Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbi biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas:

2013-04-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. – 7 MGL (910 Lt) bauda; 2013-06-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. - 15 MGL (1950 litų) bauda, BK 63 str. 4 d. ir 9 d. tvarka paskirta bausmė subendrinta su 2013-04-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 20 MGL (2600 litų) bauda; 2013-10-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 64¹ str., vadovaujantis BK 64 str. 2 d. bausmė subendrinta su 2013-04-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, galutinė bausmė 30 (trisdešimt) parų arešto ir 20 MGL (2600 litų) bauda;2013-11-12 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 138 str. 1 d., 64¹ str. 40 parų arešto. 2014-03-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2013-10-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė: 50 parų arešto ir 20 MGL, t. y. 2600 Lt dydžio bauda;2014-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 64¹ str., 40 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2014-03-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 80 parų areštas ir 20 MGL bauda;2014-04-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. 64¹ str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014-03-19 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 20 MGL dydžio, t. y. 2600 Lt bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme bei suėmime nuo 2014-02-28 iki 2014-04-16 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo (nuosprendis įsiteisėjo 2014-07-03). Bausmės neatlikęs; 2014-05-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. , 64 ¹ laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. N. tiesiogiai davė didesnės nei 1 MGL vertės kyšį už pageidaujamą neveikimą valstybės tarnautojui vykdant įgaliojimus, būtent: 2015 m. vasario 03 d., apie 02.48 val. prie Kovo 11-osios g. 3 namo, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą („14. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų“), 16 punktą („16. Tikrinančio pareigūno stabdomos transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti“), 17 punktą („17. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo LR Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų“), ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, numatytų LR ATPK 130 (2) str., 129 str., 130 str. 1 d., policijos tarnybiniame automobilyje “Mitsubishi Pajero”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės padėjo devynis 50 eurų nominalo banknotus, tokiu būdu tiesiogiai davė 450 eurų kyšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio kinologų grupės vyr. patruliui N. B. ir specialistui R. E., siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų rašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas už jo padarytus Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 17 punktų pažeidimus.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. N. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad viskas buvo kaip pagarsino prokurorė. 2015-02-03 jis vairavo automobilį VW Golf, buvo neblaivus. Jį stabdė policijos pareigūnai, tačiau jis nestojo, įsuko į kiemus ir sustabdęs automobilį, pasislėpė po kitu automobiliu. Atvykę pareigūnai jį rado. Jis išsigando, prisipažino, kad vairavo automobilį, buvo patalpintas į pareigūnų tarnybinį automobilį. Jis pasiūlė pareigūnams susitarti, kad būtų paleistas, siūlė jiems 450 eurų, vėliau žadėjo atvežti dar 200 eurų. Iš pradžių bendravo su vienu pareigūnu, tačiau šis jam aiškiai nepaaiškino, kad neims kyšio, todėl jis padėjo pinigus ant galinės sėdynės. Kitas pareigūnas jam paaiškino, kad kyšio siūlymas yra neteisėta veika, tačiau jis pinigų neatsiėmė. Jeigu pirmas pareigūnas būtų aiškiai pasakęs, kad neims kyšio, būtų nedavęs pinigų, mano, kad iš dalies buvo išprovokuotas duoti kyšį. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. N. prisipažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Liudytojas Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės mobilaus būrio kinologų grupės vyr. patrulis N. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-02-03 dirbo kartu su kolega R. E.. Buvo gautas pranešimas, kad stabdomas nestojo automobilis, įsuko į Kartono gatvę. Nuvykę rado nurodytą automobilį bei po vienu iš automobilių pasislėpusį kaltinamąjį. Kaltinamasis neneigė, kad vairavo nestojusį automobilį, buvo nuvestas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Kaltinamasis dar vedamas į tarnybinį automobilį ėmė siūlyti kyšį, siūlė susitarti. Pasodintas į tarnybinį automobilį, jam ir šalia automobilio stovinčiam R. E. siūlė pinigų, sakė, kad dabar padės tiek, kiek turi, o paskui dar atveš 2000 Eur. Tiek jis, tiek pareigūnas R. E. kaltinamajam paaiškino, kad už kyšio siūlymą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau kaltinamasis vis tiek padėjo pinigus.

Pareigūno N. B. 2015-02-03 tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos įvykio aplinkybės, kurias jis nurodė apklausiamas liudytoju (b. l. 8).

Liudytojas Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės mobilaus būrio kinologų grupės specialistas R. E. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-02-03 dirbant kartu su vyr. patruliu N. B. per radijo stotį išgirdo, kad kolegoms stabdomas nestojo automobilis VW Golf, kuris nusuko iš Kovo 11-osios gatvės į Kartono gatvę, asmenys važiavę automobiliu pasišalino. Atvykus ir apžiūrėjus kiemus, po vienu iš automobilių rado gulintį kaltinamąjį. Kaltinamasis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jau vedamas ėmė siūlyti pinigus, siūlėsi iš namų atvežti 2000 eurų. Jis girdėjo, kaip kaltinamasis sakė, kad turi 500 eurų, prašė paleisti, buvo perspėtas, kad taip daryti negalima. Įsodintas į automobilį, kaltinamasis vėl siūlė pinigus, jam matant padėjo ant galinės sėdynės šalia papkės 450 eurų. Įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės sakė, kad nieko tokio, susitarsim.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad užfiksuota įvykio vieta-policijos tarnybinis automobilis Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis Kaune, Kovo 11-osios g. prie 3-ojo namo. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti automobilio salone ant galinės sėdynės padėti devyni 50 eurų nominalo banknotai, kurie iš įvykio vietos paimti (b. l. 9-14).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kaip policijos pareigūnas praneša operatoriui, kad sulaikytas jaunuolis siūlo kyšį, kaip sulaikytas jaunuolis sako, kad šiuo metu turi 500 eurų ir dar 200 eurų gali atvežti rytoj, kaip jaunuolis, paklaustas pareigūno, ar žinąs, kad to negalima daryti, atsako kad žino. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota policijos tarnybiniame automobilyje, salone ant galinės sėdynės padėta krūvelė eurų, kupiūromis po 50 eurų (b. l. 20).

Iš Administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad K. N. protokolas surašytas už tai, kad jis 2013-02-03 2.48 val. Kaune, Kovo 11-osios –Kartono g. vairuodamas transporto priemonę nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti 2013-08-14). K. N. pažeidė KET 14,16, 17 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 130 (2) str., 129 str., 130 str. 1 d. (b. l. 23-24).

Nutarimu įnešti pinigus į depozitinę sąskaitą, perdavimo-priėmimo aktu bei kvitu devynios 50-ties eurų nominalo kupiūros Nr. X46777770533, Nr. X47281445372, Nr. X47281445381, Nr. X46777770506, Nr. X46777770515, Nr. X46777770551, Nr. X46777770524, Nr. X46777770542, Nr. X44782559876, paimtos ir perduotos saugoti į Kauno AVPK finansų skyriaus depozitinę sąskaitą (b. l. 15, 16, 17).

Pagal BK 227 straipsnį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (2 dalis). Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Teisiamajame posėdyje ištyrus šioje byloje esančius įrodymus – kaltinamojo, liudytojų parodymus, vaizdo įrašo apžiūros protokolą, įvykio vietos apžiūros protokolą, nustatyta, kad, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, K. N. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės mobilaus būrio kinologų grupės patruliams R. E. bei N. B. davė 450 eurų kyšį už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, nurodė, kad pats ėmė siūlyti kyšį pareigūnams, tačiau nurodė, kad jei būtų pareigūnai aiškiai pasakę, kad neims kyšio, tai pinigų būtų nedavęs, kad jaučiasi išprovokuotas duoti kyšį, tačiau šie parodymai vertintini kaip kaltinamojo gynybos taktika ir jais nesivadovautina. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Be to, pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad už kyšį būtų patenkinti jo interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–83/2014). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pats suprato, kad kyšio davimas yra neteisėta veika, nurodė, kad jis pradėjo siūlyti ir davė kyšį pareigūnams, už tai, kad būtų paleistas, kad nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Iš kaltinamojo bei liudytojų parodymų, vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad jau davęs 450 eurų kyšį, suvokdamas savo veikos neteisėtumą, kaltinamasis ir toliau siūlė kyšį, siūlė pareigūnams iš namų atvežti dar daugiau pinigų. Ankščiau jis yra baustas administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių, kas rodo, kad jis suprašo gręsiančios administracinės atsakomybės neišvengiamumą bei griežtumą, turėjo siekį to išvengti. Taigi kaltinamasis suvokė, jog policijos pareigūnams neteisėtai siūlo ir duoda pinigus už tai, kad šie neveiktų jo naudai – nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, ir norėdamas, kad už duodamus pinigus būtų patenkinti jo interesai, taigi laikytina, kad tokius veiksmus kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Aplinkybių, rodančių, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nenustatyta, jų parodymai nuoseklūs, atitinkantys vieni kitus bei kitus byloje surinktus įrodymus, iš esmės atitinkantys ir kaltinamojo parodymus, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo nesivadovauti minėtų liudytojų parodymais. Jokių esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo ir liudytojų parodymų nėra ir nors kaltinamasis nurodė, kad jis, davęs 450 eurų, papildomai dar siūlė pareigūnams 200 eurų, o ne 2000 eurų, kaip nurodė liudytojai, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju esminės reikšmės kvalifikuojant veiką neturi.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio kinologų grupės vyr. patrulis N. B. ir specialistas R. E., kuriems buvo duotas kyšis, teisingai įvardintini kaip valstybės tarnautojai. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių visumos, kaltinamojo K. N. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo K. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padaręs jis prisipažįsta, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kad nusikalstamos veikos darymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, nurodė pats kaltinamasis, tačiau jokių kitų objektyvių duomenų, koks buvo jo neblaivumas ir jis galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, byloje nėra, kaltinamasis nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas išsigandęs, o ne dėl girtumo.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad K. N. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 227 str. 2 d.), veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta. K. N. nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 30), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 35-41), priklausomybės ligų centre, psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas (b. l. 32, 34). Kaltinamasis yra teistas septynis kartus, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 42-47, 50-73), buvo teistas ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, bausmės pagal paskutinius nuosprendžius neatlikęs, slapstėsi nuo bausmės atlikimo, teistumas neišnykęs (b. l. 24-27, 28-47), išvadų iš ankstesnių teistumų jis nedaro ir toliau nusikalsta, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių, jo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų. Be to, tai pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 str. 1 d., esant recidyvui, už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių K. N. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai (ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas) gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl už BK 227 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam K. N. skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, jos terminą nustatant žemesnį nei sankcijos numatytas vidurkis (BK 42 str. 1 d. 5 p., 50 str. 1 d., 61 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs jam paskirtų bausmių, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2014-04-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir neatlikta bausme bei 2014-05-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė suėmimas, kadangi atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir skirtiną realią laisvės atėmimo bausmę, į ankstesnius kaltinamojo teistumus, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: devynios 50-ties eurų nominalo kupiūros Nr. X46777770533, Nr. X47281445372, Nr. X47281445381, Nr. X46777770506, Nr. X46777770515, Nr. X46777770551, Nr. X46777770524, Nr. X46777770542, Nr. X44782559876, paimtos ir perduotos saugoti į Kauno AVPK finansų skyriaus depozitinę sąskaitą, konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos priemonė ir perduotini į valstybės pajamas (BK 72 str. 2 d. 2 p., BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 19), kompaktinis diskas su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis (b. l. 13), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Byloje jau po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendį buvo gauta Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-12 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-686 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Šioje pažymoje nurodyta, jog teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą K. N., kurį gina Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Stasė Kupčiūnienė, yra patirta 28,95 Eur išlaidų. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš K. N., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to ir teisiamojo posėdžio metu nei prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo ar išieškojimo nei pačias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dėl ko savo nuomonę galėtų pareikšti ir pats kaltinamasis, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir laiku pateikti nebuvo, kaltinamojo gynėja prašė šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis nedirba, t. y. galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014-04-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir neatlikta bausme bei 2014-05-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo bei 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t. y. 753 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų) baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-02-24.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. N. paskirti kardomąją priemonę-suėmimą.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, K. N. išbūtą laikiname sulaikyme bei suėmime nuo 2014-02-28 iki 2014-07-03 (pagal 2014-04-16 nuosprendį) bei laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2015-02-03 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pinigus: devynias 50-ties eurų nominalo kupiūras Nr. X46777770533, Nr. X47281445372, Nr. X47281445381, Nr. X46777770506, Nr. X46777770515, Nr. X46777770551, Nr. X46777770524, Nr. X46777770542, Nr. X44782559876, konfiskuoti ir perduoti į valstybės pajamas.

Byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kompaktinį diską su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš K. N. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.