- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- 2S-1204-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18845-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- Druskininkų savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. B., Ž. P., Z. P.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. B., Ž. P. ir Z. P. dėl administracinių aktų, nuomos sutarties, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei statinių nugriovimo, trečiasis asmuo – Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-6775-807/2015 panaikinimo, kuriame nurodė, jog reikalavimai, kurių įvykdymas buvo užtikrintas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra įvykdyti. Teigė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis neproporcingai, nepagrįstai ir neteisėtai apribojamas Druskininkų savivaldybės administracijos teisės atlikti teritorijų planavimo veiksmus, vystyti Druskininkų miesto infrastruktūrą.Ieškovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame prašė teismo atsakovės prašymo netenkinti. Ieškovė nesutinka su argumentu, kad reikalavimai, kurių įvykdymas buvo užtikrintas minėtomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra įvykdyti. Priešingai, nei teigiama atsakovės prašyme, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas nugriauti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), yra tiesiogiai susijęs su aptariama teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinis (nugriauti statinį) užtikrinimu. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime konstatavo, kad nustačius, jog sklypų sujungimas ir detalaus plano patvirtinimas (teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas, leidžiant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą) neatitinka teisės aktų reikalavimų, bei nugriovus valčių nuomos punktą ir tokiu būdu pasibaigus šio poilsio pastato eksploatacijai, išnyko pareiga nuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka tikslu pastatą eksploatuoti. Pakeitus naudojimo būdą iš ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybą, nustatyta tvarka suderinti ir 2012 m. gegužės 15 d., 2013 m. gruodžio 17 d. išduoti leidimai statybai pripažintini neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad gyvenamųjų namų statyba ginčo teritorijoje esant nustatytai kurortų apsaugos zonai, iš viso yra negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavo, kad ginčo detaliojo plano sprendiniai suformuoti ne tik neatsižvelgiant į išvardytus aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir su jais nesuderinus, bet ir prieštaraujant Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatoms, imperatyviai draudžiančioms tokias neatitiktis. Nurodytose teisės normose įtvirtinti ne formalūs reikalavimai, bet atitinkantys esmines valdžios institucijų pareigas vykdyti savo funkcijas vadovaujantis Konstitucija, teise, veikiant Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinant Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ginčo žemės sklypo juridinis prijungimas prie kito sklypo nepakeitė jo vietos rekreacinėje teritorijoje, todėl jo poreikis rekreacijai nepakito, atitiko galiojančias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo detalusis planas, pagal kurį ginčo sklypo naudojimo būdas bei pobūdis pakeistas prijungiant atsakovo R. B. nuomotą ginčo sklypą prie savivaldybės valdomo sklypo, tuo pagrindu nustatant naują ginčo sklypo naudojimo režimą, atitiko išimtinai atsakovo R. B. interesus, bet prieštaravo pirmiau nurodytoms teisės normoms (Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalis, 24 straipsnio 1, 4 dalys, 26 straipsnio 3 dalis, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 78 punktas) ir viešajam interesui. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą, kuriuo ginčo detalusis planas patvirtintas, panaikino pagrįstai. Teigė, kad Druskininkų savivaldybės administracijos išduoti statybos leidimai, kuriuos byloje ginčijo prokuroras, teismo sprendimu buvo panaikinti išimtinai dėl to, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V35-632, kuriuo buvo patvirtintas Turistų g. ir Turistų g. 13 detalusis planas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tai savo ruožtu reiškia, kad pasekmės - neteisėtos statybos ginčo žemės sklype, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtai patvirtintu detaliuoju planu, kurio sprendiniais rekreacinėje teritorijoje buvo leista vykdyti gyvenamojo namo statybas. Atitinkamai šis ryšys išlieka ir teismo sprendimo vykdymo procese - kol ginčo žemės sklypas yra užimtas pagal neteisėtai išduotus statybos leidimus užstatytu gyvenamuoju namu, laikytina, kad teismo sprendimo dalis dėl administracinio akto - Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V35-632 panaikinimo, nėra įvykdyta, nes de fakto ginčo teritorija taip ir likusi kaip gyvenamoji. Išvardinti faktai leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas nėra įvykęs. Nagrinėjamu atveju, buvusi iki Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V35-632 priėmimo padėtis bus atkurta tik tuomet, kai bus panaikintos šiuo administraciniu aktu sukeltos pasekmės - nugriautas neteisėtai pastatytas gyvenamasis namas ir sutvarkyta statybvietė. Kitaip tariant, teismo sprendimo įvykdymo konstatavimui ginčo teritorija turi tapti rekreacine, tokia, kokia ir buvo iki neteisėto įsakymo priėmimo, nes pagal faktines aplinkybes yra pagrindo manyti, kad panaikinto administracinio akto sprendiniai tebegalioja. Teigė, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija neįrodė, kad pritaikytos laikinosios priemonės nepagrįstai apriboja, pažeidžia ar suvaržo jos teises. Pabrėžė, kad atsakovės daugkartiniai prašymai visų instancijų teismams dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, prisidengiant menamu savivaldybės poreikiu rengti įvairaus lygio teritorijų planavimo dokumentus, ir šiuose prašymuose pateikti nesąžiningumo požymių turintys argumentai, pasak ieškovo, tėra siekis ginčo teritorijoje atlikti tam tikrus teritorijų planavimo veiksmus, vėliau sudarysiančius atsakovams sąlygas vengti, ar siekti išvengti pastato nugriovimo. Prašė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo visa apimtimi. Atsakovas Ž. P. atsiliepime nurodė, jog sutinka su atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos argumentais. Mano, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir neatlieka savo esminės funkcijos - nebeužtikrina teismo sprendimo vykdymo, kadangi dalis teismo sprendimo nereikalauja priverstinio vykdymo ir jau įvykdyta. Prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones netenkino ir paliko nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kurioje buvo pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 10 d. Susitarimas Nr. 50SUN-(14.50.47)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad atsakovė jau 2017 m. gegužės 8 d. teikė LAT prašymą civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties sumažinimo ir leidimo atlikti veiksmus. Druskininkų savivaldybės administracija prašė leisti pastarajai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti Druskininkų savivaldybės bendrojo plano planavimo veiksmus ir priimti atitinkamus administracinius aktus (atlikti Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimą). Tokiu savo prašymu Druskininkų savivaldybės administracija nedviprasmiškai siekė sukurti prielaidas įteisinti (duomenys neskelbtini) dvaro statybas. LAT 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos prašymo netenkino. Pabrėžė, kad pakartotinis atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6775-807/2015 pritaikytas laikinąsias priemones negali būti tenkinamas dėl šių priežasčių: pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad atsakovai Ž. P. ir Z. P. buvo įpareigoti per 6 mėnesius, t. y. iki 2017 m. gruodžio 22 d. (skaičiuojama nuo LAT 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017) nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 būtų įvykdytas, t. y. pašalintos neteisėtos statybos, nėra. Teigė, kad Druskininkų savivaldybės administracijos prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones faktinis pagrindas yra ne tik abstraktus, bet ir neaiškus. Be to, Druskininkų savivaldybės administracija nepateikė jokių argumentų, dėl kurių ginčo teritorijos planavimo veiksmai turėtų būti atliekami skubos tvarka iki 2017 m. gruodžio 22 d., t. y. iki teismo sprendimo įvykdymo termino. Teigė, kad prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas iki kol nebus įvykdytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-741- 450/2016.Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra pagal pateiktus įrodymus ir ieškovo poziciją. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. spalio 16 d. gauti atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos rašytiniai paaiškinimai, kuriais iš esmės pakartojami pirminiame prašyme išdėstyti motyvai bei oponuojama į kitų procesų dalyvių atsiliepimų argumentus, pakartotinai prašant panaikinti 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos prašymo dėl 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.Nustatė, kad atsakovė savo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog reikalavimai, kurių įvykdymas buvo užtikrintas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės yra įvykdyti. Atsakovės teigimu, vienintelis likęs neįvykdytas patenkintas reikalavimas yra reikalavimas įpareigoti atsakovus Ž. P. ir Z. P. per 6 mėnesius nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau šis reikalavimas, pasak pareiškėjo, yra susijęs su atsakovais Ž. P. ir Z. P., o ne su Druskininkų savivaldybės administracija, dėl to 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrina šio reikalavimo įvykdymo. Įvertinus tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime nusprendė ieškinį patenkinus, 2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, neturi jokio pagrindo vertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų ir, ar nepagrįstai apriboja Druskininkų savivaldybės administracijos teises.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturėjo pagrindo nesutikti su ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pozicija, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas nėra pilnai įvykdytas, ką dalyje pripažino ir Druskininkų savivaldybės administracija, todėl teismas neturėjo pagrindo panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė Druskininkų savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.Nurodė, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta neįsigilinus į atsakovo prašymo esmę. Teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, o vėliau papildytos priimant tris skirtingas nutartis, o atsakovė prašė panaikinti tik dalį laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad prašoma panaikinti tik tas laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra nesusijusios su teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.Atsakovė prašė teismo panaikinti 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jos neužtikrina teismo sprendimo įvykdymo ir nepagrįstai apriboja atsakovės teises, pažeidžia viešąjį interesą. Šios laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrina teismo sprendimo įvykdymo, nes teismo sprendimas toje dalyje yra įvykdytas.Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties turinio bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties turinio papildomas laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti ieškovas LR Generalinė prokuratūra ir šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo siejamas siekiant užtikrinti teismo sprendimo dalies, kuria galimai bus patenkintas ieškinio reikalavimas dėl administracinio akto - 2017 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V35-197 - panaikinimo, įvykdymo užtikrinimą. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių matyti, kad pritaikytos labai konkrečios laikinosios apsaugos priemonės, kurių tikslas - užtikrinti, kad teismui priėmus sprendimą konkretaus įsakymo panaikinimo teisinės pasekmės bus įmanomos, taip pat, kad nebus priimti nauji su teritorijų planavimu susiję administraciniai aktai. Ieškovė šioje byloje buvo pareiškusi trylika reikalavimų, iš kurių vienuolika galutiniu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad dešimt iš vienuolikos patenkintų reikalavimų yra reikalavimai panaikinti arba pripažinti negaliojančiais atitinkamus aktus arba sandorius, t.y. tokie reikalavimai, kurie nereikalauja priverstinio vykdymo, o teisinės pasekmės kyla nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Visi aukščiau galutiniu teismo sprendimu patenkinti reikalavimai yra įvykdyti ir bet kokios laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės.Laikinosios apsaugos priemonės buvo skirtos užtikrinti atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atžvilgiu pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymą, t.y. reikalavimų, susijusių su Druskininkų savivaldybės administracijos priimtų atitinkamų aktų panaikinimu. Visi šie reikalavimai dėl atitinkamų Druskininkų savivaldybės administracijos aktų panaikinimo yra įvykdyti, t.y. šie aktai yra panaikinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir jokių papildomų veiksmų dėl šių reikalavimų įvykdymo nereikia atlikti.Druskininkų savivaldybės administracijos atžvilgiu pareikštiems reikalavimams (dėl atitinkamų atsakovės aktų panaikinimo) užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos 2015 m. rugsėjo 21 d. Kadangi visi ieškinio reikalavimai, kurių įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra įvykdyti - laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos. Minėtos nutarties motyvuojamosios dalies pabaigoje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nurodytų aplinkybių ir tik lakoniškai pasisakė, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi galioti iki statinys bus nugriautas. Atsakovė sutinka, kad 2014 m. taikytos laikinosios apsaugo priemonės turi galioti, nes būtent šios laikinosios apsaugos priemonės yra susiję su teismo sprendimo įvykdymu. Tačiau visiškai nėra aišku, kodėl teismas nesiima priemonių ir nepanaikina 2015 m. rugsėjo 21 d. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas visiškai nevertino ir niekaip nepasisakė dėl nepagrįsto atsakovės teisių ribojimo, nenurodė, kuo ir kodėl toks ribojimas yra pateisinamas. Prašoma panaikinti nutartimi atsakovei uždrausta atlikti bet kokius teritorijų planavimo veiksmus su Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V35-197 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“ suformuotu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio sklypo teritorija užima 28,1372 ha (hektarus) arba atitinkamai 281372,00 kvadratinius metrus. Tuo tarpu pastatas, kurį įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra įpareigoti nugriauti atsakovai Ž. P. ir Z. P., užima tik 0,0471 ha (hektaro) arba atitinkamai 471,00 kvadratinius metrus (0,17 proc. visos teritorijos). Nesuprantama, kodėl atsakovės teisės turėtų būti apribotos likusioje 99,83 % teritorijos dalyje. Kaip minėta vienintelis likęs neįvykdytas teismo patenkintas ieškinio reikalavimas yra reikalavimas nugriauti pastatą.Atsakovas Ž. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo palaikė atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atskirąjį skundą ir prašė jį tenkinti. Atsakovo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas neturės tiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Nurodė, kad visi apeliantės atžvilgiu tenkinti ieškinio reikalavimai prašymo pateikimo teismui dienai jau yra įvykdyti, todėl nėra pagrindo riboti jos veiklos teritorijų planavimo srityje, kuri pagal LR teritorijų planavimo įstatymo nuostatas yra priskirta savivaldybės kompetencijai. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o Druskininkų savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 28 d. atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad vykdydami teismo sprendimus, atsakovai Ž. P. ir Z. P. buvo įpareigoti per 6 mėnesius, t. y. iki 2017 m. gruodžio 22 d. (skaičiuojama nuo LAT 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017) nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 būtų įvykdytas, t. y. pašalintos neteisėtos statybos, nėra. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo tenkinti Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, teismui leidus Druskininkų savivaldybės administracijai koreguoti tiek Druskininkų savivaldybės bendrąjį planą, tiek ginčo teritoriją atskirai, teismo sprendimas taptų netikslingas, nes galimai būtų sukurtos prielaidos statyboms įteisinti.Ieškovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime prašė 2017 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos. Sprendimo įsiteisėjimas reiškia, kad turi būti pradėtas jo vykdymas. Tai, kad teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo patvirtina, kad sprendimas dalyje dėl Druskininkų savivaldybės administracijos prašyme ir atskirajame skunde nurodytų reikalavimų teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo įvykdytas. Generalinės prokuratūros įsitikinimu, priešingai nei teigiama atsakovės prašyme, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas nugriauti pastatą, esantį Turistų g. 13, Druskininkuose, yra tiesiogiai susijęs su aptariama teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinis (nugriauti statinį) užtikrinimu. Byloje konstatuota, kad Druskininkų savivaldybės administracijos išduoti statybos leidimai, kuriuos byloje ginčijo prokuroras, teismo sprendimu buvo panaikinti išimtinai dėl to, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V35-632, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detalusis planas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tai savo ruožtu reiškia, kad pasekmės - neteisėtos statybos ginčo žemės sklype, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtai patvirtintu detaliuoju planu, kurio sprendiniais rekreacinėje teritorijoje buvo leista vykdyti gyvenamojo namo statybas. Atitinkamai šis ryšys išlieka ir teismo sprendimo vykdymo procese - kol ginčo žemės sklypas yra užimtas pagal neteisėtai išduotus statybos leidimus užstatytu gyvenamuoju namu, laikytina, kad teismo sprendimo dalis dėl administracinio akto - Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V35-632 panaikinimo, nėra įvykdyta, nes de fakto ginčo teritorija taip ir likusi kaip gyvenamoji. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismo sprendimo įvykdymas nėra įvykęs.Suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad byloje teismai jau buvo pasisakę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties pakeitimo (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis), todėl sprendžiant dėl atskirojo skundo tenkinimo galimybių, taip pat turėtų būti vertinamas ir pateikiamų motyvų naujumas. Svarbu ir tai, kad pagal byloje priimtą galutinį teismo sprendimą atsakovai yra įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius, todėl sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir taikymo, teismas turėtų įvertinti, kaip tokių priemonių taikymas ar netaikymas konkrečiai įtakotų teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą, jo įvykdymo būdą ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-6775-807/2015 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. uždrausta atsakovui R. B. vykdyti statybas žemės sklype kadastriniu (duomenys neskelbtini), bei sustabdytas 2012 m. gegužės 15 d. statybos leidimo Nr. LNS-12-120515-00029 ir 2013 m. gruodžio 17 d. statybos leidimo Nr. LNS-12-131217-00156 galiojimas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Taip pat taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl statinių, esančių žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovui Ž. P. vykdyti statybas žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdė 2014 m. birželio 4 d. statybos leidimo Nr. LNS-12-140604-00051 galiojimas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi uždraudė Druskininkų savivaldybės administracijai tvirtinti detalųjį planą Turistų g. 13. Druskininkuose, parengtą vadovaujantis Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 13 d. įsakymu N r. V35-687 patvirtinta planavimo užduotimi. Taip pat, sustabdė Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymo N r. V35-197 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Druskininkuose, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Uždraudė Druskininkų savivaldybės administracijai atlikti bet kokius teritorijų planavimo veiksmus su Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V35-197 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“ suformuotu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apdylinės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.Apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kai sumažinamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t. y. nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri suvaržymai. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1273/2013; 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014, 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1698-178/2016). Apeliantė atskirajame skunde iš esmės teigia, jog nėra tikslinga jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, nes ji yra įvykdžiusi teismo sprendime nurodytus įpareigojimus. Apeliantės teigimu, liko neįvykdytas tik reikalavimas atsakovams Ž. P. ir Z. P. nugriauti pastatą, tačiau šis reikalavimas nėra susijęs su Druskininkų savivaldybės administracija ir 2015 m. rugsėjo 21 d. pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės, todėl nepagrįstai ir neproporcingai yra varžomos apeliantės teisės valdyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tęsti jo planavimo darbus.Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausta Druskininkų savivaldybės administracijai atlikti veiksmus, susijusius su detaliojo plano dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvirtinimu. Druskininkų savivaldybės administracija su minėta teismo nutartimi nesutiko, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, jau konstatavo, kad planavimo procesas šiuo metu nėra galimas. Kaip pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2017 m. spalio 19 d. nutartyje, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju, sprendimu nustatytas įpareigojimas nugriauti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), yra tiesiogiai susijęs su aptariama teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinis (nugriauti statinį) užtikrinimu. Byloje konstatuota, kad Druskininkų savivaldybės administracijos išduoti statybos leidimai, kuriuos byloje ginčijo prokuroras, teismo sprendimu buvo panaikinti išimtinai dėl to, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V35-632, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detalusis planas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tai savo ruožtu reiškia, kad pasekmės - neteisėtos statybos ginčo žemės sklype, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtai patvirtintu detaliuoju planu, kurio sprendiniais rekreacinėje teritorijoje buvo leista vykdyti gyvenamojo namo statybas. Atitinkamai šis ryšys išlieka ir teismo sprendimo vykdymo procese - kol ginčo žemės sklypas yra užimtas pagal neteisėtai išduotus statybos leidimus užstatytu gyvenamuoju namu, laikytina, kad teismo sprendimo dalis dėl administracinio akto - Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V35-632 panaikinimo, nėra įvykdyta, nes de fakto ginčo teritorija taip ir likusi kaip gyvenamoji. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog sprendimas nėra pilnai įvykdytas, todėl nėra pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pritaikytos iki visiško teismo spendimo įvykdymo.Taip pat, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, jog pritaikytos laikinosios priemonės šiuo metu pažeidžia viešą interesą ir nepagrįstai apriboja apeliantės teisę valdyti jai priklausantį žemės sklypą. Pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išvengti galimos situacijos, kai teismo sprendimo vykdymo metu būtų patvirtintas naujas Druskininkų miesto bendrasis planas bei parengtas naujas detalusis planas, pagal kurių sprendinius ginčo žemės sklypo naudojimo būdas atitiktų tiek detaliojo plano sprendinius, tiek bendrojo plano sprendinius. Tokia teisinė situacija neišvengiamai apsunkintų arba padarytų nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą, nes būtų privalomas patvirtinto detaliojo plano keitimo ar tikslinimo galimybių svarstymas, kas pareikalautų papildomų laiko ir lėšų sąnaudų, o galimai ir naujų teisminių ginčų, todėl darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės, šiuo atveju, garantuoja greičiausią, ekonomiškiausią bylos procesą ir užtikrina bylos šalių pusiausvyrą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartyje tinkamai taikė įstatymų normas susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymų ir keitimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.