Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų, Neringos Venckienės, Arūno Rudzinsko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. S. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu G. S. dėl atsakovo kaltės, padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovės prašymu 2009 m. vasario 23 d. ir 2009 m. balandžio 2 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo G. S. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui Ą. S. ir J. S. po 400,00 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas G. S. kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums, priteisiant laikiną išlaikymą po 250,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki bylos išsprendimo iš esmės. Nurodė, kad teismo priteistas laikinas išlaikymas abiem vaikam neatitinka jo realių pajamų, vaikų poreikių bei pusiausvyros tarp ieškovės ir jo turtinės padėties – pajamų bei išlaikytinių skaičiaus. Teismas nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro 400 Lt per mėnesį ir sprendė, kad tai sudaro pagrindą sumažinti priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 250 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno sutuoktinio (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Atsakovo teigimu 400 Lt dydžio per mėnesį kiekvienam vaikui laikinas išlaikymas neatitinka jo realių pajamų, vaikų poreikių bei pusiausvyros tarp ieškovės ir jo turtinės padėties – pajamų, kadangi jo gaunamas darbo užmokestis yra 500 Lt per mėnesį. Taigi, atsakovo teigimu, teismas priteisė laikiną išlaikymą didesnį negu objektyviai leidžia jo turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovės ir atsakovo sūnūs gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti dar didesnės sūnų išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

Vadovaujantis išdėstytu Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės - atsakovo prašymas sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums Ą. S., gim. 2006-01-30 ir J. S., gim. 2009-03-02, priteisiant laikiną išlaikymą po 250,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki bylos išsprendimo iš esmės atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums Ą. S., gim. 2006-01-30 ir J. S., gim. 2009-03-02, priteisiant laikiną išlaikymą po 250,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki bylos išsprendimo iš esmės atmesti.