Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Ridiko (pirmininkaujantysis), Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams bei pagal BK 187 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė devyniems mėnesiams vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. Š. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams; ši bausmė vadovaujantis BK 64¹ str. 1 ir 2 d. sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista iš M. Š. – 213,17 Eur (736 Lt) D. K. ir 23,17 Eur (80 Lt) valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad jis, 2014 m. spalio 28 d., laikotarpiu nuo 7 val. iki 9.30 val., sunaikindamas bendros 550 Lt vertės nukentėjusiojo D. K. turtą, įsibrovė į patalpą – nukentėjusiojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė bendros 1636 Lt vertės D. K. turtą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Š. konkretaus prašymo nesuformulavo. Apeliantas teigia nesutinkantis su jam paskirta bausme, tačiau tokios savo pozicijos apeliaciniame skunde negrindžia jokiais argumentais. Taip pat nuteistasis nesutinka su nukentėjusiajam priteistu civiliniu ieškiniu, nes, jo manymu, byloje nėra įrodymų (kvitų), pagrindžiančių nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio dydį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu nuosprendžiu M. Š. nuteistas už svetimo turto pagrobimą pagal BK 178 str. 2 d. ir tyčinį svetimo turto sunaikinimą pagal BK 187 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. Š. veiksmuose visi minėtų nusikalstamų veikų sudėties požymiai yra nustatyti ir įrodyti, todėl pripažino jį kaltu ir jam paskyrė bausmę. Kadangi apeliantas savo kaltės neginčija, skundą nagrinėjantis teismas šiuo požiūriu bylos netikrina. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nekelia klausimų, susijusių su jam inkriminuotų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. kvalifikacija, tačiau šiuo atveju teisingo sprendimo bei tinkamo atsakomybės taikymo tikslais šie klausimai privalomai nagrinėtini.

Dėl M. Š. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 2 d. nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Susipažinus su apeliaciniu skundu ir visais byloje esančiais duomenimis akivaizdu, jog individualizuodamas M. Š. atsakomybę apylinkės teismas visus bylos duomenis įvertino tinkamai. Skirdamas bausmę M. Š. apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, į atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančią aplinkybes, taip pat tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę (teisiamas 4 kartą, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, neregistruotas darbo biržoje). Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad M. Š. yra recidyvistas, nes naujus nusikaltimus padarė turėdamas teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus. 2009-05-05 ir 2010-11-15 nuosprendžiais M. Š. buvo nubaustas už analogiškas nusikalstamas veikas – svetimo turto pagrobimą ir sugadinimą (sunaikinimą) (1 t., 77–81, 83–108 b. l.), naujų nusikaltimų padarymo metu jis niekur nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje (1 t.,109–110 b. l.). Anksčiau jis vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (1 t., 74 b. l.). Šios aplinkybės M. Š. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnio savo elgesio bei gyvenimo būdo nepadarė, nepasitaisė ir nenori to daryti, anksčiau M. Š. taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, M. Š. yra linkusi nusikalsti ir pakankamai pavojinga visuomenei asmenybė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2009-05-05 nuosprendžiu M. Š. buvo taikyta jo teisinę padėtį švelninanti teisės norma ir tąkart jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas (1 t., 78, 83–86 b. l.), tačiau tai nesulaikė apelianto nuo kitų nusikaltimų, už kuriuos jis buvo nuteistas vėlesniais nuosprendžiais, taip pat ir skundžiamu nuosprendžiu, padarymo. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai M. Š. parinko griežčiausias BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios savo trukme yra švelnesnės už numatytus tokių bausmių vidurkius.

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas tarpusavyje subendrino pačiu palankiausiu apeliantui būdu – bausmių apėmimo būdu, subendrindamas jas ir nustatydamas subendrintos bausmės trukmę apylinkės teismas BK reikalavimų nepažeidė. Be to, įvertinęs apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad ši baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o taip pat ir kitus byloje esančius duomenis apylinkės teismas visiškai teisingai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir M. Š. paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, nei švelnesnėmis bausmėmis, nei atidėjus nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas padės sulaikyti M. Š. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus.

BK 3 str. 1 d. nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuskalstamos veikos padarymo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. Š. padarytos veikos buvo pagrįstai kvalifikuotos tiek pagal BK 187 str. 1 d., tiek pagal BK 178 str. 2 d., kadangi sunaikinto turto vertė – 550 Lt litų atitiko BK 190 str. nuostatas, pagal kurias viršyta nedidelės vertės turto suma – 3 MGL (390 Lt), kas lemia veikos priskyrimą prie nusikaltimų bei atitinkamą kvalifikavimą, o BK 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas inkriminuotas pagal vagystės kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į patalpą, nepaisant pagrobtojo turto vertės. Tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 str. 1 d. redakcija, pagal kurią turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (390 litų arba 112,98 eurų), bet neviršija 5 MGL (650 litų arba 188,30 eurų) dydžio sumos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija nuo 2015-01-01) laikytinas nedidelės vertės turtu, kas lemia į tokį turtą nukreiptų nusikalstamų veikų priskyrimą nebe nusikaltimams, o baudžiamiesiems nusižengimams. Taigi pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą M. Š. sunaikinto turto vertė (550 Lt) viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, kas nebepatenka į BK 187 str. 1 d. dispoziciją. Todėl atsižvelgiant į BK 3 str. 2 d. nuostatas M. Š. atžvilgiu turėtų būti taikoma palankesnė baudžiamojo įstatymo redakcija, pagal kurią, šiuo atveju, jo veiksmai turi būti vertinami kaip atitinkantys BK 187 str. 3 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Todėl nuteistojo M. Š. padarytoji BK 187 str. 1 d. numatyta veika perkvalifikuotina į BK 187 str. 3 d. ir, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas bei skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes ir bausmės skyrimo motyvus, bausmė jam skirtina iš naujo šio baudžiamojo įstatymo ribose.

Dėl civilinio ieškinio

Iš faktinių bylos aplinkybių seka, kad įvykio metu M. Š. pagrobė bendros 1636 Lt vertės D. K. turtą. Tačiau dalį daiktų, nukentėjusiojo bendrai įvertintų 988 Lt, jis atgavo įvykio dieną susitikęs su M. Š., einančiu iš Panevėžio autobusų stoties link Laisvės aikštės ir pastarajam pabėgus bei palikus pagrobtus daiktus. Taip pat dalį pagrobtų daiktų, nukentėjusiojo įvertintų bendrai 462 Lt, jam grąžino policijos pareigūnai. Tokiu būdu nukentėjusiajam D. K. liko negrąžinti iš jo pagrobti bendros 186 Lt vertės daiktai (180 Lt monetomis ir 6 Lt vertės šlapios servetėlės). Taip pat dėl įvykio metu sugadintų (sunaikintų) daiktų – plastikinio lango konstrukcijos ir vandentiekio vamzdžio sulaužymo bei klozeto vandens bakelio dangčio sudaužymo nukentėjusiajam D. K. buvo padaryta bendros 550 Lt dydžio materialinė žala. Šią žalą nukentėjusysis iš dalies pagrindė dokumentais – pinigų priėmimo kvitais, sąskaita apmokėjimui už detales ir pan. (1 t., 21–31 b. l.). Tokiu būdu įvykio metu iš viso nukentėjusiajam D. K. buvo padaryta bendra 736 Lt dydžio materialinė žala.

Nukentėjusiojo D. K. nurodytos pagrobtų ir sugadintų daiktų vertės nėra aiškiai per didelės ir jos atitinka realybę. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų susipykęs su nuteistuoju ir būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti jį tiek kaltinant nusikaltimų padarymu, tiek ir nurodant didesnę, nei jie iš tikrųjų verti, pagrobtų bei sugadintų (sunaikintų) daiktų vertę, todėl nesiremti D. K. parodymais ir netikėti jo nurodytomis pagrobtų ir sugadintų (sunaikintų) daiktų vertėmis nėra jokio pagrindo.

Nustatydamas D. K. patirtos turtinės žalos dydį apylinkės teismas atsižvelgė į visas baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Naujų aplinkybių, į kurias, nustatydamas D. K. patirtos turtinės žalos dydį, nebūtų atsižvelgęs apylinkės teismas ir kurios galėtų paneigti teismo argumentus šioje dalyje, M. Š. apeliaciniame skunde nenurodė. Vietoje to jis apsiribojo tik paviršutinišku, deklaratyviu bei niekuo neparemtu teiginiu. Būtina pažymėti, kad teisiamojo posėdžio metu nei M. Š., nei jo gynėjas nukentėjusiojo pareikštam civiliniam ieškiniui iš esmės neprieštaravo (1 t., 168–172 b. l.). Todėl nukentėjusiojo D. K. pareikšto ir skundžiamu nuosprendžiu jam iš M. Š. priteisto civilinio ieškinio dydžio apeliacinio skundo argumentais keisti nėra jokio pagrindo.

Apeliantas taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteistu civiliniu ieškiniu, nes, jo manymu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jam priteisto civilinio ieškinio dydį. Tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl civilinio ieškovo D. K. pateiktų pagrobto ir sunaikinto turto verčių bei atitinkamai priteisto žalos dydžio. Akivaizdu, kad D. K. nurodyta žala tiesiogiai susijusi su apeliantui inkriminuota nusikalstama veika ir dėl jos nukentėjusiajam atsiradusiais neigiamais padariniais. Nukentėjusysis D. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė sugadintus (sunaikintus) daiktus, taip pat išvardino pagrobtus daiktus. Teisėjų kolegijos nuomone, šių kaltinime nurodytų daiktų vertė bei atitinkamai nuo to neatsiejamo pareikšto bei priteisto civilinio ieškinio dydis atitinka šių dienų realijas, yra protingo dydžio, todėl nukentėjusiajam D. K. pagrįstai priteista žala viso ieškinio apimtyje.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendį pakeisti:

M. Š. įvykdytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 187 str. 1 d., perkvalifikuoti į BK 187 str. 3 d. ir paskirti jam 25 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d. M. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ją pakeitus pagal BK 65 str. 1 d. 1 p. 1 pp., ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendžiu už BK 178 str. 2 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 ir 2 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.