- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-135/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00387-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Linas Šiukšta (pran.), Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- K. L. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo
E. S. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistojo E. S. priteista 2440 Lt turtinės žalos, 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, nukentėjusiajam K. L. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 13 d., laikotarpiu nuo 19.00 iki 20.00 val., Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) esančio G. R. gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su M. P. metu tyčia sudavė tyrimo metu nenustatytu būdu ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam M. P. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam ūmų kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimus po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje - momeninėje skiltyse, galvos ir veido minkštųjų audinių kraujosruvas, muštinę žaizdą smakre, poodinę kraujosruvą kairėje veido pusėje, odos nubrozdinimą viršugalvyje, kas komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu, nuo ko jis naktį iš 2010 m. liepos 13 į 14, įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu E. S. M. P. nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamo įrodymų įvertinimo ir dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Nusikaltimo, už kurį nuteistas, jis nepadarė, o byloje nėra nė vieno objektyvaus jo kaltės dalyvavus nusikaltimo padaryme įrodymo. Nagrinėdamas bylą teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 1 ir 20 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinimų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jis padarė kaltinime nurodytą nusikaltimą. Jo parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme yra nuoseklūs ir nuoširdūs. Teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojos G. R. parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Nors šios liudytojos parodymai yra prieštaringi, tačiau teismas juos vertino kaip patikimus, išskyrus parodymų dalį dėl įvykio datos. Teismas nurodė, kad liudytoja dienas galėjo supainioti, ir ta parodymų dalimi nesivadovavo, motyvuodamas tuo, kad ji klaidina teismą siekdama kaltinamajam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat atmetė liudytojos G. R. parodymus apie tai, kad įvykio dieną nukentėjusysis buvo labai girtas. Apklausiama teisme G. R. parodė, kad galima tikėti tik jos paskutiniais parodymais, kadangi apklausinėjant po įvykio jai buvo šokas, tyrėja jai darė spaudimą, ji buvo blogos sveikatos, todėl jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi. Teisme ji parodė, kad į namą ji atėjo tada, kai išėjo E. S.. M. P. stovėjo atsirėmęs į durų staktą, buvo labai girtas, jau net nematė jos, jo antakis buvo praskeltas, o kėdė nuversta. Ji jį prilaikydama nuvedė į lovą. Nukentėjęs ėjo „paknopstom“, „keturiom“. Kambaryje yra stalas aštriais kampais, todėl vedamas „paknopstom“ jis galėjo galva atsitrenkti į jo kampą ir susižaloti. Ekspertas S. M. parodė, kad nukentėjusiojo kūnas įvykio vietoje eksperto nebuvo apžiūrėtas, todėl tikslus mirties laikas neaiškus. Išvados duomenys neprieštarauja tam, kad nukentėjusysis mirė pirmą valandą nakties. Padaryti sužalojimus atsitrenkus į staktą teoriškai yra galima. Griūnant patirti mirtiną galvos traumą taip pat yra teorinė galimybė, tačiau didesnė tikimybė, kad mirtinas sužalojimas atsirado nuo smūgio, o ne dėl griuvimo. Vien eksperto paaiškinimai negali būti laikomi patikimu jo kaltės įrodymu, nes byloje nėra duomenų, kad jis būtų naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis buvo sumuštas būtent kaltinime nurodytą dieną. Liudytojai G. R. ir V. M. Š. parodė, kad nukentėjusysis jau atvyko pas G. R. su mėlyne veide prieš kelias dienas iki įvykio. Teismas be pagrindo kritiškai įvertino J. S. parodymus vien todėl, kad ji yra jo marti. Teisminio nagrinėjimo metu duoti G. R. parodymai sutampa su liudytojo V. Š. parodymais, kad G. R. medikams sakė, jog M. P. eidamas galva trenkėsi į staktą.
Vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Teismo išdėstyti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, be to, nuosprendyje motyvuotai ir logiškai nepaaiškinta kodėl, esant įrodymų prieštaravimams, teismas vienus parodymus įrodymais pripažino, o kitų ne. Kas ir kaip sužalojo nukentėjusįjį, ar nukentėjusysis susižalojo pats, byloje nenustatyta. Nuosprendis nėra pagrįstas nešališkai ir teisingai surinktais įrodymais, o teismo išvadų pagrįstumas kelia abejonių. Prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, taip pat panaikinti priteistą civilinį ieškinį.
Teismo posėdyje nuteistasis E. S. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras nuteistojo E. S. apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino nuteistąjį E. S. kaltu. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta nuteistojo nusikalstamą veiką bei skiriant bausmę teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.
Kad nuteistasis padarė įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką, patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kiti bylos duomenys. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.
Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad E. S. nuteistas nesant jokių objektyvių įrodymų, kad jis padarė nusikaltimą. Nuteistasis neigia apskritai buvęs įvykio metu įvykio vietoje. Nurodo, kad M. P. nemušė, 2010 m. liepos 13 d. grįžęs po darbų buvo namuose. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėjus G. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., kambaryje ant išskleistos sofos-lovos, rastas aukštielninkas gulintis M. P. lavonas (t. 1, b.l. 6-14).
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad M. P. mirties priežastis - sunki galvos smegenų trauma: ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje - momeninėje skiltyse, galvos ir veido minkštųjų audinių kraujosruvos, muštinės žaizdos smakre, poodinė kraujosruva kairėje veido pusėje, odos nubrozdinimas viršugalvyje, kas komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu. M. P. mirė 12-24 val. iki jo lavono autopsijos. Galvos sužalojimų visuma išsivystė trijų ar daugiau trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasekoje, kurių vienas ar daugiau, paveikė kairę veido pusę, išorinio akies kampo – smilkinio srityje, vienas ar daugiau, paveikė viršugalvį bei vienas – apatinę smakro dalį. Smakro sritis traumuota buka briauna. Didžiausia tikimybė, kad kitos, nurodytos galvos sritys, traumuotos ribotą paviršių turinčiais kietais, bukais daiktais, kurių savybių tiksliau detalizuoti negalima. Mirties priežastimi tapusi galvos smegenų trauma galėjo išsivystyti tiek nuo vieno iš nurodytų trauminių kontaktų, tiek nuo trauminių kontaktų visumos. Labiausiai tikėtinas galvos smegenų traumos laikas 12-16 valandų iki mirties. Galvos sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, mirties priežastimi tapo mechaniniai galvos smegenų sužalojimai. M. P. lavono kraujyje rasta 0,19 % etilo alkoholio. Tokia etanolio koncentracija kraujyje girtumu nevertinama (t. 1, b.l. 26-30).
Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas specialisto išvadą pateikęs ekspertas S. M., kuris specialisto išvadą patvirtino. Ekspertas paaiškino, kad M. P. lavono tyrimas buvo pradėtas 2010 m. liepos 14 d. 13.00 val., baigtas 17.00 val. M. P. mirė 2010 m. liepos 13 d. tarp 14 val. ir liepos 14 d. 2 val. nakties. Labiausiai tikėtinas galvos smegenų traumos laikas 12-16 valandų iki mirties, su mažesne tikimybe šį intervalą galima praplėsti iki 3-24 valandų. Jei laikyti, kad M. P. mirė 24 val., išeitų, kad sužalojimai jam padaryti liepos 13 d. tarp 00 val. ir 21 val. Labiau praplėsti šio intervalo negalima nė į vieną pusę. M. P. tikrai negalėjo būti sumuštas liepos 12 d. vakare. Mirties priežastis yra galvos smegenų trauma, buvo padaryti nemažiau kaip trys sužalojimai. Vienas į kairę veido pusę, kitas į apatinę smakro dalį, trečias į viršugalvį. Labiausiai tikėtina, jog sužalojimas veido kairėje atsirado būtent nuo suduoto smūgio kumščiu. Žaizda smakre, pagal kriminalistų išvadą, yra muštinė, padaryta buka briauna, šiuo atveju 100 procentų teigti konkretų sužalojimo būdą neįmanoma, arba buvo suduota su daiktu, turinčiu buką briauną, arba buvo atsitrenkta į daiktą, turintį buką briauną. Trečia sužalojimo vieta – viršugalvis. Žmonės ant viršugalvio nekrenta, nebent kai krenta per langą, tačiau tai visai kiti atvejai ir kita patologija. Šiuo atveju sužalojimas viršugalvyje padarytas suduodant smūgį neaštriu daiktu, turinčiu ribotą paviršiu. Geriausias tokio daikto pavyzdys yra kumštis. Dažniausiai daiktais ribotais paviršiais padaryti sužalojimai yra sudaviminiai smūginiai sužalojimai, bet ne griuviminiai. Galima suduoti sėdinčiam, arba gulinčiam spirti į viršugalvį. Tyrimo metu mėlynių po nukentėjusiojo akimis nebuvo. Dėl felčerės nurodytų hematomų akių srityje ekspertas paaiškino, kad tai yra abstrakcija, neaišku kas buvo norima pasakyti, juolab, felčerė nematė sužalojimo, buvusio M. P. smakre, nubrozdinimo galvoje. Lavono kraujyje rasta 0,19 promilės etilo alkoholio. Ramybės būsenoje etilo alkoholio pasišalinimo iš organizmo greitis yra nuo 0,1 iki 0,15 promilės per valandą. M. P. sužalojimo metu negalėjo būti vidutinio girtumo, tai yra 2 promilių jo girtumas negalėjo siekti, kadangi per trumpas laiko tarpas, kad būtų sumažėjęs etilo alkoholio kiekis kraujyje iki 0,19 promilės. Su tiek kepenų, kiek buvo pas M. P., jo organizmas degino alkoholį kaip ir kiekvieno kito asmens, jam nereikėjo išgerti mažiau alkoholio, kad jis būtų apsvaigęs labiau nei kitas asmuo. V. T., kurie buvo rasti prie lavono yra naudojami esant elgesio ir psichikos sutrikimams. Ekspertas iš toksikologės sužinojo, kad jeigu asmuo neseniai ar pastoviai vartojo Tiapridalį, tyrimo metu tai tikrai būtų pastebėta. Vadinasi, šio vaisto M. P. nebuvo vartojęs neseniai, todėl ir įtakos girtumui neturėjo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal eksperto paaiškinimus, nusikaltimo padarymo laikas, nors ir nurodytas labai plačiu intervalu, bet jis sutampa su nusikaltimo padarymo laiku, nurodytu kaltinime.
Kad įvykio dieną – 2010 m. liepos 13 d. nuteistasis E. S. buvo pas liudytoją G. R. namuose, pirmiausia patvirtina šios liudytojos parodymai. Liudytoja G. R. buvo apklausta apeliacinės instancijos teisme. Ji parodė, kad pensiją pasiėmė 2010 m. liepos 12 d., o M. P. mirė iš liepos 13 į 14 d. M. P. pas ją atvažiavo liepos 9 d. Iki įvykio nuteistojo E. S. ir M. P. kartu jos namuose niekad nėra buvę. Visą laiką nuo liepos 9 d. iki 13 d. prie jos niekas M. P. nemušė, į jos namus buvo atėjęs tik nuteistasis E. S.. M. P. pas ją atvažiavo su mėlynėmis, apdraskymais, paakyje buvo tamsios spalvos mėlynė, buvo apdraskyta smakras ir kaklas. Liepos 13 d. pas ją į svečius buvo atėjusi S. S., taigi jos ir M. P. trise gėrė alų, apie 15 val. atėjo E. S., tuomet M. P. jam pasiūlė eiti į namelio vidų gerti. G. R. ir S. S. pasiliko lauke. E. S. apie 17-18 val. greitai, su viena šlepete išėjo iš namo ir nieko nesakęs nuėjo namo. Tada liudytoja nuėjo į namą, pamatė šalia stalo nuverstą kėdę, o M. P. stovėjo atsirėmęs pakaušiu į tarpdurį. Liudytoja jį nuvedė į lovą. Kai guldė M. P., jis aukštielninkas šiek tiek stuktelėjo į sofos atramą. M. P. buvo labai girtas. Liudytoja parodė, kad miegoti nuėjo apie 23 val., tuo metu girdėjo kaip M. P. knarkė, o kai naktį atsibudo, buvo tylu, pažiūrėjo, kad M. P. nebekvėpuoja ir suprato, kad jis mirė, tai buvo apie 01.30 – 02.00 val. Liudytojos manymu, M. P. mirė nuo anksčiau patirtų sumušimų, kuriuos patyrė dar prieš atvažiuojant pas ją. E. S. negalėjo trenkti M. P., kadangi M. P. yra aukštas vyras, o E. S. žemas. Ji neatsimena, kad M. P. jai būtų sakęs, kad jam „skėlė“ ar panašiai. Tačiau liudytoja pati patvirtino, kad po įvykio jau praėjo daug laiko, todėl ji ir neatsimena ką jai sakė M. P..
Liudytoja G. R., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad M. P. buvo jos draugės sūnus, jis dažnai pas ją atvažiuodavo. Paskutinį kartą jis atvažiavo 2010 m. liepos 9 d. 15.30 val. Smakras nubrozdintas buvo, prie akies buvo mėlynė ir kaklas buvo nubrozdintas. Eidami namo, jie užėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, dešros, cigarečių. 10 dieną, šeštadienį, buvo atėjusi S. S., gėrė alaus. Sekmadienį, 2010-07-11, buvo S. S. ir S., žaidė domino. 12 dieną, pirmadienį, ji išvažiavo pasiimti pensijos, tai paslėpė Mariaus piniginę, kad nieko nepirktų. Grįžusi jį rado girtą, jis buvo išlaužęs spintos durelių spynelę ir pasiėmęs savo piniginę. Pirmadienį, 12 dieną, S. grįžo iš bazių. Apie 17 val. ji, S. S. ir M. buvo lauke. Atėjo E. S.. Jiedu nuėjo į namą su Marium lošti domino. S. išėjo, labai girtas buvo jau, gyvenime tokio girto jo nėra mačiusi. Jis labai išskubėjo, net neatsisveikinęs išėjo. P. buvo atsivežęs spirito skiesto, tai jie jį gėrė. K. S. išėjo, ji tada atėjo į namą, S. S. liko lauke. M. stovėjo atsirėmęs į durų staktą, visas girtas, jau net nematė jos. Antakis buvo jam praskeltas. Kėdė buvo nuversta. Jis aukštas vyras, tai ji jį prilaikė ir iki lovos nuvedė. S. S. tuo metu buvo tualete. Jis paknopstom ėjo, labai girtas buvo. Ji klausė Mariaus, kas nutiko, jis kažką sumurmėjo, bet ji nesuprato ką, ar davė kas jam, ar gavo jis. K. M. sakė kažką, kad „davė jis kažkam“ ar „jam kažkas“, S. S. nebuvo. S. S. paskui išėjo, ji dar paėmė E. S. šlepetę, kurią šis paliko. Daugiau niekas nebuvo pas ją atėjęs. Kai S. S. išėjo, ji pažiūrėjo Marių, jis buvo visas karštas, ji dar uždėjo jam kompresą. M. mirė iš liepos 12 dienos į 13 dieną. S. šlepetę paliko 12 d., tą dieną, kai ji parsivežė pensiją, o ne anksčiau. Pirmą nakties ji atsikėlė, buvo tylu, o M. labai knarkia. Tada iš karto suprato, kad negerai kažkas, ėjo pas kaimynus, iškvietė greitąją ir policiją. Paskui greitosios gydytojai atidavė dar kažkokias tabletes, kurias ant stalo rado. Gydytoja sakė, kad raminantys vaistai. K. M. gertų tabletes, nematė. Ji nesakė, kad E. M. skėlė ar M. gulėjo. Jis negulėjo, ji jį pati į lovą nuvedė. S. S. pas Marių svečiavosi, kai į ligoninę ją guldė. M. jai sakė, kad S. S. užeidavo pas jį, kai atvažiuodavo į Kauną. E. S. viskam pavydėjo žmonos ir jai prikaišiojo viską, jis nepasitikėjo žmona.
Liudytojos G. R. parodymai apeliacinės instancijos teisme pakrypo nuteistojo E. S. naudai, kad neva M. P. kažkas sumušė seniau, E. S. negalėjo suduoti smūgių nukentėjusiajam į galvą, kadangi yra žemo ūgio, o M. P. yra aukštas. Šiuos parodymus kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta. Kaip paaiškino ekspertas S. Mekšraitis, M. P. smūgiai į galvą galėjo būti suduoti jam sėdint, taip pat gulint ant žemės. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. P. ir E. S. namuose žaidė „Domino“, logiška, kad jie sėdėjo. Be to, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, ekspertas paaiškino, jog kristi ant viršugalvio yra neįmanoma.
Liudytoja G. R. visų apklausų metu parodė, kad M. P. buvo labai girtas, vos ją matė, ji jį lydėjo iki lovos. Ši aplinkybė paneigta specialisto išvada bei jau aptartais eksperto paaiškinimais, kad M. P. negalėjo būti vidutinio (2 promilių) girtumo įvykio metu. Tai, kad jis stovėjo atsirėmęs į staktą ir vos paėjo, tik patvirtina liudytojos G. R. parodymus, kuriuose ji nurodė, kad jis jai pasakė, jog jam „skėlė“ ar „kirto“, o nuo smūgio M. P. ir galėjo atrodyti apsvaigęs. Nustatyta, kad M. P. visą dieną sveikata nesiskundė, o E. S. skubiai išėjus iš namo, pasijuto blogai. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip parodė liudytoja G. R., M. P. su nuteistojo E. S. žmona susitikinėjo, E. S. tai žinojo ir pavydėjo. Šio fakto neneigė ir pats E. S., parodęs, kad visas kaimas kalbėjo, kad M. P. buvo jo žmonos meilužis, nors nurodė, kad jis ant M. P. nepyko.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisme G. R. parodė, kad galima tikėti jos paskutiniais parodymais, nes kai ją po įvykio apklausinėjo, tyrėja jai darė poveikį. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta liudytoja tyrėja D. G., kuri parodė, kad šioje byloje atliko tyrimą. G. R. iš pradžių buvo įtariamoji, vėliau prokuroras bylą jos atžvilgiu nutraukė ir ji toliau šioje byloje dalyvavo kaip liudytoja. Niekada nebūna taip, kad asmuo neperskaito savo duotų parodymų ar nebūna su jais supažindintas. Jei nenori skaityti, tada yra perskaitomas protokolas ir pasirašoma, kad protokolas buvo perskaitytas. Kartais apklausiami asmenys nenori skaityti savo duotų parodymų, tokiu atveju visada apklausos protokolas jiems būna perskaitytas. Kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, ji neatsimena. Kai apklausė G. R. kaip įtariamąją, advokatas dalyvavo. Gynėjas, prieš pasirašydamas apklausos protokolą, visada jį perskaito ir tik po to pasirašo. Kai apklausinėjo, kaip liudytoją, kai tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas, advokatas nedalyvavo. G. R. sakė, kad laikosi parodymų, kuriuos buvo davusi apklausiama įtariamąja. Liudytojai jokio spaudimo ji nedarė. Viską, ką pasakojo G. R., užrašė. Su G. R. buvo parodymų patikrinimas vietoje atliktas. Nėra jokio pagrindo netikėti liudytojos D. G. parodymais. Be to, liudytojos G. R. parodymai jau išdėstyti ir aptari šioje nutartyje.
Liudytojos S. S. parodymais, perskaitytais teisme (akistatų protokoluose), nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja S. S. parodė, kad pas G. R. buvo atėjęs 2010 m. liepos 13 d. pavakaryje ir jos vyras E. S., kur jie visi gėrė alų. E. S. su M. P. gėrė kambaryje ir žaidė “Domino”. Apie 19-20 val. jos vyras E. S. greitai išėjo palikdamas po stalu savo šlepetę. Nuo 2010-07-09 iki 2010-07-14 pas G. R. svetimų asmenų nebuvo. Teisme ši liudytoja atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamasis jos vyras. Tačiau perskaityti kitų įrodymų patikrinimui S. S. parodymai patvirtina, kad pas G. R. buvo atėjęs 2010 m. liepos 13 d. pavakaryje ir jos vyras E. S., kur jie visi gėrė alų. Šie parodymai atitinka ir liudytojos G. R. parodymus, ir kitus rašytinius bylos įrodymus.
Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja D. M. parodė, kad dirba Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stotyje bendruomenės slaugytoja, 2010 m. liepos 14 d. pagal iškvietimą buvo nuvykusi į įvykio vietą. Ji apžiūrėjo nukentėjusįjį, jis buvo miręs. Name buvusi moteris paaiškino, kad nukentėjusysis nebekvėpuoja nuo 24 val. Nukentėjusiojo abiejų akių srityje mtėsi hematomos. Ten buvusi moteris paaiškino, jog nukentėjusysis buvo gėręs alaus iš akaro ir tablečių, apie muštynes kalbos nebuvo. Kortelėje ji nurodė, kad mirties laikas buvo 24 al., kadangi taip nurodė name buvusi moteriškė – šeimininkė. Be to, sprando srityje jau buvo pradėjusios fomuotis lavondėmės, o tai biologinės mirties požymis.
Apeliacinės instancijos teisme gynybos prašymu buvo apklausti liudytojai nuteistojo sūnus E. S. ir nuteistojo dukra E. S.. Abu šie liudytojai iš esmės analogiškai parodė, kad 2010 m. liepos 13 d. jų tėvas dirbo, apie 15 val. grįžo namo, nuėjo į savo kambarį ir niekur nebuvo išėjęs. Motina (S. S.) buvo išėjusi pas kaimynus, grįžo apie 19 val. Tėvas pas G. R. nesilankydavo, būdavo, kad mamos išeidavo ieškoti pas kaimynus. Kolegija atmeta šių liudytojų parodymus, juos paneigia šioje nutartyje jau išdėstyti kiti byloje esantys įrodymai. Be to, gynybos prašymu apklausti liudytojai yra nuteistojo vaikai, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir gali tam tikras alinkybes aiškinti jo naudai. Juolab, kad jie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, o praėjus beveik dvejiem metams po įvykio, neva puikiai prisimena konkrečias dienas, kurios, pasak jų, nebuvo išskirtinės (tėvas, kaip įprastai, grįžo po darbų ir nuėjo į kambarį ilsėtis). Šių liudytojų parodymai palankūs E. S., atmetami dar ir dėl to, kad jie faktiškai prieštarauja paties nuteistojo parodymams. Teisme pats nuteistasis E. S. parodė, kad 2010 m. liepos 13 d. per pietus jam grįžus namo, ir ten pasilikus, namuose buvo tik maži vaikai, vyresnių nebuvo, taigi jie ir matyti nuteistojo negalėjo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais G. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kolegija pažymi, kad iš karto po įvykio apklausta įtariamąja 2010-07-15 G. R. paaiškino, kad 2010-07-13 pas ją namuose alų gėrė trise - ji, S. S., M. P.. E. S. atėjo pavakaryje. Ji su S. S. gėrė lauke, o E. S. su M. P. gėrė kambaryje ir žaidė “Domino”. Gėrė iki 20 val. Po to E. S. labai greitai išėjo iš kambario ir nuskubėjo į namus. Įėję į kambarį jos rado M. P. gulintį lovoje. Pastarasis joms pasakė, kad E. jam “skėlė”, t.y. kirto jam. Su kuo sudavė ir už ką, nesakė. Kiek jai žinoma, kai S. S. gulėjo ligoninėje, M. P. ją lankė, ji taip pat pas jį pasisvečiuodavo, todėl ant M. P. kaltinamasis E. S. buvo piktas. Vėliau, t.y. 2010-12-20 apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. R. įvykio aplinkybes paaiškino beveik analogiškai kaip ir pirmųjų apklausų metu, t.y., 2010-07-15 bei 2010-07-22. Skirtumas jos parodymuose tik tas, kad pirmosios apklausos metu ji parodė, kad abi su S. S. girdėjo, kad M. P. sakęs, jog E. S. jam “skėlė”, o šių apklausų metu teigė, kad M. P. jai vienai sakė, kad “davė” neįvardindamas kas “davė”. Taip pat G. R. iš pradžių buvo parodžiusi, kad įėjusi į namą M. P. rado gulintį lovoje, o vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad M. P. stovėjo, buvo atsirėmęs į kambario durų staktą, buvo labai girtas, ji jį prilaikė ir nuvedė iki lovos. Liudytoja negalėjo paaiškinti kodėl buvo parodžiusi, kad rado M. P. gulintį lovoje. Kolegija laiko, kad šis prieštaravimas yra neesminis, apklausta teisme liudytoja aiškiai parodė, kad M. P. stovėjo atsirėmęs į durų staktą ir ji jį nuvedė iki lovos. Šią aplinkybę liudytoja patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur ant manekeno parodė kaip M. P. visu ūgiu stovėjo nugara atsirėmęs į kambario pertvarą.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma apie tai, kad liudytojas V. Š. parodė, kad M. P. atvyko pas G. R. jau su mėlyne paakyje, bei apdraskymais. Šią nuteistojo versiją, kaip ir apeliacinės instancijos teisme duotus liudytojos G. R. parodymus apie tai, kad M. P. kažkas sumušė dar iki jam atvykstant pas ją į svečius, kolegija atmeta. Ekspertas S. Mekšraitis kategoriškai nurodė, kad sužalojimai iki mirties M. P. padaryti nuo 2010 m. liepos 13 d. 00 val. iki 21 val. Labiau praplėsti šio intervalo negalima. Todėl versija, kad M. P. kažkas sumušė dar iki liepos 9 d., ir būtent šie sužalojimai sukėlė jo mirtį, yra nepagrįsta ir kolegija ją atmeta.
Atsižvelgtina į tai, kad įvykio metu buvo girtaujama, taip pat buvo girtaujama kelias dienas iki įvykio, todėl liudytojų parodymuose buvo tam tikrų neatitikimų dėl dienos. Pats nuteistasis taip pat teigia pas G. R. buvęs tik 2010 m. liepos 11 d. Pati G. R. buvo parodžiusi, kad įvykis buvo būtent kitą dieną po to, kai ji atsiėmė pensiją. Siekiant pašalinti visas abejones, apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į AB Swedbank, prašydamas suteikti informaciją kurią 2010 m. liepos mėnesio dieną G. R. atsiėmė pensiją. Iš gauto AB Swedbank išrašo matosi, kad G. R. pensiją nuo sąskaitos nusiėmė 2010 m. liepos 12 d. (2 t., 192 b.l.). Taigi tai patvirtina faktinę aplinkybę, kad įvykis buvo 2010 m. liepos 13 d. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matosi, jog greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta 2010 m. liepos 14 d. 2.25 val. Tai pašalina visas abejones dėl tikslios įvykio dienos.
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad 2010 m. liepos 13 d. G. R. namuose ji pati, S. S., M. P. ir nuteistasis E. S. keturiese girtavo, daugiau į G. R. namus niekas nebuvo atėjęs, pats M. P. niekur nebuvo išėjęs. M. P. su E. S. dviese buvo G. R. namo viduje, o G. R. su S. S. buvo lauke. E. S. konflikto dėl asmeninių nesutarimų su M. P. metu tyčia sudavė tyrimo metu nenustatytu būdu ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam M. P. į galvos sritį. Kai jau minėta, M. P. mirė nuo sunkios galvos smegenų traumos, kurią sukėlė mechaniniai galvos smegenų sužalojimai. Taigi tarp E. S. veiksmų ir kilusių padarinių – M. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. E. S., suduodamas smūgius M. P. į galvos sritį, suvokė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Taigi E. S. veikė netiesiogine tyčia. Jo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d. Pagrįsta ir teismo išvada, kad M. P. buvo nužudytas dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu. tokie nesutarimai galėjo kilti girtavimo metu, be to, ir pats nuteistasis neslepia, kad iš kitų asmenų kalbų žinojo apie savo žmonos neištikimybę ir jos santykius su M. P..
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prieštaringais liudytojos G. R. parodymais, šie skundo argumentai atmetami. Kolegija jau pasisakė dėl šios liudytojos parodymų patikimumo. Taip pat kolegija pažymi, kad E. S. kaltė grindžiama ne tik liudytojos G. R. parodymais, bet ir specialisto išvada, eksperto paaiškinimais bei kitais skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje išdėstytais įrodymais.
Iš teisiamojo posėdžio protokolų ir skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes: motyvuotai atmetė bylos aplinkybių neatitinkančias versijas, šalino prieštaravimus liudytojų parodymuose, o nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, dėl kurių remiasi išdėstytais E. S. kaltę patvirtinančiais įrodymais, ir atmeta jiems prieštaraujančius bylos duomenis. Pažymėtina dar ir tai, kad pats E. S., neigdamas savo dalyvavimą nusikaltimo padaryme, ilgą laiką iš viso nenurodė jo versiją galinčių patvirtinti duomenų. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta liudytoja J. S., kuri yra nuteistojo marti, o apeliacinės instancijos teisme gynybos prašymu apklausti liudytojai nuteistojo sūnus ir dukra, kurie patvirtino, kad įvykio metu nuteistasis buvo namuose. Šių liudytojų parodymus kolegija jau motyvuotai atmetė. Bet kuriuo atveju visuma išnagrinėtų įrodymų paneigia bet kokias abejones dėl E. S. dalyvavimo nusikaltimo padaryme ir patvirtina jo kaltę. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Iš nuosprendžio matosi, kad teismo padarytos išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti. Teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aprašomoji nuosprendžio dalis surašyta tinkamai, laikantis BPK 305 str. reikalavimų, išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados bei bausmės skyrimo motyvai. Jokių kitų esminių BPK reikalavimų pažeidimų kolegija šioje byloje irgi nenustatė.
Skirdamas bausmę nuteistajam teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi ir jokių baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į E. S. asmenybę. Teismas įvertino tai, kad E. S. padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. E. S. seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, praeityje neteistas, augina du nepilnamečius vaikus, registruotas darbo biržoje. Įvertinus visas šias bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, pagal BK 129 str. 1 d. paskirta už sankcijos vidurkį mažesnė terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri negali būti laikoma per griežta ir šios bausmės švelninti pagrindo nėra.
Skunde nuteistasis taip pat prašo atmesti jam pareikštą nukentėjusiojo civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Šios skundo dalies irgi nėra pagrindo tenkinti, kadangi E. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl M. P. nužudymo. Turtinės žalos (laidojimo išlaidų) dydį patvirtina prie bylos pridėti dokumentai. Neturtinės žalos dydį teismas nustatė atsižvelgęs į visas CK 6.250 str. 2 d. išvardintas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.