- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- Iv-1109-189/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03171-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- V. M., A. A., Ž. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „ARAS“
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininkei Dovilei Mikučionytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M., A. A., Ž. E. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „ARAS“, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „ARAS“ (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai teismui pateikė prašymą (b. l. 1-6), kuriuo prašo iš atsakovų už laikotarpį nuo 2007 metų sausio mėn. iki 2009 metų kovo mėn. priteisti: V. M. 1052,75 Lt, Ž. E. 1651,30 Lt, A. A. 1636,92 Lt negauto darbo užmokesčio dalis.
Nurodė, jog nepagrįstai buvo taikyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 23 str. 2 d., kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai, todėl už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2009 m. pareiškėjams buvo apskaičiuotas ne visas darbo užmokestis. Prašymo argumentus grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2009 gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažinus, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, atsirado teisinė galimybė gauti neišmokėtą užmokesčio dalį. Prašyme taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo sudėtingumą bei sužinojimo apie teisių pažeidimą aplinkybes bei į tai, kad ginčijamu laikotarpiu teisinis reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, kad atitiktų konstitucines nuostatas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ieškinio senaties atnaujinimo. Nurodė, jog Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas įrodo, kad dėl teisinio reguliavimo valdžios įstaigos neteisėtai neišmokėtas atlyginimas yra priežastiniame ryšyje su pareiškėjų patirta žala - negautomis pajamomis. Todėl mano, jog yra visos būtinos teisinės sąlygos, kurioms esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 str. nustato Lietuvos valstybės atsakomybę už asmeniui valstybinės valdžios įstaigos priimtu teisės aktu padarytą žalą. Taip pat pažymėjo, jog neišmokėtas darbo užmokestis turėtų būtų solidariai priteitas iš Lietuvos Valstybės ir tiesiogiai darbo užmokesčio neišmokėjusiai Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „ARAS“, kadangi tarp ginčo šalių yra specifiniai teisiniai santykiai ir abu atsakovai pareiškėjų atžvilgiu elgėsi neteisėtai, todėl pastariesiems kyla solidarioji atsakomybė teisingai atlyginti už atliktą darbą pagal Civilinio kodekso 6.279 str. 1 d. analogiją.
Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu palaikė prašyme išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad senaties terminai buvo praleisti ne dėl pareiškėjų kaltės o dėl atsakovo delsimo pateikti pažymas. Pažymėjo, kad senaties terminai skaičiuojami nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovai Lietuvos valstybei, atstovaujama Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „ARAS“, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „ARAS“ atsiliepime (b. l. 23-24) nurodė, jog pareiškėjams darbo užmokesčio nepriemoka galėtų būti priteista tik tuo atveju, jei atsakovas po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo, mokėdamas jam darbo užmokestį ir toliau taikytų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, pripažintas prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, atsakovas priėmė sprendimus ir juos įvykdė iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, pareiškėjai šių veiksmus neginčijo, todėl šis jo reikalavimas turėtų būti atmestinas. Nurodė, jog Konstitucinis Teismas yra priėmęs pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., ta apimtimi, kurioje nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo, ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d., 107 str. 1 d., Konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d., 107 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtomis aplinkybėmis prašė administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei bus nuspręsta pareiškėjams priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, sprendimo vykdymą prašė atidėti vieneriems metams. Taip pat pažymėjo, jog dalyje pareiškėjai yra praleidę senaties terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b. l. 19-21) nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, prieštaravo Konstitucijai, tačiau nurodė, kad prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento o negali būti taikomi tik nuo to momento, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai. Pažymėjo, jog Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „ARAS“, apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo pareiškėjų argumentams, jog atsakovai pareiškėjams skaičiuodami ir išmokėdami darbo užmokestį neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat nurodė, kad administracinė byla turėtų būti stabdytina, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 35/2010, 36/2010, 39/2010, 40/2010.
Pareiškėjai, atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už 2007–2009 metus, kuri susidarė dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. numatytos priedų ir priemokų ribos.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija) 25 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį;4) už diplomatinį rangą. Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 7 d. (2002-04-23 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 3 d. (2002-04-23 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.
2008-12-09 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 str. (2007-06-07 redakcija) buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., kurio 2 d. nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau-Statutas) 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiškai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) taip pat konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi būti ginama, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (2010 birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) konstatavo, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbą) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir priešingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktą darbą yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Todėl dėl šios priežasties Konstitucijai prieštaravęs aktas negali būti taikomas tik į ateitį (Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d.), o taip pat nėra pagrindo išvadai, kad įstatymo nuostatos yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog pareiškėjų išreikštas reikalavimas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra pagrįstas.
Pareiškėjai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį prašo priteisti solidariai iš Lietuvos Valstybės ir tiesiogiai iš darbo užmokesčio neišmokėjusios Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „ARAS“.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punktą, Civilinio kodekso (CK) 6.271 str.1 dalį, 6.273 str. 1 dalį, 2001-07-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 1 p., Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės ar institucijos, dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, yra atsakovu teisiniuose santykiuose dėl žalos, padarytos valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais, atlyginimo, o ne dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo. Pareiškėjai tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susiję su Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „ARAS“, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.
Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.271 str. 1 d. būtinoji darbo užmokesčio nepriemokos pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, o pagal CK 6.271 str. 4 d. neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika- jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pažymėtina, jog Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „ARAS“, apskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjams darbo užmokestį, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., dėl ko pareiškėjams 2007 m. ? 2009 m. buvo neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Pareiškėjams priklausantis darbo užmokestis buvo ribojamas įstatymo nuostatomis. Todėl kadangi Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „ARAS“ veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl Lietuvos valstybės atsakomybė šiuo atveju negalima.
Iš teismui pateiktų pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 7-15) matyti, kad: pareiškėjui V. M. ribojant priedus ir priemokas 2007 metais neišmokėta - 678,82 Lt, 2008 metais neišmokėta – 364,70 Lt, 2009 metais neišmokėta – 9,23 Lt, viso – 1052,75 Lt; pareiškėjui Ž. E. ribojant priedus ir priemokas 2007 metais neišmokėta – 890, 36 Lt, 2008 metais neišmokėta – 599,71 Lt, 2009 metais neišmokėta – 161,23 Lt, viso – 1651,30 Lt; pareiškėjui A. A. ribojant priedus ir priemokas 2007 metais neišmokėta – 793,20 Lt, 2008 metais neišmokėta – 580,68 Lt, 2009 metais neišmokėta – 263,04 Lt, viso 1636,92 Lt.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neišmokėtos sumos yra priteistinos, nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 sausio 23d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009, 2009 rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009). Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteistinos ne daugiau kaip už trejus metus.
Susidariusią nepriemoką V. M. prašo priteisti už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d., Ž. E. prašo priteisti už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d., A. A. prašo priteisti už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d.
Darbo kodekso 27 str. 2 d. nuostatos ieškiniui dėl darbo santykių pareikšti numato trijų metų senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad šios kategorijos bylose privalo būti taikomas trijų metų senaties terminas (2011 lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011). Trijų metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjų skundo padavimo teismui dienos.
Pareiškėjai į teismą su prašymu dėl nepriemokos priteisimo kreipėsi 2010 lapkričio 16 d., todėl šiuo atveju, pareiškėjų reikalavimas gali būti tenkinamas darbo užmokesčio dalį priteisiant tik už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Tuo remiantis negali būti priteistina suma už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d. V. M. - 657,97 Lt (2007 m. sausio - lapkričio mėn. iki 15 d. suma), Ž. E. 890,36 Lt (2007 m. sausio - spalio mėn. suma), A. A. – 705,66 Lt.
Pritaikius ieškinio senatį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d., pareiškėjai prašymo argumentais prašo spręsti ieškinio atnaujinimo klausimą. Tačiau pažymėtina, jog vien todėl, kad pareiškėjo atžvilgiu darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms, nelaikytina aplinkybe dėl ko senaties terminas galėtų būti atnaujintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011).
Pažymose nurodytų pareiškėjams susidariusių nepriemokų sumų atsakovai neginčija, tačiau motyvuodami lėšų skirtų darbo užmokesčiui mokėti stygiumi, prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams. Pažymėtina, jog atsakovai nepateikė įrodymų, kad pareiškėjų skundo tenkinimas, priteisiant nurodytą darbo užmokesčio dalies dydį, reikšmingai paveiks atsakovų turtinę padėtį. Esant šioms aplinkybėms bei remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiškose administracinėse bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011) prašymas vieneriems metams atidėti sprendimo vykdymą netenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjui V. M. priteistina 395,78 Lt (nuo 2007 m. lapkričio 16 d. – 2009 gruodžio 31 d.) suma, Ž. E. priteistina 760,94 Lt (nuo 2007 m. lapkričio 16 d. – 2009 gruodžio 31 d.), A. A. priteistina 931,26 Lt (nuo 2007 m. lapkričio 16 d. – 2009 gruodžio 31 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.
nusprendė:
skundą patenkinti iš dalies.
V. M. iš atsakovo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „ARAS“ priteisti 395,78 Lt (tris šimtus devyniasdešimt penkis litus, 78 ct) neišmokėto darbo užmokesčio dalį;
Ž. E. iš atsakovo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „ARAS“ priteisti 760,94 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt litų, 94 ct) neišmokėto darbo užmokesčio dalį;
A. A. iš atsakovo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „ARAS“ priteisti 931,26 Lt (devynis šimtus trisdešimt vieną litą, 26 ct) neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.