- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- N-62-2211-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02755-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 8 d. nutarimu pripažino R. P. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnio pažeidimą ir skyrė jai 400 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad R. P. 2010 m. gegužės 19 d., apie 14.34 val., iš prekybos centro „Hyper Maxima“, esančio Taikos pr. 61, Klaipėdoje, pavogė prekių už 18,83 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą. Paaiškina, kad yra pedagogė, dėl traumos tapusi sunkia ligone. Nurodo, jog pažeidimą įtakojo jos liga, dėl kurios jai prasideda priepuoliai, kurių metu nesuvokia savo veiksmų. Rinkdamasi prekes, ji teigia nepajutusi, kad užėjo priepuolis, ir įsidėjo prekes į rankinę, o vėliau, apsaugos kambaryje pareigūnai iš ten ištraukė prekes, kurių ji net neatsimena. Nurodo, jog yra iš anksto prašiusi apsaugos darbuotojų, kad atsižvelgtų į jos ligą, tačiau nei apsaugos darbuotojai, nei teismas jos ligos nevertina, nors ir pateikiami medicininiai dokumentai. Teismui siūlė kreiptis į Klaipėdos miesto Jūrininkų ligoninės nervų skyrių dėl galimų neaiškumų pašalinimo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, nebuvo net apklausti liudytojai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 19 straipsnyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Nustačius šią aplinkybę administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 3 p.). Taigi asmens veiksmų nesuvokimas vertinamas kaip aplinkybė, šalinanti administracinę atsakomybę. Dėl šios priežasties, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens pakaltinamumu, turi būti įvertintos.
Iš byloje esančio medicininio pažymėjimo (b. l. 42) ir VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro išrašo iš medicininių dokumentų (b. l. 41) matyti, kad R. P. yra nustatytas II grupės invalidumas. Pareiškėjai dažnai, beveik kasdien, kartais po kelis kartus per parą kartojasi trumpalaikiai sąmonės praradimo epizodai, kurių metu ji atsijungia nuo aplinkos, nustoja bendrauti, sutrinka kalba, dažnai pradeda čepsėti, kramtyti, barbenti, skėsčioti rankomis, kartais pradeda vaikščioti be reikalo, atlieka įvairius nenumatytus veiksmus, perdeda iš vienos vietos į kitą daiktus, apie tai nesuvokdama. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar R. P. jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galėjo aiškiai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, šios pažeidimo padarymo versijos iš esmės netyrė. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant ATPK nuostatas (pvz., administracinės bylos Nr. N556-1489/2008, Nr. N62-453/2007, Nr. N575-73/2008), esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai, ar darydama priešingą teisei veiką R. P. suvokė savo veiksmų esmę ar ne, turi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė nei vieno pažeidimą stebėjusio liudytojo, netyrė, ar yra kitos medžiagos (pvz., vaizdo įrašų ir pan.), galinčios suteikti informacijos apie R. P. elgesį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomu metu, tuo nukrypdamas nuo susiklosčiusios teismų praktikos.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, todėl R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas panaikinamas, perduodant šiam teismui R. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimą R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.