Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pensininkas, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, teistas:

1) 2021 m. liepos 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – 40 parų areštu, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. Č. 2021 m. birželio 27 d., apie 21 val. 10 min., atvykęs į S. Č. namus, esančius (duomenys neskelbtini), namo kieme, artėdamas prie nukentėjusiųjų S. Č. ir V. P., kurie stovėjo namo kieme prie lauko pavėsinės, laikydamas savo dešinėje rankoje iškeltą kirvį ir sakydamas žodžius „užmušiu“, „nukirsiu“, kirto kirviu 5 kartus į namo sieną, nukentėjusiajai V. P. pasakius, kad ji iškvies policiją, smogė kirvio ašmenimis į durų staktą, pataikydamas netoli nukentėjusiosios V. P. rankos, o šiai įbėgus į namo vidų ir užsidarius duris, trenkė kirvio buku galu į duris, po to, mosikuodamasis kirviu, ėjo link nukentėjusiojo S. Č., tokiais savo veiksmais nukentėjusiesiems sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas, taip grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiesiems S. Č. ir V. P..

Kaltinamasis J. Č. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad S. Č. pasiprašė pas jį į svečius. Jis jį pasikvietė į svečius, o po savaitės S. Č. pareiškė, kad jis pavogė iš jo dvidešimt eurų. Bet S. Č. net piniginės neturėjo, kai buvo pas jį atėjęs. Dėl to ir įvyko visas tas incidentas. Jis norėjo parašyti pareiškimą ant S. Č., bet jo brolis atsisakė jam liudyti. Tada nuvažiavo pas S. Č. ir tas viskas įvyko.

Atsakydamas į užduodamus klausimus, kaltinamasis J. Č. parodė, kad nuvažiavo su kirviu, bet neturėjo jokių ketinimų. Nežino, kodėl taip pasielgė. Buvo truputį girtas ir girtumas turėjo įtakos tokiam poelgiui. Blaivus nebūtų su kirviu važiavęs. S. Č. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į jų namus su dviračiu ir su kirviu. Kirto kirviu į namo sieną. Kaip kaltinime parašyta, taip ir buvo. Kirto kirviu į durų staktą ir sakė žodžius „užmušiu, nukirsiu“. Kaip tie žodžiai jam išslydo, net nežino, spontaniškai. Bet jis niekada gyvenime nesiruošė to padaryti. V. P., kai jis nuvažiavo, norėjo išeiti pro duris ir kažką pasakė jam, dėl to jis ir trinktelėjo į durų staktą ir pataikė netoli jos rankos. Ji iškvietė policiją. S. Č. yra jo sūnėnas, o V. P. su juo kartu gyvena. S. Č. dabar važinėja į užsienį dirbti, todėl jis nenorėjo eiti pas V. P. į namus, kad kažko vėl nepagalvotų, planavo atsiprašyti jų tada, kada bus sugrįžęs S.. Gailisi, kad taip atsitiko. Negalvojo, kad taip gali pasielgti. Pripažįsta, kad į sieną kirviu kirto penkis kartus. Nuvyko pas juos, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl jį apšmeižė. Kirvį pasiėmė dėl to, kad ant jo nepultų, nes yra buvę, kad S. Č. išgėręs yra agresyvus. Kirvis buvo kaip atgrasymo priemonė, kad eiti ne tuščiomis rankomis. Pripažįsta, kad dėl tokio jo elgesio jie turėjo pagrindą išsigąsti ir galvoti, kad gali padaryti kažką tokio, ką sakė. Po to įvykio su jais nebebendravo. Nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko. Būtinai jų atsiprašys. Jis yra išėjęs į priešlaikinę pensiją, pensijos gauna du šimtus dešimt eurų, bet dar eina papildomai padirbėti pas ūkininkus, kad užsidirbti.

Po kaltinamojo J. Č. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Iš V. P. pareiškimo matyti, kad jame užfiksuoti jos parodymai apie nusikalstamos veikos padarymą. (b. l. 8-10)

Iš apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-21)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. P. pateikė kirvį. (b. l. 22-25)

Iš nukentėjusiojo S. Č. apklausos protokolo matyti, kad J. Č. yra jo dėdė, su juo kartu negyvena, jis gyvena kitame kaime, kuris yra apie tris kilometrus nuo jo namų. Su J. Č. konfliktų neturėjo. Viskas prasidėjo nuo to, kad savo broliui G. Č. pasakė, jog J. Č. perduotų „linkėjimus“, kad jam negrąžina 20 eurų už dviratį, nes įtarė, kad J. iš jo 20 eurų pavogė. Tuo yra įsitikinęs, be J. Č. niekas iš jo pinigų pavogti negalėjo, nes tuokart kai iš jo dingo pinigai, jie buvo dviese. Jo brolis J. Č. pasakė tai, ką jis jam pasakė, todėl J. supyko, iš karto po pokalbio su jo broliu iš savo kaimo jis dviračiu atvažiavo iki jo namų. Brolis jau jam buvo paskambinęs ir sakė, kad J. yra neblaivus, įtūžęs, kad pasiėmė kirvį ir važiuoja pas jį, liepė jam būti atsargiam. Kai J. atvažiavo į jo namus, jis ir V. P. buvo lauko pavėsinėje. Jis buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, o V. buvo blaivi. Vos atvažiavęs J. Č., plūsdamasis necenzūriniais, žodžiais, šaukdamas, kad „užmušiu“, „nukirsiu“, kirvį laikydamas dešinėje rankoje, virš galvos, užsimojęs smogti, ėjo artyn pavėsinės, kur buvo jis ir V. Jis išsigando, nes matėsi, kad J. yra neblaivus, neprognozuojamas. V. bėgo į namų vidų, užsidarė duris, J. kirvio buku galu smogė į duris, po to užsimojo ir vėl ėjo link jo, judesiais aukštyn, žemyn ir į šonus jis mosikavosi kirviu ir artėjo link jo, jis suprasdamas, kad jis jam kirviu gali smogti nuo jo traukėsi, neprisileido J. prie savęs arčiau nei du metrus, jeigu nebūtų pasitraukęs, yra įsitikinęs, kad J. jam būtų smogęs kirviu. Vienu metu duris pradarė V., pradėjo šaukti, kad policiją iškvies, J. tuo tarpu kirvio ašmenimis smogė į durų staktą, matė, kad vos nepataikė V. į dešinę ranką, kuria ji buvo atsirėmusi į durų staktą. Matė, kad V. išsigando, verkė, drebėjo. Ji įbėgo į kambarį ir kaip suprato iškvietė policiją. Po smūgio kirviu į durų staktą jis puolė prie J., kažkaip pavyko jam sučiupti už rankos kurioje jis laikė kirvį, ją užlaužė ir atėmė iš J. Č. kirvį. Kirvį numetė ant žemės, o J. paleido, jis išbėgo iš jo namų kiemo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. J. Č. yra labai ūmaus būdo, neprognozuojamas, jo šeima bijo nueiti į daržą, nes ir dabar pro šalį pravažiuojantis J. plūsta jo šeimą necenzūriniais žodžiais, visaip juos užgaulioja, grasina, kad padegs, papjaus. Jam ir jo šeimai labai neramu dėl J. grasinimų. Jo nuomone J. Č. gali įvykdyti grasinimą, todėl prašo imtis veiksmų dėl J. Č. sudrausminimo. Dėl durų sugadinimo J. žalos neatlygino, jų neatsiprašė. Jam smūgiai nebuvo suduoti, patyrė tik baimę ir išgąstį, moralinę žalą, tačiau civilinio ieškinio byloje nereikš. Prašo J. Č. nubausti įstatymo numatyta tvarka. Daugiau nieko nurodyti negali. (b. l. 65-68)

Iš nukentėjusiosios V. P. apklausos protokolo matyti, kad ji negirdėjo, kad kas S. Č. skambintų ir praneštų, jog pas juos atvažiuoja supykęs J. Į pavėsinę atėjo ir joje pabuvo maždaug vieną minutę laiko iki J. Č. atėjimo į jų namus. S. Č. apie J. ketinimą apsilankyti jai nebuvo spėjęs pasakyti ir ji apie tai nieko nežinojo. Vos atėjęs į jų kiemą J. Č. plūdosi necenzūriniais žodžiais ir laikydamas rankoje kirvį juo užsimojęs artėjo link jos ir S. J. žiūrėjo link jų, nebuvo to, kad atskirai į kažkurį vieną iš jų žiūrėtų, todėl suprato, kad jo pyktis yra adresuotas jiems abiem su S. Be to, J. einant link jų, ji ir S. ėjo iš pavėsinės lauk, ėjo link namo durų, nors jiems reikėjo eiti tiesiai link J. Č.. Jai jau būnant netoli namo durų, o S. Č. būnant už jos atstumu mažiau nei per ištiestą ranką, J. Č. apie penkis kartus kirvio ašmenimis smogė į namo sieną, kuri yra šalia durų, į sienos pusę, kuri yra nuo durų rankenos pusės. Sienos neapgadino. S. Č. turėjo matyti šį momentą, tačiau galėjo pamiršti dėl streso būsenos, nes matėsi, kad jis, kaip ir ji, buvo labai išsigandęs. J. nuolat šaukė, kad nukirs galvas, taip pat sakė, kad padegs namus, tačiau nematė jo rankose jokių degtukų, matė tik kirvį, todėl kad tuo metu sudegins jų namus nepagalvojo, tačiau, kad kažkuriam iš jų galėtų su tuo kirviu smogti ir sužaloti patikėjo ir jo grasinimai buvo realūs, sukėlė jai baimę ir išgąstį. Taip pat nori pasakyti, kad J. ir jos atžvilgiu elgėsi agresyviai, kadangi ji pasakė, kad iškvies policiją, tai ir jis ją žadėjo nukirsti, jo pasakymas buvo skirtas tiesiogiai jai, be to kai sakydama, kad iškvies policiją ji laikė ranką uždėjusi ant durų staktos, vieną kartą J. smogė kirvio ašmenimis, pataikė į durų staktą, netoli jos dešinės rankos. Ji užsidarė duris, bet girdėjo dar vieną smūgį į duris, iš garso suprato, kad buvo smogta kirviu, be to vėliau, atvykus policijos pareigūnams matė duryse du įlenkimus. Po įvykio sužinojo, jog J. Č. į jų namus atėjo dėl S. Č., dėl to, jog jis J. apkaltino pinigų vagyste, J. būtent dėl to labai supyko. J. yra neprognozuojamas, jeigu S. Č. iš jo nebūtų atėmęs kirvio, tai jos manymu jis galėjo S. sužaloti, jos nebūtų spėjęs, nes ji įlindo į kambarį ir išėjo policijos pareigūnams atvykus. Kaip S. atėmė iš J. kirvį nematė, buvo namo viduje, tik vėliau S. sakė, kad jam pavyko jį kažkaip atimti. J. ir dabar pravažiuodamas pro jų namus užgaulioja tiek ją, tiek jos šeimą, bijo ji jo, o ypač bijo po paskutiniojo jo išpuolio. Ji prašo J. nubausti įstatymo numatyta tvarka. Ji įvykio metu patyrė moralinę žalą, dėl kurios civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 36-38, 57-60)

Kaltinamojo J. Č. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jis su rankose laikytu kirviu, kirsdamas į namo sieną bei durų staktą, grasino nukentėjusiuosius S. Č. ir V. P. užmušti ir nukirsti, esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo J. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Kaltinamojo J. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis J. Č. teisiamas antrą kartą, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (b. l. 83-85, 86-93, 190-196), padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, metų laikotarpiu baustas administracine tvarka (b. l. 94-122), nedirba (b. l. 123), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 124), iš jo žodžių yra išėjęs į priešlaikinę pensiją ir yra pensininkas, daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamasis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. (BK 41, 48, 55 straipsniai)

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis J. Č. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką sumažintina vienu trečdaliu. (BK 64¹ straipsnis)

Kadangi kaltinamasis J. Č. pagal 2021 m. liepos 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamąjį įsakymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 40 parų areštą yra atlikęs (TIS LITEKO duomenys), todėl atlikta arešto bausmė su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme nebebendrinama.

Kaltinamajam J. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (b. l. 140-142)

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- kirvis, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, kaip nusikalstamos veikos įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas. (BPK 94 straipsnis, b. l. 26-28)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

J. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. Č. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- kirvį, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, kaip nusikalstamos veikos įrankį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.