- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-1017-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00767-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- B. A., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-298-647/2013 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. P., tretiesiems asmenims B. A., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. P., tretiesiems asmenims B. A., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir 2013-01-09 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti visiškai.
2013-02-06 Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas atsakovo J. P. apeliacinis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-01-09 sprendimo, kurį pasirašė A. P..
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-02-07 nutartimi nutarė atsisakyti priimti A. P. apeliacinį skundą. Teismas nustatė, kad apeliacinį skundą atsakovo J. P. vardu pasirašė A. P., nurodydama, kad veikia pagal įgaliojimą. Įrodymų apie A. P. teisinį išsilavinimą nepateikta, todėl pagal esamus dokumentus A. P. nepatenka į ratą asmenų, kurie gali pasirašyti už atsakovą apeliacinį skundą ar kitą procesinį dokumentą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnis), atstovauti atsakovą teisme (taip pat ir pasirašyti už atsakovą procesinius dokumentus) ji gali tik kartu su advokatu ar advokato padėjėju. Teismas pripažino, kad apeliacinį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, todėl atsisakė priimti apeliacinį skundą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) J. P. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį. Nurodo, kad byloje yra duomenų, jog atsakovą atstovauja advokatė, atstovavimo sutartis pateikta teismui. Ši sutartis nėra nutraukta, todėl teismas negalėjo spręsti, kad atsakovo neatstovauja advokatas. Aplinkybė, kad apeliacinį skundą pasirašė vien tik įgaliotas asmuo A. P., nereiškia, kad atstovavimo sutartis su advokate yra nutraukta. Į bylą yra pateiktas tiek A. P. įgaliojimas veikti už atsakovą J. P., tiek advokatės atstovavimo sutartis, todėl teismo išvada, esą atsakovo atstovė A. P. negalėjo pasirašyti apeliacinio skundo, nepagrįsta.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad, vadovaujantis CPK 56 straipsnio nuostatomis, teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą, nes su advokate sudaryta sutartis nepaneigia CPK 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl atstovavimo kartu su CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis.
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo sutuoktinė A. P. galėtų būti atstovu teisme pagal pavedimą, jei turėtų aukštąjį išsilavinimą, tačiau teismui tokią aplinkybę patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti apeliacinį skundą, kadangi jį pateikė neįgaliotas asmuo.
CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Kasacinis teismas išaiškino, kad procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. CPK normose, reglamentuojančiose atstovavimą teisme, neatskleistas dalyvaujančio byloje asmens atstovo sąvokos turinys, tačiau iš CPK normų, reglamentuojančių atstovavimą teisme, darytina išvada, kad atstovu gali būti tik fizinis asmuo (asmenys), atitinkantis CPK nustatytus reikalavimus. CPK 56 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Ši įstatymo norma reiškia, kad atstovu teisme gali būti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Net ir esant nurodytiems santykiams, toks asmuo negali būti atstovas pagal pavedimą teisme: turi būti ir kitas juridinis faktas – toks asmuo dar turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ši įstatymo norma taip pat reiškia, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimas savaime nesuteikia teisės teisme atstovauti bet kuriam asmeniui. Minėta, kad juos turi sieti atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiem juridiniams faktams, asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme. Paprastai atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Šią įstatymo normą sistemiškai aiškinant su pirmiau išdėstyta CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, darytina išvada, kad tuo atveju, kai atstovu pagal pavedimą teisme yra advokatas ir (ar) advokatų padėjėjas, kartu pagal pavedimą atstovauti asmeniui teisme gali bet koks kitas asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jį su atstovaujamuoju sieja giminystės, santuokinio (sugyventinio) santykiai, ar jis turi aukštąjį universitetinį, ar jo neturi. Šiuo atveju yra laisvas dalyvaujančio byloje asmens pasirinkimas, koks kitas asmuo jam gali atstovauti kartu su advokatu ir (ar) advokatų padėjėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2011).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo J. P. vardu apeliacinį skundą dėl 2013-01-09 sprendimo pasirašė A. P., kuriai, kaip J. P. sutuoktinei, 2011-09-30 buvo išduotas įgaliojimas, be kita ko, atstovauti J. P. visose teismo įstaigose su teise sudaryti su advokatu atstovavimo sutartį (b. l. 47-49, 86-88). Į bylą pateikta 2012-06-04 atstovavimo sutartis, sudaryta tarp advokatės J. V. ir klientės A. P. dėl pavedimo atstovauti J. P. (b. l. 50). Taigi atsakovo J. P. apeliacinį skundą pasirašė jo atstovė pagal įgaliojimą – jo žmona A. P., t. y. vyrui atstovaujanti žmona atitiko vieną CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą reikalavimą – yra atstovaujamojo sutuoktinė. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, į bylą nepateikta įrodymų apie A. P. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl atsakovo J. P. atstovė pagal įgaliojimą A. P. neatitiko kito CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto reikalavimo ir savarankiškai negalėjo atstovauti teisme savo vyrui. Atskirajame skunde klaidingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog apeliacinį skundą pasirašė vien tik įgaliotas asmuo A. P., nereiškia, kad atstovavimo sutartis su advokate yra nutraukta; į bylą yra pateiktas tiek A. P. įgaliojimas veikti už atsakovą J. P., tiek advokatės atstovavimo sutartis, todėl teismo išvada, esą atsakovo atstovė A. P. negalėjo pasirašyti apeliacinio skundo, nepagrįsta. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atstovavimo sutartis galiojanti. Paduodant apeliacinį skundą atsakovo atstovė pagal įgaliojimą A. P. neatkreipė dėmesio į tai, kad nepaisant galiojančio įgaliojimo ir atstovavimo sutarties, bet koks procesinis veiksmas apeliacinės instancijos teisme (ar apeliacinio skundo pateikimas ar dalyvavimo teismo posėdyje) atsakovo vardu jo sutuoktinės A. P. galėjo būti atliekamas tik kartu su advokatu, t. y. apeliacinis skundas turėjo būti pasirašytas ne tik A. P., tačiau ir J. P. atstovaujančios advokatės (kaip tai buvo padaryta paduodant šioje byloje išnagrinėtą atskirąjį skundą) (CPK 56 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsakovo J. P. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį palikti nepakeistą.