Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. L., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Ž. L. mušdamas šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.

Ž. L. 2017 m. sausio 1 d., apie 9.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilės girtumas), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė kambaryje su dviem mažamečiais vaikais lovoje gulinčiai savo sutuoktinei L. L. į veidą. L. L. po patirto smūgio lovoje atsisėdus, Ž. L. tyčia ranka sudavė jai dar du smūgius į pakaušį. Tokiais veiksmais Ž. L. savo sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. L. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. su žmona L. L. šventė Naujus metus. Vakaro metu jie susipyko. 2017 m. sausio 1 d. jie su žmona vėl susiginčijo, todėl jis lovoje gulinčiai žmonai sudavė į veidą, o po to kai ji atsisėdo lovoje dar du kartus sudavė į galvą. Jis žmonos atsiprašė, nori su ja susitaikyti.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Nukentėjusioji L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. sausio 1 d., apie 6 val. ryto, jos vyras Ž. L. atsikėlė, atsinešė iš virtuvės du butelius vyno ir gėrė tame pačiame kambaryje, kuriame ji su dviem mažamečiais vaikais gulėjo lovoje. Ž. L. irgi gulėjo toje pačioje lovoje iš krašto. Apie 9:30 val. Ž. L. jau buvo išgėręs abu butelius vyno. Staiga jis lovoje atsisėdo ir ištiesdamas ranką trenkė jai kumščiu į veidą, tarp nosies ir viršutinės lūpos. Po to, kai ji lovoje atsisėdo, Ž. L. sudavė jai du smūgius į galvą pakaušio srityje. Sužalojimai jai padaryti nebuvo, tik sukeltas fizinis skausmas (b.l. 19-22).

2017 m. sausio 1 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2017 m. sausio 1 d., apie 9 val. 30 min., Ž. L. L. L. su vaikais gulint lovoje sudavė kumščiu du kartus į galvą ir vieną kartą į veidą burnos srityje, taip sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 1-2).

2017 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos 2017 m. sausio 1 d. smurto artimoje aplinkoje aplinkybės (b.l. 8-9).

2017 m. sausio 1 d., 10 val. 41 min., Ž. L. alkotesteriu nustatytas 2,21 promilių girtumas, o L. L. – 0,00 promilių girtumas (b.l. 10-11).

2017 m. sausio 1 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-17).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Ž. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Nusikaltimas įrodytas kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, alkotesterio parodymų kvitais, įvykio apžiūros protokolu.

Kaltinamojo Ž. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis Ž. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teismo posėdžio metu kaltu pripažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, su nukentėjusiąja susitaikė. Žala padaryta nebuvo. Nukentėjusioji L. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia.

Ž. L. anksčiau teistas nebuvo (b.l. 27), administracine tvarka baustas 5 kartus, paskutinį kartą 2012 m. vasario 24 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį (b.l. 28), dirba (b.l. 29). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis Ž. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra teisinis pagrindas kaltinamajam Ž. L. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Prokurorė siūlo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos, nebendrauti ir neieškoti ryšių. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktu, Ž. L. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas 6 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. L. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius. Tokia priemonė skiriama siekiant pakeisti kaltinamojo elgesį ir ateityje išvengti tokio pobūdžio nusikaltimų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017 m. sausio 3 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-51, kurioje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, yra 34,74 Eur, kuriuos prašo priteisti iš Ž. L. valstybės naudai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo <...>. Kadangi kaltinamasis Ž. L. pripažintas kaltu, dirba ir gali sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, iš jo valstybės naudai priteisiami 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja L. L. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktais, Ž. L. skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti 6 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. L. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų bei 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Priteisti valstybės naudai iš Ž. L. 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.