- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2YT-8853-1087/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03690-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Surblienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- G. P., A. P., valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo fakto nustatymo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys: G. P., A. P., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po tėvo A. P., mirusio 2004 m. birželio 4 d., (toliau – palikėjas) mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodo, kad po palikėjo mirties pareiškėja aktyviais veiksmais palikėjo palikimą priėmė, pradėjusi turtą faktiškai valdyti ir šiuo turtu rūpinosi kaip savu. Pareiškėja priėmė palikėjo asmeninius daiktus, likusius po jo mirties, rūbus, dokumentus, dalį priimtų palikėjo asmeninių dokumentų pareiškėja pateikė kartu su šiuo pareiškimu. Po palikėjo mirties, jo sutuoktinė ir pareiškėjos mama O. P. buvo slaugoma ir prižiūrima tiek pareiškėjos namuose, tiek slaugos namuose, todėl pati O. P. palikėjo palikimo nepriėmė. Po palikėjo mirties pareiškėja rūpinosi palikėjui priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir leido toliau juos naudoti pareiškėjos pusbroliui Z. P., gyv. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos pusbrolis Z. P., pareiškėjos leidimu ir pritarimu, šiuos žemės sklypus dirba ir naudoja žemės ūkiui nuo palikėjo mirties iki šiol. Z. P. yra visų trijų palikėjui priklausančių žemės sklypų bendrasavininkas, ūkininkauja (duomenys neskelbtini), gyvena netoli nuo šių sklypų. Šiuos žemės sklypus Z. P. pradėjo naudoti dar būnant gyvam palikėjui, palikėjo leidimu, tačiau po palikėjo mirties, žemės sklypo tolimesnio naudojimo klausimas buvo sprendžiamas pareiškėjos ir Z. P. žodinio sutarimo pagrindu. Būtent aplinkybė, jog palikimą sudarantį turtą (žemės sklypus) valdo artimas giminaitis ir pareiškėja neketino turto parduoti ar atlikti kitų veiksmų su šiuo turtu, lėmė, jog pareiškėja nesikreipė į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo anksčiau. Pareiškėja palikėjo palikimą sudarančiu turtu rūpinosi ir su juo elgėsi kaip teisėta savininkė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo turto perėjimą valstybei, neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto perėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo G. P. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad pareiškėjos teismui pateiktame pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos ir prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo A. P. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad kitų galimų įpėdinių palikėjas neturi, po palikėjo mirties palikėjo turtą faktiškai ėmė valdyti pareiškėja, turtu rūpinosi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Palikėjas turi tris vaikus: pareiškėją ir suinteresuotus asmenis G. P. ir A. P. (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 7, 73).
Kitų galimų paveldėtojų byloje nenustatyta (e. b. l. 73).
Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje (e. b. l. 6, 73).
Palikėjo sutuoktinė O. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, santuoka įregistruota 1954 m. sausio 16 d. ir galiojo iki palikėjo mirties – (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10, 11, 73).
Testamentų registro duomenimis, palikėjo įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra (b. l. 19).
Testamentų registro duomenimis, palikėjo sutuoktinės įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra (b. l. 28).
Kauno miesto 4-ojo notarų biuro duomenimis, po palikėjo mirties notarų biure paveldėjimo byla neužvesta, jokie įpėdiniai nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo priimti palikimą nesikreipė, Testamentų registre įregistruotų testamentų mirusiojo vardu nėra (e. b. l. 21–22).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, palikėjui yra (buvo) įregistruotos asmeninės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: 741/2152 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 253/759 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 75/265 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–18).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsniu, paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant ir remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė palikimą po jos tėvo, palikėjo, mirties, kadangi po palikėjo laidotuvių disponavo palikėjo asmeniniais daiktais, dokumentais, naudojasi palikėjo nekilnojamuoju turtu (žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaip savo. Taip aktyviais veiksmais pareiškėja išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pareiškėjos prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Teismas turėjo 8,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 444 straipsnio l dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,59 Eur (aštuonis eurus 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.