Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. ir nukentėjusiojo A. N. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš R. V. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 3814,70 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 22 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose,(duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą smogė lazda A. N. į kairįjį antakį, padarydamas jam galvos smegenų sumušimą smegenų pusrutulio srityje, kairiojo momenkaulio ir smilkinkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo kairiojo smegenų pusrutulio srityje, galvos smegenų pabrinkimą bei suspaudimą, kaktos muštinę žaizdą, o nuo šio smūgio nukentėjusiajam pakaušiu atsitrenkus į sieną jam buvo padarytas pakaušio minkštųjų audinių sumušimas, tokiais savo veiksmais R. V. tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. N. sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-03-21 nuosprendį taikant BK 54 str. 3 d. paskirti švelnesnę bausmę, nei paskyrė apylinkės teismas. Nurodo, kad suprato, jog nebuvo būtinybės panaudoti prieš nukentėjusįjį lazdą, bet pats nukentėjusysis, savo netinkamu elgesiu, įžūlumu išprovokavo jo neteisėtus veiksmus. Dėl įvykio nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino jam žalą, žada ateityje padėti, jų santykiai geri, nukentėjusysis jam dovanojo ir nenori, kad už tai būtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Apylinkės teismas nesvarstė klausimo dėl paskyrimo švelnesnės bausmės ir nuosprendyje nieko nepasisakė. Turi pastovią ir nuolatinę gyvenamąją vietą, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą, nusikaltimą išprovokavo paties nukentėjusiojo elgesys.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. N. prašo nuteistajam R. V. paskirti švelnesnę bausmę nei paskyrė apylinkės teismas. Skunde nurodo, kad jis savo netinkamo elgesio išprovokavo R. V., kuris jo atžvilgių panaudojo fizinį smurtą. Nuteistasis R. V. jo atsiprašė, atlygino žalą ir ateityje žada padėti materialiai, todėl jis jam dovanoja ir prašo, kad jis nebūtų nubaustas realia laisvės atėmimo bausme.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė - atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas, neginčydamas savo kaltės ir veikos kvalifikavimo, nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo taikyti BK 54 str. 3 d.

Apeliantas teigia, kad teismas nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, kurioje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Iš visų BK 54 straipsnio nuostatų esmės ir paskirties darytina išvada, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turėtų byloje nustatyti tokias ypatingas, išimtines aplinkybes, kurios suponuotų išvadą, jog BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama kaltininko veika, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už jo konkrečią nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, apelianto įvardintos aplinkybės, tai, kad nusikalsti jį paskatino provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kad jis turi pastovią ir nuolatinę gyvenamąją vietą, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą, nerodo, kad R. V. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistojo prašymas taikyti BK 54 str. 3 d. ir jam švelninti tuo pagrindų bausmę atmetamas kaip nepagrįstas.

Skundžiamu nuosprendžiu R. V. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes įstatyme už nusikaltimo, už kurį nuteistas R. V., padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas iki dešimties metų, t.y. šis nusikaltimas yra sunkus (BK 11 str. 5 d.) ir, sutinkamai su BK 75 str. 1 d., šios bausmės už tokią nusikalstamą veiką vykdymas negali būti atidėtas. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis sunkus ir baigtas nusikaltimas, taip pat buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę - dirba, charakterizuojamas gerai, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, be to, skiriant bausmę atsižvelgta ir į R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, bei sunkinančią aplinkybę, t.y. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui.

Tačiau apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino R. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t.y., kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, ir tuo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys – apibūdina nusikalstamos veikos padarymo sąlygas. Provokuojančiu elgesiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį, t.y. formuojančius ar stiprinančius nusikalstamos veikos padarymo motyvą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. viso proceso metu nurodė, jog neteisėtus veiksmus išprovokavo nukentėjusysis, t.y. po išgertuvių jis su A.Karveliene nuėjo į savo kambarį miegoti ir jame užsirakino. Po kurio laiko nukentėjusysis A. N. pradėjo spardyti kambario duris, keiktis, ir jis, nežinodamas ko A. N. nori, atidaręs duris trenkė pastarajam lazda per galvą. R. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jeigu nukentėjusysis nebūtų keikęsis ir spardęs duris, jis tikrai nebūtų panaudojęs fizinio smurto, nukentėjusysis pats jį tokiam poelgiui išprovokavo. Taip pat ir nukentėjusysis pripažino R. V. nurodytas aplinkybes, bei apeliaciniame skunde pripažino, kad R. V. jo atžvilgiu smurtą pavartojo tik dėl to, kad jis pats savo netinkamu elgesiu išprovokavo R. V. agresiją. Iš to darytina išvada, kad R. V. neteisėtus veiksmus, kurie buvo nukreipti prieš A. N., iš esmės suformavo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys padaryti nusikaltimą. Tačiau R. V. šios aplinkybės pripažinimas atsakomybę lengvinančia jokiu būdu nereiškia, kad tuo yra pateisinamas nuteistojo elgesys A. N. atžvilgiu.

Tokiu būdu, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, R. V. nepagrįstai nepripažino BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės, t.y. nepritaikė įstatymo, esant pagrindui jį taikyti, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 1 d.) ir minima aplinkybė pripažintina R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo pačiu mažintina ir už šį nusikaltimą paskirta bausmė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teisėjų kolegija, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

R. V. pagal BK 135 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų 5 mėnesių.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.