Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas K. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas atnaujinti įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš pareigų; pripažinti jo atleidimą iš darbo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – atsakovė) juridinio asmens vadovo pareigų 2019 m. rugpjūčio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (duomenys neskelbtini) neteisėtu; pripažinti atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioto asmens 2019-09-13 Sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo su direktoriumi K. K. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir jį panaikinti; panaikinti atsakovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); grąžinti ieškovą į atsakovės vadovo pareigas; priteisti iš atsakovės ieškovui vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius M. P. priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su atsakovės direktoriumi – ieškovu, laikant ieškovo paskutinę darbo dieną – 2019 m. rugsėjo 13 d. 2019 m. spalio 4 d. ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su prašymu „Dėl neteisėtos darbo sutarties ir priverstinės pravaikštos. 2019 m. spalio 29 d. DGK priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai bei nurodė, kad ginčo šalys nesutikdamos su darbo ginčų komisijos sprendimu per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Ieškovas 2019 m. spalio 29 d. DGK sprendimą elektroniniu paštu gavo 2019 m. spalio 31 d. Pažymi, kad 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovė savo iniciatyva paruošė taikos sutartį. Ieškovas sutiko su taikos sutarties sąlygomis, tačiau vėliau pats darbdavys atsisakė ją pasirašyti. Mano, kad darbdavys šitaip pasielgė tyčia, bandydamas užvilkinti laiką, jog ieškovas nebespėtų per įstatymo nustatytą terminą pareikšti ieškinį teisme. Ieškovas su atleidimo iš darbo teisėtumu kategoriškai nesutinka. Ieškovas pripažįsta, kad pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi vartojo alkoholį, t. y. oficialių pietų metu, vykdydamas savo darbines funkcijas, išgėrė dvi taures vyno. Tačiau pažymi, kad toks alkoholio vartojimas yra leidžiamas pagal darbovietės vidaus teisės aktus, konkrečiai, atsakovės darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo I skyriaus 2. 2. Punktą, kuris numato, jog darbuotojų biologinėse organizmo terpėse leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu yra 0,4 promilės tuo atveju, jei alkoholis yra vartojamas pagal protokolo reikalavimus, pvz., svečių priėmimas. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 6 d., prieš darbovietėje numatytą susirinkimą, su svečiais dalyvavo oficialiuose verslo pietuose. 13 val. buvo numatytas FIDIC vadybinis susirinkimas įgyvendinant projektą „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas dalyvavo bei kurį vedė iki 14:17 val., kol buvo raštiškai nušalintas nuo darbo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus M. P. surašytu nušalinimo nuo darbo aktu. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus ar apsvaigusio nuo psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo, nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas ir siuntimas į Tauragės ligoninės priimamąjį dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo. 2019-08-22 gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad ieškovo kraujyje buvo rasta 0,47 % etilo alkoholio koncentracija. Pažymi, kad nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršijo darbuotojui leidžiamą normą, numatytą atsakovės darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše. Mano, kad darbovietės vidinėms taisyklėms nusižengė neženkliai, ir darbdavys atleisdamas ieškovą, neproporcingai taikė pačią griežčiausią nuobaudą. Ieškovo darbo pareigų atlikimas nebuvo vertinamas teisingai, jam skirta nuobauda yra aiškiai per griežta, kadangi jis nusižengė tik pirmą kartą, iki šio laiko sąžiningai vykdė direktoriaus pareigas, prieš tai nebuvo gavęs jokių nusiskundimų nei iš kolegų, nei iš kitų asmenų. Pažymi, kad ieškovas už įvykdytą darbo pareigų pažeidimą iškart negalėjo būti atleistas iš darbo be jokių įspėjimų. Ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos pasiaiškinti. 2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės priimtame nurodyme prašyta ieškovo pateikti raštu pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo: neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nurodyme teigiama, kad nepateikus pasiaiškinimo be svarbių priežasčių, pagal DK 240 str. 1 d. nuostatas, drausminė nuobauda gali būti paskirta ir be paaiškinimo. Minėta DK 240 str. 1 d. norma galiojančioje redakcijoje apibrėžia, kas yra darbo arbitražas. Tai reiškia, kad administracijos direktorius teikdamas atitinkamą nurodytą rėmėsi negaliojančiu teisės aktu. Ieškovas gavęs tokį nurodymą buvo suklaidintas, netinkamai išaiškinant jam, kaip darbuotojui, priklausančias teises, nesupažindinant jo su susidariusia situacija. Akcentuoja, jog, kilus darbo ginčui, darbdaviui tenka pareiga pateikti motyvus, kodėl darbo pareigų pažeidimą jis priskyrė prie šiurkščių ir kodėl darbuotoją atleido iš pareigų. Šiuo atveju tokie motyvai pateikti nebuvo. Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turėjo būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. Ieškovas minėtą pažeidimo dieną sąžiningai vykdė jam priklausančias direktoriaus pareigas, dirbo efektyviai, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei darbovietei nei savo kolegoms. Darbuotojo formalus darbo drausmės pažeidimas nesukėlė darbdaviui jokių neigiamų pasekmių, tačiau darbo sutarties nutraukimas formaliu pagrindu, nepertraukiamai darbuotojui pradirbus įmonėje ilgą laikotarpį, užimant vadovaujančias pareigas, patvirtina, jog darbdavys nepaiso DK įtvirtinto proporcingumo principo.