Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolės) prokuroro Ramučio Mickaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. kaltinamas tuo, kad 2024 m. balandžio - gegužės mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose mušė savo mažametį artimą giminaitį, t. y., sūnų M. D., gimusį 2018 metais, tyčia jam sudavė vieną kartą delnu per sėdmenis, tuo mažamečiui artimam giminaičiui sukėlė fizinį skausmą, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, jis 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 10.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose mušė savo mažametį artimą giminaitį, t. y., sūnų M. D., gimusį 2018 metais, tyčia jam sudavė vieną kartą delnu per sėdmenis, tuo mažamečiui artimam giminaičiui sukėlė fizinį skausmą, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, jis 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 23.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, kilusio konflikto metu, mušė savo artimą giminaitį, t. y., motiną A. D., tyčia jai sudavė kumščiu du kartus į galvos sritį, tuo artimam giminaičiui sukėlė fizinį skausmą, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. D. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis su šeima, t. y., žmona I. D. ir vaikais M. D. bei G. D., gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra sujungtas su butu Nr. (duomenys neskelbtini). Jo motina su jo broliu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 22 d. jis kartu su motina dviese vartojo alkoholį bute Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 22.00 val. motina, grįždama į savo butą, tyčia paleido šunį, kurį yra sunku pagauti, už tai jis pradėjo priekaištauti motinai, jie apsistumdė bei jis sudavė motinai vieną kartą kumščiu į veidą, kuri krisdama pakaušiu trenkėsi į grindis. Motinai atsistojus, pamatė virš pastarosios kairės akies kraujosruvą. Po to motina jam pasakė, jog iškvies policijos pareigūnus, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio, nes manė, jog pastaroji juokauja. Jis apie tai papasakojo žmonai, jog sudavė motinai, kuri nustebo dėl tokio jo elgesio. Jis motinos dėl sumušimo atsiprašė. Vėliau parodė, kad dėl motinos sumušimo atvykus vaikų teisės specialistei, sūnus pasiskundė, jog jis prieš pastarąjį smurtavo, t. y., įspyrė į sėdmenis. 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 10.00 val., jam su abiem vaikais būnant bute, nebuvo leista M. žiūrėti filmo, dėl ko pastarasis supykęs pradėjo rėkti ir isterikuoti, todėl jis, sūnų apvertęs ant pilvo, delnu nestipriai sudavė vieną kartą per sėdmenis. Visa tai matė ir dukra G.. M. nespyrė nei į sėdmenis, nei į pilvą, kodėl jis taip teigia, jis nežino. Jis šio įvykio metu nebuvo vartojęs alkoholio. 2024 m. balandžio-gegužės mėnesiais tame pačiame bute, laiko jau nepamena, sūnus M. tepliojo lubas, todėl supykęs taip pat delnu nestipriai sudavė vieną kartą sūnui per sėdmenis. Sūnui didžiausia bausmė yra atimti telefoną, o auklėjimas fizinėmis bausmėmis šio neveikia. Jis yra tik du kartus sūnui sudavęs delnu per sėdmenis. M. nėra nustatyta jokia liga, jis šiaip yra labai aktyvus, sunkiai kalba, žmona buvo nuvedusi į kažkokį centrą pas logopedą. Jis nemano, kad tai nėra smurtas, o tik auklėjimo būdas, nes žodžiai pastarojo neveikia. Dar vėliau parodė, kad sutinka, jog 2024 m. rugpjūčio 22 d. sudavė du kartus kumščiu savo mamai A. D. į galvos sritį. Pirmos apklausos metu kaltę dėl antro smūgio sudavimo savo mamai neigė, nes jam taip atrodė. Gali būti, kad dėl girtumo jis tiesiog neatsiminė. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Sūnaus atsiprašė, su juo sutaria puikiai, atrodo lyg nieko nebūtų įvykę, nes jų bendravimas visiškai nepasikeitė. Sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamojo A. D. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), pasitvirtino ne tik jo prisipažinimu bei anksčiau aprašytu paaiškinimu, bet ir šiais bylos duomenimis:

Nukentėjusiosios A. D. parodymais, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 23.00 val., pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo sūnus A. D., kuris pradėjo su ja konfliktuoti dėl šuns paleidimo. Konflikto metu sūnus jai sudavė du kartus dešiniu kumščiu į galvos sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po to sūnus iš buto išėjo. Po suduotų jai smūgių užtino akis, tačiau jokių vaistų nevartojo, nes skausmas buvo pakenčiamas. Sūnus prieš ją ankščiau nėra smurtavęs, tačiau yra išmušęs langų stiklus. Ieškinio nereikš, pas teismo medicinos ekspertą nevyks. Dėl sumušimo A. D. pretenzijų neturi ir su juo ketina susitaikyti.

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota kad prie A. D. kairės akies yra patinimas ir hematoma. Galvoje – patinimas ir paraudimas.

Liudytojos M. G. parodymais, kad, jai dirbanti Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajone vyr. specialiste, 2024 m. rugpjūčio 23 d., apie 8.20 val., gavo pranešimą, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini , tėvas smurtavo prieš motiną, kuriame yra du nepilnamečiai vaikai. Nuvykus nurodytu adresu, iš G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad tėvas A. D. broliui įspyrė į užpakalį bei ranka parodė į kur. Taip pat G. D. nurodė, kad dėl to brolis ir ji verkė, o motina pyko. Kada tai buvo, mergaitė negalėjo pasakyti. Paklausus mergaitės, kada tai įvyko, ji neatsakė. Paklausus kur tai buvo, ji neatsakė. M. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, jog tėvas spyrė bei parodė į šlaunį bei skundėsi skausmu pilve. Tuomet vaikui buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP), kurie ant vaiko jokių sužalojimų nenustatė. Po to, vaikas paimtas iš šeimos ir apgyvendintas saugioje aplinkoje.

Liudytojos I. D. parodymais, kad ji gyvena su sutuoktiniu A. D. ir jų bendrais vaikais M. D. 5 metų amžiaus ir G. D. 7 metų amžiaus bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 23 d. buvo iškviesta policija dėl to, kad jos sutuoktinis 2024 m. rugpjūčio 22 d. sumušė savo motiną A. D., kuri gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi šeimoje auga mažamečiai vaikai, todėl apie tai pranešta Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Specialistėms bendraujant su jų vaikais, sūnus M. prasitarė, kad tėvas šį mušė, tačiau kaip, ji nežino, nes specialistės to jai nepasakė. Jai šis atvejis buvo žinomas. Viskas įvyko 2024 m. gegužės mėn. Jai būnant darbe, kiek buvo valandų, nežino, paskambino sutuoktinis, kuris nurodė, jog ranka sudavė M. per užpakalį. Jai grįžus iš darbo, sutuoktinis paaiškino, jog sudavė vieną kartą delnu M. per užpakalį, nes pastarasis su vandens šautuvu išdaužė kambario durų stiklą ir mėtė daiktus. Kad dar būtų sutuoktinis smurtavęs prieš vaiką, jai nepasakojo, o sūnaus neklausė ir jokių sužalojimų ant šio nematė. Ji fizinėmis bausmėmis vaikų nebaudžia, tik pastato į kampą, liepia tvarkyti namus bei neduoda telefono. Sūnus M. yra labai aktyvus ir kerštingas bei supykęs mėto daiktus. Iš pykčio yra trankęs galvą į sieną. Ji nepranešė jokioms tarnyboms apie tai, kad sutuoktinis mušė vaiką, nes tai nelaikė fiziniu smurtu. Po šio įvykio M. ir A. santykiai niekuo nepasikeitė. Ar G. matė, kaip tėtis sudavė M. per užpakalį, ji nežino. M. labai sunkiai kalba, lanko užsiėmimus pas logopedę, svetimas žmogus sunkiai suprastų, ką jis kalba, nes ir jiems kartais G. išverčia ką pastarasis kalba.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kurioje jokių daiktų nepaimta.

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad vaikas M. D. paaiškino, jog 2024 m. rugpjūčio 22 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu A. D. spyrė M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), po kartą į užpakalį ir pilvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Vaikas sunkiai dėstė savo mintis, dėl to detaliau įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo. I. D. nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 22 d. sutuoktinis sudavė sūnui per sėdmenis.

G. D., gimusi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d., valandos nepamena, tėvas koja spyrė broliui užpakalį bei pilvo sritį.

Vaiko situacijos vertinimo anketomis nustatyta, kad Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams bendraujant su G. D., gimusia (duomenys neskelbtini), ši nurodė, jog tėvas A. D. broliui įspyrė į užpakalį , dėl ko brolis verkė. Apklaustas M. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, jog tėvas spyrė bei parodė į šlaunį bei skundėsi skausmu pilve, tačiau paklausus, ar tai padarė tėvas, papurtė galvą.

Šie vieni kitus papildantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, vieni kitiems neprieštarauja, jais nėra priežasties netikėti. Nenustatyta, kad jie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl anksčiau nurodyti duomenys laikytini kaltinamojo A. D. kaltės įrodymais. Ištyręs, įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad A. D. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes mušdamas, t. y., suduodamas vieną kartą delnu per sėdmenis, sukėlė savo mažamečiui artimam giminaičiui (sūnui M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini)) fizinį skausmą (2 epizodai – 2024 m. balandžio - gegužės mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ir 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 10.00 val.), taip pat mušdamas, t. y., suduodamas kumščiu du kartus į galvos sritį, sukėlė savo artimam giminaičiui (motinai A. D.) fizinį skausmą (2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 23.00 val.).

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos duomenis, konstatuojama, kad kaltinamojo A. D. veika nukentėjusiosios A. D. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – jis mušdamas sukėlė savo artimam giminaičiui (motinai) fizinį skausmą; byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, todėl jis pripažįstamas kaltu ir jam skiriama bausmė.

BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba nurodytą veiką padarė kankindamas nukentėjusį asmenį. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos duomenis, konstatuojama, kad kaltinamojo A. D. veika nukentėjusiojo M. D. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – jis mušdamas sukėlė savo mažamečiui artimam giminaičiui (sūnui M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini)) fizinį skausmą; byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, todėl jis pripažįstamas kaltu ir jam skiriama bausmė.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriama bausmė turi pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, t. y., sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam A. D., atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinius baigtinius nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas nemato pagrindo nesutikti su prokuroro siūlomomis bausmėmis, kurios atitinka kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį bei neprieštarauja teisingumo principui, todėl jas kaltinamajam A. D. skiria: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą (įvykis 2024 m. balandžio-gegužės mėnesiais) – 50 MGL baudą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą (įvykis 2024 m. rugpjūčio mėnesį) – 60 MGL baudą (BK 47 straipsnio 1, 2 dalis, 3 dalies 2 punktas), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nustatytina galutinė bausmė – 90 MGL (4 500 eurų) bauda; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 9 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 4 punktas); vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas bausmes sumažinti 1/3 ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) baudą ir 6 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 4 punktas).

Kaltinamajam A. D. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. L. 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimais paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 3 dalis).

Proceso išlaidų byloje nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 420-421 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai) bei 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti:

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą (veika padaryta 2024 m. balandžio-gegužės mėnesiais) – 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudą;

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą (veika padaryta 2024 m. rugpjūčio mėnesį) – 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio baudą;

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nustatyti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) MGL (4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudą;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtas bausmes sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galutines bausmes – 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio baudą ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Įpareigoti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS Citadele banka Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, akcinėje bendrovėje; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią akcinėje bendrovėje SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią akcinėje bendrovėje Šiaulių bankas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią uždarojoje akcinėje bendrovėje Urbo bankas, nurodant įmokos kodą 6801, įmokos paskirtį – bauda pagal teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-954-1021/2024, A. D. asmens kodą.

Išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą; jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti A. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.