- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-2180-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26116-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- P. R.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-281-465/2014 pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovui P. R. dėl statinio nugriovimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl statinio nugriovimo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą P. R. nugriauti 10 m ilgio, 1,4 m pločio ir 3 m aukščio stoginę (priestatą), pastatytą prie atsakovo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kuris gyvena su ieškovu besiribojančiame žemės sklype, prie nuosavo gyvenamojo namo pasistatė stoginę. Jos žemesnė dalis yra virš ieškovo tvoros, ant kurios lyjant ar sningant nuo stoginės krenta krituliai. Tokiu būdu tvorai daroma žala. Ieškovo teigimu, atsakovas stoginės statybas vykdė, pažeisdamas statybą reglamentuojančias teisės normas – neturėdamas besiribojančio žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo. Santykiai tarp šalių konfliktiški.
Atsiliepimas
Atsakovas P. R. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovo pastatyta stoginė jam/jo turtui daro žalą. Šios aplinkybės nepatvirtina nei ieškovo pateikti žemės sklypo planai, nei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, nei nuotraukos ar faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovas neįrodė ginčo stoginės statybų neteisėtumo – kad ji buvo pastatyta savavališkai ar pažeidžiant statybos techninius reikalavimus. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 25 d. rašytiniai sutikimai statyti naują I grupės nesudėtingą statinį iš jį turėjusių duoti asmenų statytojui/statinio savininkui nėra privalomi, jeigu per vienerius metus nuo statybų pradžios rašytinius sutikimus turėję duoti asmenys nepareiškė pretenzijų. Atsakovas nurodė, kad stoginės statybos buvo pradėtos dar 2011 metų balandžio mėnesio pabaigoje, o pabaigtos 2012 metų gegužės mėnesio antroje pusėje. Ieškovas matė visą stoginės statybų procesą, tačiau jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Apie tai, kad stoginė neva neatitinka statybos reikalavimų ir ieškovo tvorai daro žalą. Atsakovas sužinojo tik iš statybos inspekcijos, į kurią 2013-06-12 ieškovas kreipėsi su skundu, t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo stoginės statybų pradžios ir daugiau kaip vieneriems metams nuo statybų pabaigos. Todėl reikalavimas turėti rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą šiuo atveju negali būti taikomas. Atsakovo teigimu, šis ieškinys pareikštas kaip ieškovo atsakas į jo atžvilgiu anksčiau atsakovo inicijuotus teismo procesus. Šalių santykiai daugiau kaip penkerius metus konfliktiški. Ieškovo pateiktas 2013-10-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota vienos nuotraukos data, atsakovo nuomone, nieko byloje nei patvirtina, nei paneigia. Nuotrauka, padaryta 2012-05-04, įrodo, kad stoginė tuo metu dar nebuvo pastatyta, tačiau jos apskardinimo ir uždengimo darbai buvo atlikti per dieną/kelias dienas ir baigti 2012 metų gegužės mėnesio antroje pusėje. Be to, gretimų sklypų savininkų pretenzijų pareiškimą įstatymas sieja su statybos darbų pradžia, o ne pabaiga.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, ar stoginė pastatyta, pažeidžiant nustatytus atstumus, tačiau iš nuotraukų teismas sprendė, kad statinio konstrukcijos sklypo ribos neperžengia, kad tai vizualiai tvarkingas statinys, kuriame įrengti lietvamzdžiai lietaus vandeniui nutekėti. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl sniego bei lietaus ieškovo turtui padaryta žala. Be to, nustatęs statybos pradžią (2011 m. pavasarį), su kuria siejamas kaimyninių sklypų savininkų pretenzijų reiškimas per vienerių metų laikotarpį, teismas laikė, kad rašytinis sutikimas iš jį turėjusio duoti asmens (ieškovo) statytojui/statinio savininkui (atsakovui) nėra privalomas (Statybos įstatymo 23 str. 25 d.). Teismas taip pat atsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusius ilgalaikius konfliktiškus santykius.
Šalies argumentai
Ieškovas T. R. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo prašė šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, teismas pažeidė rungimosi principą, kadangi rašytiniais įrodymais nepagrįstus atsakovo argumentus dėl stoginės statybos pradžios priėmė, o ieškovo – atmetė. Pažymėjo, kad ieškovo pareiga per vienerius metus nuo statybų pradžios pareikšti pretenziją turėtų būti siejama ne su realia statybų pradžios data, kuri byloje taip ir nebuvo nustatyta, o su momentu, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Dėl šalių sklypus skiriančios aukštos tvoros ieškovas negalėjo pastebėti statybų pradžios. Atsakovas patvirtino, jog statybos darbai buvo pabaigti 2012 metų gegužės mėnesio pabaigoje. Vadinasi, stoginę ieškovas pamatė tik 2012 m. gegužės mėn., tačiau kadangi stoginė/jos konstrukcijos dalis sklypus skiriančios ribos neperžengė, ieškovas iš karto nenumatė, kad jo teisės ateityje bus pažeistos. Apie savo pažeidžiamas teises ieškovas sužinojo tik praėjus 2012 metų rudeniui ir 2012/2013 metų žiemai – pastebėjo pasikeitusią tvoros spalvą ir nustatė tvoros puvimo požymius. Tik tada atkreipė dėmesį į tai, jog nuo atsakovo stoginės lyjant vanduo teka tiesiai ant ieškovo tvoros, ir tik tada, t. y. 2013 metų pavasarį, pastebėjo, jog atsakovas pasistatė statinį, esantį arčiau kaip 1 m iki ieškovo sklypo ribos, bei nėra prašęs ieškovo raštiško sutikimo statyti šį statinį. 2013-06-12 ieškovas su skundu kreipėsi į Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, taigi nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pateikti nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą nepraleido.
Atsiliepimas
Atsakovas P. R. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas į ieškovo prašymą, kuriame konstatuota, kad stoginė buvo pradėta statyti 2011-04-23, o baigta statyti uždengiant ir apskardinant stogą 2012-05-19, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuginčytas nebuvo, todėl bylos nagrinėjimo metu turėjo didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Ieškovas gyvena šalia atsakovo, juos sieja giminystės ryšiai, santykiai tarp šalių dėl turto ilgą laiką konfliktiški, todėl ieškovo teiginiai, jog jis negalėjo žinoti apie statybos darbų pradžią ir matyti stoginės statybų, neatitinka tikrovės. Atsakovo teigimu, ieškovas netinkamai aiškina Statybos įstatymo 23 str. 25 d., nes įstatyme aiškiai nurodyta, jog pretenzijos pareiškimo terminas skaičiuojamas nuo statybos darbų pradžios, o ne nuo dienos, kai gretimo sklypo savininkas sužinojo ar turėjo sužinoti apie statybos darbų pradžią. Jeigu ir būtų taip, kaip nurodė apeliantas, visi kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog ieškovas apie statybos darbų pradžią galėjo ir turėjo sužinoti dar 2011 m. balandžio mėn. pabaigoje, galimai net dar ir 2010 m., kai, kaip patvirtino liudytojai ir atsakovas, buvo įrengti pamatai (dar esant gyvam šalių tėvui). Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovui priklausanti ir jo paties žemės sklype, šalia jo gyvenamojo namo, pastatyta stoginė jam ar jo turtui daro žalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su statiniu, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Iš nuotraukų (b. l. 52-57) bei šalių parodymų nustatyta, kad šalia atsakovo namo, prie šalių sklypus skiriančios tvoros, yra pastatyta stoginė, kuri priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai (b. l. 11-12). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas stoginę pasistatė be ieškovo, gretimo sklypo savininko, rašytinio sutikimo. 2013-06-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje buvo gautas T. R. skundas dėl P. R. patraukimo administracinėm atsakomybėn, susijęs su atsakovo pasistatyta stogine (b. l. 10).
Byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad rašytinis sutikimas statyti stoginę iš jį turėjusio duoti asmens (ieškovo) statytojui/statinio savininkui (atsakovui) nėra privalomas, nes per vienus metus nuo statybos pradžios ieškovas statytojui nepareiškė pretenzijų.
Kaip minėta, ginčo stoginė yra laikytina I grupės nesudėtingu statiniu. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. statyti naują I grupės nesudėtingą statinį nei projektai, nei statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi, tačiau statyba galima, gavus gretimų žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus. To paties straipsnio 25 d. įtvirtinta, kad 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas stoginę pasistatė be ieškovo, gretimo sklypo savininko, rašytinio sutikimo, spręstina dėl išlygos, numatančios, kad toks rašytinis sutikimas iš jį turėjusio duoti asmens (ieškovo) statytojui/statinio savininkui (atsakovui) nėra privalomas, jeigu dėl atsakovo pasistatytos stoginės ieškovas per vienus metus nuo statybos pradžios atsakovui nepateikė pretenzijų, taikymo/netaikymo. Taigi šiuo atveju svarbus yra statybos pradžios momentas, o tiksliau momentas, kuomet ieškovas neabejotinai sužinojo, ar turėjo sužinoti apie statybos darbų pradžią (CK 1.127 str. 1 d.).
Kaip matyti iš stoginės nuotraukų (b.l. 52-57) jos antžeminė dalis yra itin greit surenkamas, skardos ir metalinio karkaso statinys, kuris gali būti sumontuojamas per vieną, ar kelias dienas. Tai savo atsiliepime patvirtino ir atsakovas. Iš ieškovo pateikto 2013-10-21 antstolio D. T. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2012-05-04 stoginė dar nebuvo pastatyta ir net nematyti jokių jos statybos pradžios požymių (b. l. 36-39). Atsakovas taipogi pripažįsta faktą, kad stoginė buvo surinkta tik 2012 metų gegužės mėnesio pabaigoje. Dėl šalių sklypus skiriančios aukštos tvoros, akivaizdu, kad ieškovas negalėjo pastebėti stoginės pagrindo įrengimo, jos statybos pradžios, darbų. Todėl terminas ieškovui pareikšti pretenziją atsakovui galėtų būti skaičiuojamas tik nuo 2012 metų birželio mėnesio pradžios (neginčijama data, kuomet stoginė jau buvo pastatyta ir matoma). 2013 metų pavasarį, ieškovas, pastebėjęs dėl nuo stoginės krentančio sniego ir vandens, pasikeitusią tvoros spalvą ir nustatęs tvoros puvimo požymius, 2013-06-12 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių keldamas atsakovo atsakomybės klausimą. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas be ieškovo rašytinio sutikimo arčiau kaip 1 m iki ieškovo sklypo ribos pasistatė I grupės nesudėtingą statinį – stoginę, o ieškovas per vienerius metus nuo to momento, kai sužinojo apie statinio buvimą atsakovui pareiškė pretenziją, todėl konstatuoti, kad ieškovo rašytinis sutikimas atsakovui dėl stoginės statybų neprivalomas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, ieškovo apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti CK 4.103 str. pagrindu. Atsakovo argumentai, kad ieškovas neįrodė statiniu jam daromos žalos atsiradimo fakto yra vertintini kritiškai, nes ieškinys yra tenkinamas ne dėl galimo žalos atsiradimo, o dėl statybos procesą reglamentuojančių normų pažeidimo fakto.
Teismo neaptarti šalių argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nes dėl jų ginčas negali būti išspręstas kitaip, todėl teismas dėl jų nepasisako
Ieškinį tenkinant, ieškovui iš atsakovo priteistinos patirtos 331,5 Lt (150 Lt žyminis mokestis (b. l. 3) + 181,5 Lt mokestis antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (b. l. 40, 41)) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos ir 145 Lt (žyminis mokestis) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,
nusprendė:
Ieškovo T. R. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą – ieškovo T. R. ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nugriauti 10 m ilgio, 1,4 m pločio ir 3 m aukščio stoginę (priestatą), pastatytą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti ieškovui T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo 476,5 Lt bylinėjimosi abiejų instancijų teismuose išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo P. R. 21,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.