- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- 2-3522-169/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. A. kreipėsi į teismą prašydamas motinos A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pradėdamas faktiškai valdyti priėmė po jos mirties atsiradusį palikimą – 173/253 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei kitą turtą. Pareiškime nurodė, jog motinos mirties momentu jai asmeninės nuosavybės teise priklausė 173/253 dalys miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei namuose buvę namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, kiti jai priklausę kilnojamieji daiktai. Kadangi jis su motina kartu gyveno nuo pat gimimo, minėti jai priklausę namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, kitas jai priklausęs kilnojamasis turtas po jos mirties pagal įstatymą perėjo jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, gyvenusiam kartu su ja ne mažiau kaip vienerius metus. Pažymėjo, jog po motinos mirties jis perėmė bei pradėjo faktiškai valdyti taip pat ir jai priklausiusią miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį, pradėjo ją prižiūrėti, tvarkyti, ja naudotis, todėl manęs, kad minėtais veiksmais priėmė visą mirusios savo motinos palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonės Turto bankas atstovai, kuriems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimuose į pareiškimą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra jų atstovams nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. B., kuriam apie posėdžio laiką ir vietą taip pat pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. A. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog ir gyvendamas su mama prižiūrėjo, tvarkė mišką, ir po mamos mirties, pavasarį, apie balandžio mėnesį valė mišką nuo išvirtusių medžių, parsivežė juos į namus. Be to, nurodė kurį laiką neradęs minėto sklypo nuosavybės dokumentų, todėl negalėjęs įstatymo nustatytu laiku kreiptis dėl palikimo.
Liudytoju apklaustas J. B. parodęs, jog gyvena kaimynystėje su pareiškėju, patvirtino žinąs, jog šis naudojasi, prižiūri ir tvarko po motinos mirties likusį miško sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių, perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjo J. A. motina A. A. (9 b. l.). 2015 m. liepos 28 d. Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Irina Zavišnienė rašte Nr. S-62 nurodė, jog minėtame biure paveldėjimo byla mirus 2015 m. kovo 18 d. A. A. nėra užvesta, įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo (11 b. l.). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nuosavybės teisė į 173/253 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruota A. A..
Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo išdėstytos aplinkybės, kurias patvirtino liudytojo J. B. parodymai, pažyma apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), liudija pareiškėją J. A. prižiūrėjus ir tvarkius po motinos mirties likusį miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir tai leidžia daryti išvadą, kad J. A. po motinos A. A. mirties priėmė velionei priklausiusias 173/253 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju J. A. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, nes jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą kaip palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog J. A. po A. A. mirties paveldėtą turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo, todėl darytina išvada, kad jis po motinos mirties faktinio valdymo būdu priėmė A. A. palikimą.
Pažymėtina, jog nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, teismas neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo J. A. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į A. A. turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268–270, 443, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė A. A. palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į A. A. turtą.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.