- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- N-444-1026-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-02111-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutarimu S. B. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir jam skirta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Nuobauda skirta už tai, kad S. B. 2010 m. kovo 7 d., apie 21 val., prie Žirmūnų g. 72 namo, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Caddy ir pravažiuodamas automobilį Volvo 940, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo ir bylą šioje dalyje nutraukti. Nurodo, jog jis nepajuto automobilių susidūrimo, ką patvirtina jo nuoseklūs paaiškinimai bei tai, kad iš automobilio jis net nebuvo išlipęs. Todėl jo veikoje nėra kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
S. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį VW Caddy ir pravažiuodamas automobilį Volvo 940, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra, tačiau apeliantas teigia nepajutęs automobilių susidūrimo, todėl iš įvykio vietos pasišalinęs netyčia, tad byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo turėtų būti nutraukta.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad apelianto teiginiai dėl automobilių kontakto nepajutimo nepagrįsti. Iš automobilių apgadinimų nuotraukų (b. l. 10-11) matyti, kad abiejų automobilių apgadinimai yra gana ryškūs. Liudytojas M. B. paaiškinime nurodė, jog VW Caddy kliudė Volvo važiuodamas priekiu (b. l. 6). Be to, pažymėtina, jog S. B. pirminiame paaiškinime nurodė apskritai nepajutęs jokio smūgio (b. l. 3), tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad smūgis buvo, tačiau jis pagalvojo, kad tai buvo smūgis nuo užvažiavimo ant šaligatvio (b. l. 16). Toks pareiškėjo paaiškinimų nenuoseklumas verčia abejoti jo keliamos versijos tikrumu. Tuo tarpu byloje surinktų įrodymų visuma aiškiai rodo, jog asmuo suvokė padaręs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai.
Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. B. veika pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutarimą S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.