Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-02 · Byla Nr. N-63-851-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-02
Bylos Nr.
N-63-851-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63?851/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2, 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji 2009 m. kovo 6 d., 13 val. 45 min., Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. Nr. 22, atbuline eiga vairuodama automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į pro šalį važiavusį automobilį bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai. Tuo E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 231.1 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skyrė E. S. 100 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, – 1500 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kaip galutinę nuobaudą paskyrė 1500 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad be E. S. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta S. B. parodymais, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, S. B. ir E. S. rašytiniais paaiškinimais ir kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą, kad įvykio metu ji sirgo, į tai, kad S. B. transporto priemonė apgadinta nežymiai, į E. S. šeiminę ir turtinę padėtį. Tikėtina, kad E. S. galėjo ir nepastebėti, kad ji sugadino kitą automobilį ir iš eismo įvykio pasišalinti ne tyčia, o manydama, kad ji automobilio nesugadino. Pažymėjo, kad nuobauda, numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, būtų neadekvati padaryto teisės pažeidimo sunkumui ir jo sukeltoms pasekmėms. Be to, yra pagrindas tikėti, kad E. S. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus švelnesnę nuobaudą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti teismo nutarimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė teisės nuostatas. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas, kurių taikymas yra ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės ir aplinkybes, kurios yra kasdienio gyvenimo faktai (būtinybė išlaikyti šeimą, poreikis vairuoti automobilį), pripažinti kaip pagrindą taikyti švelnesnę nei numatyta atsakomybę. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos skyrimas šioje byloje prieštarauja ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir kad paskirta nuobauda yra per švelni.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina viso priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tikėtina, kad E. S. galėjo ir nepastebėti, kad ji sugadino kitą automobilį. Teisėjų kolegija pažymi, kad institucija ar pareigūnas (šiuo atveju – pirmosios instancijos teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad E. S. galėjo ir nepastebėti apgadinimo, turėjo įvertinti ne skirdamas administracinę nuobaudą, o spręsdamas dėl asmens kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, nes tyčia yra būtina ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti.

Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekia užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

E. S. skirtos nuobaudos yra daug švelnesnės nei sankcijoje numatytų nuobaudų minimumas: jai skirta bauda yra žymiai sumažinta, o papildoma amdinistracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – išvis neskirta. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad E. S. skirta nuobauda yra per švelni, buvo netinkamai individualizuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytos aplinkybės, kad Kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo gailisi, įvykio metu sirgo, negali būti pripažintos pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Byloje pateikti įrodymai dėl sunkios E. S. materialinės ir šeiminės padėties gali būti įvertinti skiriant nuobaudą sankcijos ribose arba, esant pakankamam pagrindui, nežymiai švelninant administracines nuobaudas. Pažymėtina, kad byloje nepateikta įrodymų, kad E. S. vyras yra bedarbis ir kiek jis turi pajamų, nors tai yra svarbu vertinant E. S. šeimos materialinę padėtį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, prieš skirdamas administracines nuobaudas, privalo nustatyti, ar E. S. padarytos veikos atitinka jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėtis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius