- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-47-661/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30012-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- J. P.
- Kreditorius
- AB DNB bankas, E. P., R. P.
- Kategorijos
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. P., išieškotojas AB DNB bankas, E. P., R. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti antstolės B. P. 2016-01-07 patvarkymą. Nurodė, kad antstolė B. P. 2016 m. sausio 7 d. priėmė patvarkymą, kurio reg. Nr. B-365275. Pagal šį patvarkymą antstolė nustatė nekilnojamojo turto 1,8300 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) vertę: 25 000 Eur ir 2,9000 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) vertę 56 000 Eur. Tvirtina, kad antstolė nė nesiaiškino, ar pakaks pagrindinio skolininko turto, įkeisto bakui, vertės prievolei įvykdyti ir ėmėsi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų iš subsidiariai atsakingo asmens - R. P. - turto, įkeisto kreditoriui. Mano, kad R. P. turto vertės nustatymo veiksmai yra pirmalaikiai, gali būti, kad ir savitiksliai. Jų net gali ir neprireikti, jeigu skolininko turto pakaktų prievolei įvykdyti. Kadangi skolininko turtas yra įkeistas, todėl nėra jokios grėsmės, jog šio turto vertės, reikalui esant, nebus galima panaudoti skolos dengimui. Pažymi, kad prievolės įvykdymo užtikrinimui pagal notarės išduotą 2014 m. lapkričio 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. 14-6637 yra įkeistas ne tik antstolės patvarkyme nurodytas man priklausantis 1,8300 ha žemės sklypas, bet ir (duomenys neskelbtini)esantys žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)esantis sklypas. Taigi, antstolė pirmiausia turtėjo nukreipti išieškojimą į šiuos mano sklypus: nustačius jų vertę ir juos pardavus iš varžytynių, tik tada nukreipti išieškojimą į R. P. priklausantį žemės sklypą, jeigu gautos sumos nepakaktų skolos pagal minėtą vykdomąjį įrašą dengimui. Be to, antstolė skolininko nuomonės dėl turto vertės neklausė, nors jo nuomone, areštuoto turto vertė, kurią nustatė antstolė skundžiamu patvarkymu, yra ženkliai per maža. Nustatyta vertė neužtikrina skolininko interesų įgyvendinimo vykdymo procese. Pažymi, kad suteikiant kreditą, kreditorius laikė, jog įkeisto turto vertės pakanka tinkamam prievolės įvykdymui.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų (2016-01-07 patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ reg. Nr. B-365275). Nurodė, kad bendra skolininkui J. P. priklausančio ir hipotekos kreditoriui įkeisto turto vertė, remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, yra 9 420,00 Eur, kurios akivaizdžiai nepakanka kreditoriaus reikalavimui, pagal aukščiau minėtą hipotekos sutartį bei išduotą Vykdomąjį Įrašą 72 212,69 Eur sumai, patenkinti. Atsižvelgiant į tai bei siekiant vadovautis vykdymo proceso operatyvumo ir koncentruotumo principu, subsidiaraus skolininko R. P. areštuotą ir hipotekos kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą: 2,9000 ha bendro ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)) buvo būtina įvertinti, siekiant sužinoti minėto turto rinkos vertę.Antstolė aukščiau minėtam areštuotam nekilnojamajam turtui įvertinti pasitelkė nepriklausomą ekspertą/turto vertintoją MB “84 sprendimai” (į/k 302910433, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini); įmonės kvalifikacijos atestato Nr. 000145). Pažymima, kad LR CPK 681 str. 4 d. nurodoma, kad jei šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Atsižvelgiant į tai, antstolė 2016-01-07 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. 0171/15/00259/VRT.Antstolės paskirtas ekspertas/turto vertintojas ekspertizės aktu Nr. 15-12-EA-04 nustatė pareiškėjui J. P. priklausančio ir hipotekos kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto: 1,8300 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) vertę - 25 000 Eur. Areštuoto turto vertė nustatyta įvertinant visas aplinkybes, remiantis lyginamuoju metodu. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas turėjo teisę kaip privatus asmuo kreiptis į nekilnojamojo turto vertintoją, turintį teisę nustatyti turto vertę, ir pateikti antstoliui tokio specialisto parengtą išvadą. Be to, skolininkas nepasinaudojo savo teise surasti ir pasiūlyti pirkėją, sutinkantį įsigyti įkeistą turtą už nustatytą ar didesnę, nei antstolio nustatyta, kainą.Pareiškėjas J. P. atskiruoju skundu (b.l. 28-30) prašo panaikinti teismo nutartį. Nurodo, kad remiantis CK. 4.195 str. 3 d., antstolė pirmiausiai turi nukreipti išieškojimą iš įkeisto turto į skolininką, ir tik išieškojus turtą iš skolininko ir jo turto neužtekus, išieškojimą nukreipti į svetimo daikto hipoteka užtikrintą turtą. Nurodo, kad antstolė nepaisė skirtumų tarp solidariosios ir subsidiariosios prievolės, nes jeigu apelianto turto pakaktų prievolės įvykdymo užtikrinimui, R. P. turto vertinimo nereikėtų. Nurodo, kad pagal notarės išduotą vykdomąjį raštą yra areštuotas ne tik antstolės patvarkyme nurodytas apeliantui priklausantis 1,8300 ha žemės sklypas, bet ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai. Nurodo, kad antstolė pirmiausiai turėjo nukreipti išieškojimą į šiuos sklypus.Taip pat nurodo, kad turto įkainojimo klausimas turi būti išspręstas taip, kad tai atitiktų ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesus. Nurodo, kad antstolei buvo pateikęs UAB „Tikslo siekis“ konsultaciją dėl turto kainos, kurioje buvo nurodyta ženkliai didesnė turto vertė. Todėl tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę.Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu (b.l. 32-34) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad esant duomenims, kad skolininkui priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė už skolos sumą, darytina išvada, jog antstolė pagrįstai ėmėsi priemonių nustatyti R. P. priklausančio turto vertę, nes pagal turimus duomenis, skolai padengti bus reikalinga parduoti visą įkeistą turtą. Nurodo, kad hipotekos lakšte nurodyta turto kaina, kuri buvo nustatyta prieš įkeičiant turtą pagal hipotekos taisykles, neatitinka turto rinkos kainos 2016 metais ir ja negalima vadovautis. Areštuoto ir iš varžytinių parduodamo turto įkainojimas atliekamas vykdymo procese CPK 681 str. nustatyta tvarka, o skolininkas, nesutinkantis su įkainojimu, turi teisę reikšti pretenzijas dėl turto įkainojimo taip pat tik vykdymo procese (CPK 681-682 str.). Šioje vykdomojoje byloje, siekiant pašalinti abejones dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo, buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Ekspertizę atliko nepriklausomas turto vertintojas MB „84 sprendimai“. CPK 681 str. 4 d. nustato, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.Antstolė B. P., R. P. ir E. P. atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia dvejomis aplinkybėmis: 1) antstolė pirmiausiai turi nukreipti išieškojimą iš įkeisto turto į skolininką, ir tik išieškojus turtą iš skolininko ir jo turto neužtekus, išieškojimą nukreipti į svetimo daikto hipoteka užtikrintą turtą. Jeigu apelianto turto pakaktų prievolės įvykdymo užtikrinimui, R. P. turto vertinimo nereikėtų 2) Turto įkainojimo klausimas turi būti išspręstas taip, kad tai atitiktų ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesus.Tačiau su apelianto nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo sutikti. Antstolis atlikęs apelianto turimo turto vertinimą, nustatė, kad skolininkui priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto vertė (25 000 + 56 000 eurų) – 20 proc. (CPK718 str.) yra mažesnė už skolos sumą (72 212.69 eurų) kuri nuolat auga, dėl ko pagrįstai ėmėsi priemonių nustatyti subsidiaraus atsakovo - R. P. priklausančio turto vertę, nes pagal turimus duomenis, skolai padengti bus reikalinga parduoti visą įkeistą turtą. Apeliantas nurodo, kad jam taip pat priklauso ir žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie šių sklypu vertes nurodytas registrų centre, jos sudaro tik 9420 eurų, o tokio turto pardavimo varžytinėse kaina siektų tik 7536 eurus. Todėl, įvertinus esamus duomenis apie įkeisto turto vertę bei realią galimybę, kad pardavinėjant turtą iš pirmųjų varžytinių jo viso gali ir nepavykti parduoti, dėl ko tektų skelbti antrąsias varžytines, kurių metu kaina yra mažinama 40 procentų, darytina išvada, kad jog šio turto gali neužtekti patenkinti kreditoriaus reikalavimams. Konstatavus šias aplinkybes bei vadovaujantis vykdymo proceso operatyvumo principo, antstolė turėjo įvertinti ir subsidiaraus skolininko R. P. turimo įkeisto turto vertę. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad turto vertės nustatymas savo prasme nereiškia turo pardavimo. Paaiškėjus aplinkybei, jog apelianto turtą varžytinėse pardavus už sumą, kuri patenkintu kreditoriaus reikalavimą, nebebūtų tikslo realizuoti subsidiaraus skolininko R. P. įkeisto turto.Apeliantas taip pat nurodo, kad turto įkainojimo klausimas turi būti išspręstas taip, kad tai atitiktų ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesus. Tačiau apeliantas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, kokio turto įkainojimo klausimas ir dėl kokių jo manymu priežasčių buvo išspręstas neteisingai. Įvertinus išdėstytą, dėl šio apelianto motyvo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.