Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2021-01-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-127-540/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-12
Bylos Nr.
A5.-127-540/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02462-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Violeta Miceikienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. T. S.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-127-540/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02462-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Ernestai Vansevičiūtei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Arūnui Skučui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V, T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),UAB „L.“ vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio mėn. 26 d. 10.46 val. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog V. T. S., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu - UAB „L.“ vadovu, nevykdė įstatymų numatytos pareigos, tai yra nepateikė „LDU pranešimo“ (Pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius) per EDAS informacinę sistemą apie įmonėje įdarbintus užsieniečius (Ukrainos piliečius): apdraustuosius V. D., gim. (duomenys neskelbtini) (Suvirintojas elektra ir dujomis) ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini) (metalinių konstrukcijų montuotojas), ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai užsieniečiai buvo įdarbinti Lietuvos įmonėje UAB „L.“. V. T. S., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens - įmonės vadovo funkcijas neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys užsieniečiai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais V. T. S. pažeidė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“, patvirtinto informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 4, 4.1. ir 7 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. T. S. kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad jo bendrovėje visi dirbantys užsieniečiai buvo oficialiai įdarbinti. Pranešimo apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius per EDAS informacinę sistemą apie įmonėje įdarbintus du Ukrainos piliečius, kas buvo nustatyta patikrinimo metu, nepateikė dėl nežinojimo. Kai Darbo inspekcija atliko patikrinimą ir šį faktą nustatė, iš karto pateikė visus reikalingus duomenis.

Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Arūnas Skučas paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 26 d. Darbo inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimą statybvietėje, adresu Kaune Pramonės pr. 91, kur buvo rasti dirbantys statybininkai. Patikrinus VSDFV duomenis, buvo nustatyta, jog apie du dirbančius Ukrainos piliečius V. D. ir I. K. nebuvo pateiktas pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius per EDAS informacinę sistemą, todėl UAB „L.“ direktoriui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 2); Nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 3-4); VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai (b. l. 5, 17); darbdavių privalomieji pranešimai (b. l. 6); raštai dėl informacijos pateikimo (b. l. 7, 8); V. D. ir I. K. darbo sutartys (b. l. 9-14); V. D. leidimo gyventi kopijos (b. l. 15, 16); V. T. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė nusižengimo padarymo aplinkybes, t. y. kad jis yra UAB „L.“ direktorius. Apie tai, kad įmonei įdarbinus užsieniečius reikalinga LDU užpildyti formą, sužinojo tik VDI atlikus patikrinimą. Darbuotojas V. D. įmonėje dirba nuo 2018 m., tikslios datos nurodyti negali. Dėl darbuotojo I. K. nurodo, kad su pažeidimu sutinka, gailisi, kad dėl šio darbuotojo neužpildė LDU pranešimo. Darbuotojas įmonėje dirba nuo 2020 m. spalio 8 d. Pareiga pateikti LDU pranešimus apie įdarbintus darbuotojus yra nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 18).

Byloje surinkta V. T. S. charakterizuojanti medžiaga :administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad V. T. S. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 19-20).

Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi Lietuvos Respublikos ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau- Užimtumo įstatymo) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje yra reglamentuota, jog darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“, patvirtinto informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 4.1 punkte numatyta, kad darbdavys informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. To paties Aprašo 7 punkte numatyta, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį Lietuvos Respublikoje, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog 2020 m. lapkričio mėn. 26 d. 10.46 val. V. T. S., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu – UAB „L.“ vadovu, nevykdė įstatymų numatytos pareigos pateikti „LDU pranešimo“ per EDAS informacinę sistemą apie įmonėje įdarbintus užsieniečius (Ukrainos piliečius): apdraustuosius V. D., gim. (duomenys neskelbtini) (Suvirintojas elektra ir dujomis) ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini) (metalinių konstrukcijų montuotojas), ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai užsieniečiai buvo įdarbinti Lietuvos įmonėje UAB „L.“. Tokiu būdu V.T. S. neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka ir tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. V. T. S. kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. T. S. baustas administracine tvarka, dirbantis. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skiriant V. T. S. nuobaudą atsižvelgiama, jog nėra duomenų, jog jis anksčiau buvo baustas už analogiškus pažeidimus, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei tai, kad per trumpą laiką nuo teisės pažeidimo nustatymo laiko V. T. S. padarytą teisės pažeidimą pašalino.

Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis nusižengimas buvo atsitiktinis ir V. T. S. ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nedarys. Teismas įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. T. S. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Jam skirtinas įspėjimas.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. T. S. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė