- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- 2YT-5087-476/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00359-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, biudžetinės įstaigos „R. pagalbos šeimai namai“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,
suinteresuoto asmens biudžetinės įstaigos „R. pagalbos šeimai namai“ atstovei Inai Norkevičienei
žodinio proceso tvarka per Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą išnagrinėjo pareiškėjos I. V. prašymą dėl atleidimo iš globėjos pareigų, suinteresuoti asmenys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) „R. pagalbos šeimai namai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. V. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo atleisti ją nuo P. P. globėjos pareigų nuo š. m. liepos 1 d.
Pareiškėja nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-21-674/2017) Raseinių vaikų globos namai buvo atleisti nuo P. P. globėjo pareigų. P. P. nuolatiniais globėjais buvo paskirta pareiškėja ir jos tuo metu sutuoktinis V. V., abu gyvenantys (duomenys neskelbtini). P. gyvenamoji vieta nustatyta pareiškėjos I. V. ir V. V. gyvenamojoje vietoje. Tačiau nepraėjus nė metams itin pašlijo pareiškėjos ir jos sutuoktinio santykiai, institucijos sulaukė daug jų skundų dėl vienas kito atžvilgiu naudojamo fizinio, psichologinio smurto, nepriežiūros. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 9 d. buvo paskelbtas nuosprendis, kuriuo V. V. buvo pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, t. y. fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Tų pačių metų pabaigoje pradėtas skyrybų procesas. Dėl minėtų priežasčių, 2018 metais „Ž. labdaros ir paramos fondas“ pradėjo tyrimą dėl P. P. globos kokybės. 2018 m. birželio 8 d. pateiktoje išvadoje buvo nurodyta, kad tiek pareiškėja, tiek V. V. neužtikrina globos kokybės, tačiau dėl pareiškėjos kaip globėjos artimo santykio su globotiniu, vaikas buvo paliktas šeimoje. V. V. nustojus kartu gyventi su pareiškėja, jis buvo nušalintas nuo globėjo pareigų. Tačiau šiuo metu toliau atlikti globėjos pareigų pareiškėja neturi jokių galimybių. 2022 m. vasario 15 d. Vilniaus apylinkės teismas (civilinė byla Nr. e2-66-981/2022) nutraukė pareiškėjos santuoką ir pasikeitusi šeimyninė padėtis iš esmės pakeitė daugelį aplinkybių: nustojo galioti V. V. taikyta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos ir P. P. namų. Be to, pagal šią nutartį V. V. atiteko gretimas sklypas, kas reiškia, kad jie tapo kaimynais, kurių sklypų neskiria net tvora. P. P. yra vienintelis V. V. smurto liudininkas baudžiamojoje byloje Nr.1-103-1058/2020, kurios nutartimi V. V. buvo nuteistas už smurtą prieš nepilnametę P. auklę. Esant tokioms aplinkybėms, kada smurtautojas gyvena šalia aukos ir savo smurto vienintelio liudininko, susiformuoja situacija, kai sudėtinga užtikrinti vaikui saugią ir psichologiškai palankią aplinką, kadangi pareiškėjos ir buvusio jos sutuoktinio V. V. santykiai išlieka vis dar labai konfliktiški, šiuo metu abu pradėję teisinę kovą prieš vienas kitą per antstolių kontorą. Taip pat konstatuotina, kad praradusi šeimą pareiškėja tapo dirgli ir nervinga, yra neįmanoma atliepti globotinio didelį dėmesio poreikį. Būdama vieniša motina, pareiškėja turi labai daug dirbti, kad įvykdytų daugybę finansinių ir kitokių įsipareigojimų: banko paskola, alimentai, bendravimas su sūnumi pagal teismo nustatytą grafiką, vykstant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), sūnaus dabartinę gyvenamąją vietą. Individualaus laiko globotiniui rasti praktiškai neįmanoma, ko pasėkoje globotinis priverstas gyventi (duomenys neskelbtini). Dėl nuolatinės psichologinės įtampos bei amžiaus įtakos yra itin pablogėjusi pareiškėjos sveikata, ko pasėkoje gydytojai rekomendavo mažinti darbo krūvį, vengti streso. Pastaruoju metu jaučia nuolatinius nugaros skausmus ir dėl to silpstančius savikontrolės įgūdžius. Dėl šios priežasties yra tekę lankytis pas psichiatrą ir gerti medikamentus. Tai liudija 2020 m. liepos 20 d. įvykęs incidentas su biologiniu sūnumi, kai sudavė vaikui per lūpas ir dėl smurto prieš vaiką sūnus buvo perkeltas gyventi pas tėvą. Dėl susilpnėjusio psichologinio atsparumo darosi vis sunkiau toleruoti globotinio neadekvačius veiksmus: vagystes, daiktų gadinimus, kai užeina pykčio priepuoliai, išmatų nelaikymą ar ekskrementų slapstymą įvairiose namų vietose. Kyla noras taikyti bausmes, kurios yra neteisėtos. Be to, itin pablogėjo pareiškėjos mamos R. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), sveikata, mama pripažinta neveiksnia ir prieš pareiškėjos valią 2022 m. kovo 7 d. teismo sprendimu pareiškėja yra pripažinta vienintele mamos globėja. Dviejų psichikos negalią turinčių ligonių vienu metu pareiškėja globoti negali, kadangi neįmanoma to suderinti su darbo ir pareiškėjai būtinu poilsio režimu. Nors lankė ne vieno psichologo konsultacijas, baigė pozityvios tėvystės kursus, pareiškėjai nepavyko suvaldyti biologinio sūnaus ir globotinio nuolatinės konfrontacijos. Berniukų konkurencija ir neapykanta tokia stipri, kad dažnai kelia pavojų P. P. saugumui. Teismas skyrybų bylos nutartimi įpareigojo pareiškėją niekada nepalikti berniukų be suaugusiųjų priežiūros, kas yra labai sudėtinga ir nuolat kelia didelę psichologinę įtampą, ypač atostogų metu, kai abu berniukai gyvena jos namuose bei žaidžia atvirose erdvėse. Tad sprendimas atisakyti globos buvo priimtas, pripažįstant faktą, kad pareiškėjai kaip vienišai motinai neįmanoma užtikrinti abiejų berniukų saugumo: sudėtinga apsaugoti P. nuo sūnaus fizinės jėgos, o sūnų – nuo P. seksualizuoto ar kito neprognozuojamo elgesio. Be to, prašyme globoti vaiką pareiškėja nurodė, kad nori globoti sveiką vaiką, kadangi žinojo savo ribas. Raseinių globos namų direktorė, kiti specialistai įtikino, kad paskirtas globoti vaikas yra sveikas, su minimaliais specialiaisiais poreikiais ir kad vienokias ar kitokias diagnozes turi visi globos namų vaikai. Taip pat buvo pabrėžta, kad jeigu būsimi globėjai nepriima pirmo jiems paskirto vaiko, tai vertinama kaip nepasirengimas globai. P. buvo pirmas jiems paskirtas ir dėl minėtų priežasčių iš karto priimtas į pareiškėjos šeimą vaikas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad nuo pareiškėjos buvo nuslėptos tokios ligos kaip (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Be to, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, paaiškėjo, kad jo (duomenys neskelbtini) tokia didelė, kad jis negalės išmokti nei skaityti, nei rašyti, vaikui buvo diagnozuoti dideli spec. poreikiai bei nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Kas lemia, kad dėl P. sveikatos padėties, jis niekada negalės savarankiškai gyventi visuomenėje, o ji pati įsipareigoti rūpintis visą gyvenimą neturi galimybės tiek dėl sveikatos, tiek dėl amžiaus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo BĮ „R. pagalbos šeimos namai“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu prašymu sutinka, neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja prašymo tenkinimui. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 494 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog globėją ar rūpintoją atleidus nuo pareigų, kito globėjo paskyrimo klausimas sprendžiamas atitinkamai pagal CPK XXX skyriaus 2 skirsnio nuostatas, todėl šioje byloje turi būti sprendžiamas ne tik pareiškėjos pareiškimas dėl atleidimo iš globėjo (rūpintojo) pareigų, bet ir naujojo globėjo (rūpintojo) nepilnamečiam vaikui paskyrimo klausimas. Tarnyba kreipėsi į BĮ „R. pagalbos šeimai namų“ Globos centrą su prašymu pateikti informaciją apie parengtas globėjų šeimas, šeimynas, institucijas, kurios galėtų globoti P. P. nuolatinėje globoje teismui tenkinus I. V. prašymą. BĮ „R. pagalbos šeimai namai“ 2022 m. balandžio 20 d. raštu pateikė informaciją, kad šiuo metu Raseinių rajono savivaldybėje nėra globėjų (rūpintojų), kurie būtų pasirengę globoti tokio amžiaus paauglį su sveikatos sutrikimais. Kreiptasi į kitų savivaldybių globos centrus dėl globėjų paieškos minėtam vaikui, teigiamų atsakymų negauta. Asmenų, susijusių giminystės ryšiais, prašymų globoti P. P. nuolatinėje globoje negauta. Pažymėtina, kad pareiškėjos I. V. sprendimas priimti į šeimą P. P. buvo skubotas, neapgalvotas, nepasvertas, neįvertinus visų aplinkybių ir turės akivaizdžių pasekmių vaikui, teismui patenkinus I. V. prašymą atleisti ją nuo vaiko globėjos (rūpintojos) pareigų. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjos prašyme teismui išdėstytas aplinkybes, P. tolimesnis gyvenimas I. V. šeimoje, Tarnybos nuomone, dar labiau neigiamai paveiktų vaiko emocinę, psichologinę būseną ir neatitiktų geriausių vaiko interesų.
Teismo posėdžio metu pareiškėja I. V. prašymą palaikė, prašė jį tenkinti. Dėl P. globos, šeimoje kyla daug problemų, sūnus dėl nuolatinių nesutarimų su P., gyvena pas tėvą. P. turi sveikatos problemų, kurios nebuvo žinomos, kai jam buvo 6 metai. Problemos išryškėjo, kai jis pradėjo lankyti ugdymo įstaigą. P. vagiliauja, jie namuose turi rakinti duris, pinigus laikyti seife. Šiuo metu pablogėjo mamos sveikata, ji taip pat turi problemų su sveikata ir tolesnė globa, kai nuolat kyla konfliktai, darosi neįmanoma ir neatitinka geriausių P. interesų. Ji kalbėjo su P., kad jis turės grįžti į globos namus, nes ji su juo nesusitvarko. Šią žinią jis priėmė ramiai. Į specialistus dėl jo globos pakeitimo ir jam sukeliamų pasekmių nesikreipė. Jei teismas įpareigos, tai ji tikrai specialistų pagalba paruoš P. gyvenamosios vietos pakeitimui ir kad jam nekiltų neigiamos pasekmės
Suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžio metu prašė išspręsti klausimą, kad globėjos ir gyvenamosios vietos pakeitimas P. P. nesukeltų neigiamų pasekmių. Mano, kad I. V. apsisprendimas tapti globėja buvo skubotas, tolesnė globa kelia neigiamas pasekmes globėjai ir globotiniui, todėl prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens BĮ „R. pagalbos šeimai namai“ atstovė Ina Norkevičienė teismo posėdžio metu palaikė VTAS nuomonę, kad būtina psichologų pagalba, kad P. būtų paruoštas grįžimui į globos namus. Įvertinę susiklosčiusią situaciją, jie ieškojo globėjų Raseinių rajone, kurie galėtų globoti P., bet tokių nerado. Kreipėsi į kitų savivaldybių globos centrus dėl globėjų paieškos minėtam vaikui, bet teigiamų atsakymų negavo. Asmenų, susijusių giminystės ryšiais ir pageidaujančių nuolatinėje globoje globoti P. P. prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad P. P. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 2). Vaiko tėvams P. P. ir M. P. neterminuotai apribota tėvų valdžia sūnaus P. P. atžvilgiu. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi P. P. nuolatiniais globėjais paskirti I. V. ir V. V., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta I. V. ir V. V. gyvenamojoje vietoje (b. l. 36-37). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi V. V. nušalintas nuo P. P. nuolatinio globėjo pareigų (b. l. 30-31). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 23 d. pažymos apie policijos iškvietimą matyti, kad I. V. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 13 d. buvo užregistruota 19 policijos iškvietimų (b. l. 3-4). Pareiškėja I. V. lankė pozityvios tėvystės kursus (b. l. 5), kreipėsi dėl psichologo pagalbos sau ir globotiniui P. P. (b. l. 6). Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja turi sveikatos problemų, jai rekomenduojama vengti darbų, susijusių su padidintu fiziniu krūviu (b. l. 7-11). Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išraše nurodyta, kad R. V. pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, jos globėja (rūpintoja) paskirta I. V. (b. l. 12-13). P. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 16), diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir kiti sveikatos sutrikimai (b. l. 14). 2022 m. vasario 3 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte užfiksuota, kad vaikas globėjos namuose jaučiasi gerai. Nustatyta, kad I. V. yra tvirtai apsisprendusi dėl P. P. globos atsisakymo, jos sprendimą lėmė asmeninė emocinė krizė, palūžimas ir fizinė sveikata, susijusi su ilgai besitęsiančiu skyrybų procesu, taip pat prisidėjo ir P. elgesio ir emocijų sutrikimai. 2022 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas I. V. prašymas atleisti ją nuo P. P. globėjos pareigų. Nuo 2020 m. gruodžio mėn. P. P. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal individualizuotą programą, kur gauna logopedo, psichologo ir spec. pedagogo pagalbą. Vaikas mokosi ir gyvena centre ir į globėjos namus grįžta tik savaitgaliais. „Ž.“ globos centro specialistai teikia visokeriopą pagalbą I. V. šeimai, „Ž.“ fondas įsipareigoja padėti globėjai P. pasakant apie globos nutraukimą. I. V. nurodė, kad sutinka globoti P. iki mokslo metų pabaigos arba iki kol bis priimtas teismo sprendimas atleisti ją nuo globėjos pareigų (b. l. 27-28). BĮ „R. pagalbos šeimai namai“ 2022 m. balandžio 20 d. rašte nurodė, kad šiuo metu Raseinių rajono savivaldybėje nėra globėjų (rūpintojų), kurie būtų pasirengę globoti tokio amžiaus paauglį su sveikatos sutrikimais. Kreiptasi į kitų savivaldybių globos centrus dėl globėjų paieškos minėtam vaikui, teigiamų atsakymų negauta. Asmenų, susijusių giminystės ryšiais, pageidaujančių nuolatinėje globoje (rūpyboje) globoti (rūpinti) P. P., prašymų negauta. BĮ „R. pagalbos šeimai namų“ globos centras rekomenduoja P. P. globėju (rūpintoju) skirti „R. pagalbos šeimai namų“ administraciją (b. l. 27).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.257 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba), kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų. CK 3.248 straipsnyje nustatyta, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas yra užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai – paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Esminiai tarptautinės ir nacionalinės teisės principai įtvirtina prioritetinę vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, jų interesų pirmumą, ir turi būti taikomi nagrinėjant visas bylas, kuriose sprendžiami su vaiko teisėmis susiję klausimai (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus (CK 3.268 straipsnio 1 dalis).
CPK 494 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. P. biologiniams tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia sūnaus P. P. atžvilgiu. Šiuo metu P. P. nuolatine globėja paskirta I. V., kuri prašo būti atleista iš globėjos pareigų, kadangi dėl sveikatos problemų, asmeninės emocinės krizės, ilgai besitęsiančių skyrybų proceso nebegali užtikrinti P. P., turinčiam specialių poreikių, tinkamos priežiūros, auklėjimo, saugios aplinkos, nebegali užtikrinti vaiko interesų, fizinių, psichologinių bei emocinių poreikių. Atkreiptinas dėmesys, kad P. P. mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini), į globėjos namus grįžta tik savaitgaliais. Jau 2018 m. birželio 8 d. „Ž.“ labdaros ir paramos fondo išvadoje dėl P. P. globos kokybės nustatyta, kad I. V. neužtikrina P. P. globos kokybės (b. l. 31-36). Pažymėtina ir tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, jog teismui patenkinus I. V. prašymą atleisti ją nuo vaiko globėjos pareigų, tai turės akivaizdžių pasekmių vaikui, tačiau P. P. tolimesnis gyvenimas I. V. šeimoje dar labiau neigiamai paveiktų vaiko emocinę, psichologinę būseną ir neatitiktų geriausių vaiko interesų. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti I. V. nuo globėjos bei gaunamų lėšų administratorės pareigų nepilnamečio P. P. atžvilgiu.
Patenkinus pareiškėjos I. V. prašymą, spręstinas klausimas dėl naujo globėjo paskyrimo P. P.. Vadovaujantis CPK 494 straipsnio 4 dalimi, globėją ar rūpintoją atleidus arba nušalinus nuo pareigų, kito globėjo ar rūpintojo paskyrimo klausimas sprendžiamas atitinkamai pagal šio skyriaus antrojo ar trečiojo skirsnių nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo BĮ „R. pagalbos šeimai namai“ pateikė informaciją, jog nei Raseinių rajono savivaldybėje, nei kitų savivaldybių globos centruose nėra globėjų, kurie galėtų globoti P. P.. BĮ „R. pagalbos šeimai namai“ 2022 m. balandžio 20 d. rašte nurodė, jog rekomenduoja P. P. globėju (rūpintoju) skirti „R. pagalbos šeimai namų“ administraciją. Nėra jokių duomenų, kad BĮ „R. pagalbos šeimai namų“ paskyrimas P. P. nuolatiniu globėju pažeistų jo teises ar teisėtus interesus. Priešingai, tai užtikrintų nepilnamečio, turinčio sveikatos sutrikimų, teisę augti jo poreikius tenkinančioje aplinkoje.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas P. P. nuolatine globėja paskirti biudžetinę įstaigą „R. pagalbos šeimai namus“, kuriai išaiškintina, kad jai bus taikomos globėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 – 3.273 straipsniuose. Vaiko globos (rūpybos) vieta nustatytina globėjo gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas), vaiko gaunamų lėšų tvarkytoju paskirtinas globėjas (CK 3.275 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad globa pasibaigia 2022 m. liepos 1 d. ir nuo bylos išnagrinėjimo yra pusantro mėnesio laikotarpis, todėl globėja įpareigotina kreiptis pagalbos į specialistus, kad globos vietos pakeitimas nepilnamečiui P. P. nesukeltų neigiamų pasekmių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 502-504 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Nuo 2022 m. liepos 1 d. atleisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-21-674/2017 paskirtą P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę globėją I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo globėjos bei gaunamų lėšų tvarkytojos pareigų.
Paskirti nepilnamečio P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja ir gaunamų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja biudžetinę įstaigą „R. pagalbos šeimai namai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Pakeisti P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti ją globėjos biudžetinės įstaigos „R. pagalbos šeimai namuose“, esančiuose (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.