
L. Z. teigia, kad jis brūkšninio kodo (barkodo) neperklijavo ant kitų prekių, tačiau pirmosios instancijos teisme neneigė, jog 2013-06-05 vaizdo įraše jis yra užfiksuotas (19 b. l.). L. Z. parodymus, jog jis neperklijavo ant perkamo likerio „Grinfiddich Malt“ brūkšninio kodo nuo vyno butelio, paneigia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.
Liudytojas L. Ž. savo paaiškinime (4 b. l.) bei teisme (18–19 b. l.) parodė, kad jo kolega A. M. 2013-07-01 pastebėjęs likerių lentynoje tuščią vietą, nustatė, jog trūksta dviejų butelių likerio „Grinfiddich Malt“ ir peržiūrėjęs ankstesnių dienų vaizdo įrašus pastebėjo, kad L. Z. (teisme parodė, kad tai tas pats esantis salėje vyriškis) paėmęs ir į pirkėjo krepšelį įsidėjęs likerio butelį, nuėjo prie vynų, ant kurių yra panaši etiketė su brūkšniniu kodu, nuplėšęs nuo vyno butelio etiketę ir eidamas link kasų vyno etiketę užklijavo ant likerio butelio. Liudytojas taip pat parodė, kad tokių atvejų buvo ne vienas, ir kad jis asmeniškai L. Z. sulaikė 2013-07-04 bei direktorius ir vadybininkas kompiuteryje patikrinęs čekius, nustatė, kad nuolaidų kortele, kuri buvo panaudota perkant, yra L. Z. asmeninė kortelė. Šio liudytojo parodymus patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-06-05 pateiktas kasos čekis, kuriame nurodytos nuolaidų kortelės numeris sutampa su L. Z. priklausančios nuolaidų kortelės numeriu (5–6, 26 b. l.), bei vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti L. Z. atlikti veiksmai. Tai, kad vaizdo įrašo ir kasos čekyje nurodytas laikas skiriasi viena valanda nepaneigia fakto, kad L. Z. 2013-06-05 18.14 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pirko vieną alkoholinio gėrimo butelį bei vištienos filę, nes tokie L. Z. pirkiniai užfiksuoti ne tik kasos čekyje, bet ir vaizdo įraše. Taigi, kasos čekio, vaizdo įrašo duomenys bei kiti byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina liudytojo L. Ž. parodymus, todėl netikėti liudytojo L. Ž. parodymais nėra pagrindo, nes jo parodymai atitinka kitus byloje surinktus duomenis. Tai, kad L. Ž., kaip apsaugos darbuotojas, gali būti materialiai atsakingas už iš parduotuvės pavogtas prekes, tėra tik apelianto prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Kitų duomenų, kurie leistų abejoti liudytojo L. Ž. parodymais, apeliantas nenurodė. Nors pareiškime nenurodyta, kokiu būdu L. Z. perklijavo brūkšninius kodus ant prekių, tačiau, kaip jau minėta, neteisėti apelianto veiksmai buvo nustatyti pagal vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai (L. Ž. parodymai, vaizdo įrašas, rašytiniai bylos duomenys) patvirtina L. Z. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, nes apeliantas, perklijavęs brūkšninį kodą nuo vienos prekės ant kitos, t. y. norėdamas įsigyti norimą prekę, pigesnės prekės kodą perklijavo ant brangesnės prekės ir tokią prekę, su neteisingu kodu, pateikė apmokėjimui kasoje, už pirktą gėrimą „Grinfiddich Malt“ sumokėdamas vyno kainą, tokiu būdu sumokėdamas mažesnę kainą nei turėjo iš tikro mokėti, sukčiavimo būdu užvaldė svetimą turtą. Taigi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą dėl L. Z. kaltės padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą.
ATPK 50 straipsnyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 700 Lt arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.
Skundžiamu nutarimu L. Z. paskirta nuobauda straipsnio sankcijos ribose, apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis administracine tvarka nebaustas, todėl daroma išvada, kad apeliantui paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir bylą nutraukti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.