- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- ATP-1335-487/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja J. Č., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimo, kuriuo nubausta pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., J. Č. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Č. nubausta už tai, kad ji 2012 m. sausio 9 d. apie 11 val. 15 min. Vilniuje, P. B. g. 3B, vairuodama automobilį Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama stovintį automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama KET reikalavimus. Šiais savo veiksmais J. Č. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde J. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodo, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai jas įvertino ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jos kaltės. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiosios J. J. parodymais, kuri įvykį stebėjo 5-8 metrų atstumu, nevertindamas jos (J. Č.) bei kitų liudytojų (jos tėvo ir jos dukters) parodymų. Pažymi, jog byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ji apgadino J. J. priklausantį automobilį. Teigia, kad šio fakto nepatvirtina ir esančios byloje prastos kokybės nuotraukos.
Anot apeliantės, byloje nukentėjusioji nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių, kad jai buvo padaryta žala. Be to, apie jos neva padarytą administracinį teisės pažeidimą, apeliantė sužinojo tik po 2 mėnesių. Toks tyrimo vilkinimas apsunkino jai galimybę gintis.
Atkreipia dėmesį į tai, kad, išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės, ji buvo atsargi bei atidi, kito automobilio nekliudė. Teigia, jog visi prieštaravimai bei abejonės turėjo būti teismo vertinamos jos naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotasis atstovas prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad J. Č. yra kalta dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Dėl J. Č. veikų kvalifikavimo
Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog J. Č. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. P. šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų, policijos pareigūnas A. J. tiek tarnybiniame pranešime (b.l. 4), tiek apklaustas liudytoju nagrinėjant bylą teisme, paaiškino, kad 2012-01-09 12.00 val., dirbant kartu su vyr. patruliu L. Č., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu Baublio g. 3B automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, kliudė stovintį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. 12.25 val. atvykus į įvykio vietą, automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. J. paaiškino, kad 2012-01-09 10.00 val. pastatė automobilį prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Baublio g. 3. Būdama parduotuvėje, ji pastebėjo, kaip išvažiuodamas iš stovėjimo vietos automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį jos automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Pašalinių liudininkų vietoje nebuvo. Žmonės nenukentėjo, kas automobilį vairavo - nematė, vieta nefilmuojama. Ant automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinio bamperio kairės pusės liko raudonos spalvos dažai, sugadinimai padaryti aukštyje 0,57 – 0,63 cm. Kadangi automobiliui „Citroen“ nebuvo atlikta techninė apžiūra, vairuotojai J. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jie apžiūrėjo tik įvykio vietoje buvusį automobilį „Citroen“, kitą automobilį apžiūrėjo kiti pareigūnai. Apžiūrint automobilį „Citroen“, jo vairuotoja nurodė, kad viena pusė apgadinta, o kita automobilio pusė nebuvo apgadinta.
Policijos pareigūnas E. R., tiek tarnybiniame pranešime (b.l. 6), tiek apklaustas liudytoju teismo posėdyje, nurodė, kad automobilis VW Polo v/n (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Citroen Berlingo v/n (duomenys neskelbtini). Palyginus abiejų automobilių apgadinimus, paaiškėjo, kad apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitinka. Taip pat yra eismo įvykį matęs asmuo. Sprendžiant iš visų byloje surinktų duomenų, pakanka įrodymų, kad tarp minėtų automobilių buvo kontaktas. Ant automobilio Citroen Berlingo galinio bamperio kairėje pusėje po braukimo pasiliko pašalinių raudonos spalvos dalelių, kurios buvo nuimtos ir sudėtos į voką. Nuo automobilio „VW Polo“ galinio kairės pusės sparno (arkos) tokiame pat aukštyje nusitrynę dalelės. Pašalinės raudonos spalvos dalelės buvo nuimtos, nes automobilio Citroen Berlingo savininkai nurodė, kad artimiausiu metu automobilį remontuos. Automobiliai buvo sugretinti, padarytose nuotraukose matyti atitinkantys apgadinimai, likę dažų likučiai, taip pat schemoje nurodyti apgadinimai ir jų aukščiai sutapo. Apibendrinant visus medžiagoje surinktus duomenis, buvo nustatyta, kad tarp automobilių buvo kontaktas, buvo asmuo, kuris automobilį matė, todėl nuspręsta neskirti lyginamosios dažų ekspertizės. Kaip matyti iš apgadinimų, automobiliai kontaktavo pravažiuojant, stipraus smūgio nebuvo. Apie tai, ką nustatė, jis surašė tarnybinį pranešimą.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. J. paaiškinimų teisme, protokole nurodytą dieną pirmoje dienos pusėje ji atvyko į darbą, pastatė automobilį aikštelėje prieš parduotuvę, kurioje dirba, kad būtų galima išvažiuoti šalia stovintiems automobiliams. Pro plačias keturių durų stiklines parduotuvės duris matosi beveik visa aikštelė, todėl ji matė, kaip raudonos spalvos VW markės automobilis bando išvažiuoti. Buvo kažkokios problemos išvažiuoti, nes tų bandančių išvažiuoti buvo keli - vienas žmogus sėdo už vairo, po to kitas. Ji tuo metu turėjo klientų ir negalėjo jų palikti bei išeiti ir patraukti savo automobilio. Kai ji atsilaisvino ir išėjo - matė minėtą automobilį prie jos automobilio Citroen, matė, kaip jis bando išvažiuoti. Pastarajam automobiliui išvažiavus, daugiau kitų automobilių prie jos automobilio nebuvo. Po kiek laiko J. J. išėjo ir pamatė raudoną nubraižymą, kurio, jai pastatant automobilį, tikrai nebuvo, nes ji turi įprotį visada, atėjusi prie automobilio, jį apsižiūrėti. Aikštelė yra parduotuvės, o ne ligoninės, dažnai toje aikštelėje automobilius pastato ne parduotuvės klientai, o ligoninės lankytojai ir išeina visai dienai, taip sukeldami problemų parduotuvės pirkėjams, tiekėjams. Nukentėjusioji mano, kad nebuvo galima nepastebėti, nejausti kontakto. Išvažiuodamas raudonas automobilis nubrėžė jos automobilio bamperio kampą. Kai ji atvažiavo - nurodytas automobilis jau buvo ir išvažiuoti buvo galima. Ji stebėjo aikštelę iš maždaug 5-8 metrų atstumo ir matė žmones, kurie buvo prie to automobilio, nes buvo daug kartų bandoma išvažiuot. Vėliau jos automobilis buvo apžiūrėtas Giraitės g., bet vežė jį ne ji, ji tuo metu nedalyvavo.
Kreipėsi į draudimą, kur mokėjo už detalės dažymą. Automobilį pastatė normaliai, taip, kad visi stovintys šalia galėtų išvažiuoti. Ji, atvažiavusi į aikštelę, nesukinėja automobilio, kad automobilio galas būtų pastatytas į parduotuvę. Priešais jos automobilį stovėjo kažkoks automobilis, iš kitos pusės J. Č. automobilis, dar iš kitos pusės buvo tuščia. Ji gerai tos situacijos neįsidėmėjo, iškvietė pareigūnus, kurie viską ir užfiksavo. Ji įbrėžimus pamatė iš karto po įvykio, iš karto po įvykio apžiūrėjo automobilį, o paskambino į policiją tada, kai turėjo galimybę.
Kaip matyti iš J. Č. paaiškinimų teismo posėdyje, ji nepripažįsta, kad su jos automobiliu buvo eismo įvykis. Sausio 9 d. ji automobiliu atvežė tėvą A. Č. į Santariškes, į onkologinį skyrių, o dukrą A. Č. - į vaikų ligoninę. Ji priparkavo automobilį aikštelėje prie įėjimo į vaikų ligoninę ir jos su dukra nuėjo pas gydytojus. Išėjusi lauke pamatė, kad jos automobilis yra užstatytas kito automobilio ir paliktas labai nedidelis tarpas pravažiuoti. Ji apėjo automobilį, apžiūrėjo, palikto telefono numerio nerado. Dar kažkiek minučių palaukus, jos tėvas apžiūrėjo, išmatavo, kad galima pravažiuoti, jai važiuojant, iš automobilio kairės pusės stebėjo tėvas, o iš dešinės pusės - dukra. Ji apie 15 minučių užtruko, kol išsuko pro tą tarpą, nes tarpas buvo nedidelis. Visi automobiliai stovėjo į įvažiavimą priekiu, kai ji išvažinėjo, važiavo pro kairėje pusėje stovinčio automobilio dešinės pusės priekį, o prieš ją stovinčio automobilio - kairės pusės galą. Bevažiuojant jai kliuvo veidrodėliai, todėl ji, atidariusi langą, savo veidrodėlį prilenkė ir laikė, kad neįbrėžtų. Ji turėjo galiojantį draudimą, jokių pažeidimų nėra padariusi, todėl neturėjo jokio tikslo pasišalinti, savo veiksmais jokio eismo įvykio nesukėlė, todėl išvažiavo. Po kiek laiko iš policijos pareigūnų gavo pranešimą apie eismo įvykį. Kai ji išvažinėjo, automobilis Citroen stovėjo priešingai, nei nubraižyta policijos schemoje. Išvažiuojant ji kampo, kurio apgadinimai užfiksuoti, negalėjo užkabinti. Medžiagoje užfiksuota, kad J. J. kreipėsi į policiją 12.00 val., o įvykis įvyko po 11 val., nes jie tuo laiku išėjo iš ligoninės ir iš karto bandė išvažiuoti, todėl, jei J. J. teigia, kad iš karto iškvietė policijos pareigūnus, tai šie duomenys nesutampa. Už jos ir už J. J. automobilio mašinų nebuvo, buvo tuščia, tačiau policijos pareigūnų nubraižytoje schemoje užfiksuota, kad buvo ir kiti automobiliai. Jos automobilio nubrozdinimai yra seni, protokole nurodytu laiku ji tikrai kito automobilio nekliudė ir negalėjo kliudyt jo galinio bamperio, nes automobilis stovėjo visai kita puse, priekiu į išvažiavimą, kaip ir jos automobilis. Raudoni dažnai buvo paimti nuo J. J. automobilio kairės pusės. J. J. paties įvykio nematė, nors visą laiką tvirtino, kad matė. Kai ją iškvietė į policijos įstaigą, jokia apklausa nebuvo atliekama, J. J. nebuvo atvažiavusi, jai (J. Č.) policijos pareigūnai liepė parašyti paaiškinimą, po to, kai ji nesutiko dėl pažeidimų, sakė, kad jai reikės ekspertizės, policininkas nusileido ir paėmė nuo bamperio tuos dažus. Protokole nurodytą dieną jame nurodytoje vietoje buvo ir automobiliu išvažinėjo, tačiau eismo įvykio tikrai nepadarė, kito automobilio nekliudė, tikrai ji būtų jautusi kontaktą.
Kaip matyti iš liudytojo A. Č. paaiškinimo teisme, protokole nurodytu laiku 9 val. jam reikėjo atvykti į onkologijos skyrių. Jie atvažiavo automobiliu, kurį pastatė prie vaikų poliklinikos. Kai sugrįžo iš poliklinikos, pamatė, kad jų automobilis yra užstatytas ir bus sunku išvažiuoti. Jie vaikščiojo, ieškojo to automobilio vairuotojo, tačiau aplinkui nebuvo nei vieno žmogaus. Tada jis (A. Č.) pamatavo atstumą, kad automobilis tilps pravažiuoti, tik šiek tiek kampas neatitiko, jis nubraižė schemą. Jis stovėjo priekyje ir žiūrėjo, kaip automobilis juda, kad viskas būtų gerai. Kadangi veidrodėliai trukdė pravažiuot, jo dukra J. Č.) nulenkė veidrodėlį ir po truputį jie išvažiavo, nieko neužkabinę. Jis dabar pensininkas, tačiau prieš tai 18 metų dirbo vairuotoju – instruktoriumi, todėl tokias situacijas tikrai gerai žino. Jokio automobilio jie neužkabino. Jis taip pat buvo nuvykęs į policiją, apžiūrėjo ten automobilius, matė, kad automobilio „Citroen“ buvo nubrėžtas kairės pusės bamperis, o, kai jie išvažinėjo, tas automobilis stovėjo į juos dešine puse. Policijoje automobilis „Citroen“ buvo apžiūrėtas iš abiejų pusių, matėsi, kad buvo įbrėžtos abi pusės, ant automobilio matėsi raudoni dažnai. Jų automobilis nebuvo apgadintas.
Kaip matyti iš liudytojos A. Č. paaiškinimų teisme, ji nelabai prisimena, kaip jie išvažinėjo. Kai jie išėjo iš vaikų ligoninės, jų automobilis buvo užstatytas, mama (J. Č.) po truputį manevravo, o ji ir senelis (A. Č.) žiūrėjo, kad automobilis nieko neužkliudytų ir jis niekur neužkliuvo. J. Č. nieko neužkliudė, pravažiavo tarp tų mašinų, tada jie su seneliu įlipo. Ji sėdėjo priekyje, o senelis sėdėjo gale. Senelis įlipo pirmas pro priekines duris. Mama (J. Č.) šiek tiek pavažiavo, tada jie įsėdo į mašiną. Jų mašina raudona WV Polo, su dviem durim. To kito automobilio priekis buvo į įvažiavimą, o galas į parduotuvę. Jiems reikėjo žiūrėt, kad būtų neužkabintas priekis.
Iš pranešimo bendros pagalbos centrui (b.l. 19) matyti, kad pranešimas apie eismo įvykį gautas 2012-01-09 12.00 val., pranešėja nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje adresu P. B. g. 3B, Vilniuje, vyšninės spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkabino stovintį jos automobilį „Citroen Berlingo“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. Pranešėja laukia vietoje.
Iš eismo įvykio vietos schemos (b.l.5) matyti, kad užfiksuotas eismo įvykio vietoje buvusių automobilių, tame tarpe nukentėjusiojo automobilio Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, taip pat užfiksuoti jam padaryti apgadinimai).
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad, apžiūrėjus automobilį Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatyti apgadinimai – perbrauktas automobilio kairės pusės galinis sparnas ties arka (b.l. 11).
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių fotolentelių matyti užfiksuoti automobiliui Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobiliui Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai: automobiliui Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrėžta galinis kairės pusės sparnas ties arka, automobiliui Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrauktas automobilio kairės pusės galinis bamperis, sugretinus automobilius, jų apgadinimų aukštis ir mechanizmas sutampa (b.l. 12-14).
Iš rašytinio J. J. 2012-01-09 paaiškinimo matyti, kad 2012-01-09 apie 10.00 val. pastatė automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro aikštelėje P. B. g. 3B, Vilniuje. Apie 11.15 val. pastebėjo, kad šalia stovėjusio automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bordo spalvos), vairuotojas bando pravažiuoti pro jos pastatytą automobilį iš kairės pusės. Bevažiuodamas užkliudė automobilio Citroen Berlingo galinio bamperio kampą iš kairės pusės ir iš įvykio vietos pasišalino. Jos pastatytam automobiliui liko nubraižytas galinio bamperio kairysis kampas ir išdažytas bordo dažais nuo jį kliudžiusio automobilio. Vairuotojo apibūdinti negali (b.l.6).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. Č. pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal J. J. pranešimą ir jos nurodytus duomenis - kito automobilio valstybinį numerį policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Apžiūrėjus ir įvertinus abiejų automobilių apgadinimus bei juos sulyginus, konstatuota, kad kontaktas tarp jų buvo tokio pobūdžio, kaip nurodė J. J.. J. Č. kaltę dėl šių pažeidimų įrodo nukentėjusiosios J. J. parodymai, kad ji matė patį įvykį - kaip išvažiuodamas raudonas automobilis Volkswagen nubrėžė jos automobilio bamperio kampą ir iš įvykio vietos pasišalino, šias aplinkybes J. J. iš karto po įvykio nurodė atvykusiam policijos pareigūnui A. J., taip pat parašė rašytiniame paaiškinime bei patvirtino apklausiama teismo posėdyje. Taip pat J. J. parodymus dėl eismo įvykio eigos, mechanizmo patvirtina liudytojo E. R. parodymai, iš kurių matyti, kad, aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, buvo apžiūrėti abu automobiliai, jų apgadinimai užfiksuoti, automobiliai buvo sugretinti, apgadinimų pobūdis ir aukštis sutapo, iš apgadinimų matyti, kad šie automobiliai apgadintomis vietomis kontaktavo tarpusavyje, minėti duomenys yra užfiksuoti nuotraukose, schemoje; anot liudytojo, kadangi kontaktavo metalinės konstrukcijos, automobilio vairuotoja kontaktą tikrai turėjo jausti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai pasirėmė šiais įrodymais, kaip patvirtinančiais J. Č. kaltę jai inkriminuotų pažeidimų padarymu. Nagrinėjant bylą teisme, nenustatyta jokių pagrindų, dėl ko J. J. norėtų apkaltinti J. Č. dėl jos nepadarytų veiksmų, jos nurodytos aplinkybės patvirtintos kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais parodymais. Gi liudytojų A. Č. ir A. Č. parodymus apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kaip artimų giminaičių siekį padėti išvengti atsakomybės. Be to, šie liudytojai nurodė, kad automobilio vairuotoja J. Č. negalėjo iš karto išvažiuoti, turėjo kurį laiką manevruoti, išvažiuoti kliudė veidrodėlis, kurį reikėjo atlenkti, taip pat kliudė automobilio kampas ir tik pagal A. Č. nubraižytą schemą J. Č. išvažiavo. Todėl šie liudytojai, sutelkę dėmesį į tai, kad nekliudydamas pravažiuotų automobilio priekis, galėjo sąžiningai klysti dėl išvažiavimo pabaigos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas laiko, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog J. Č. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais įrodymais, jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjos kaltė be nukentėjusiosios parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga - paaiškinimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu. Apygardos teismas konstatuoja, kad J. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. - ji, vairuodama transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad J. Č. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apeliantės paaiškinimus apie tai, kad ji nepajuto kontakto, kurio metu nei vienam eismo įvykyje dalyvavusiam automobiliui nepadaryti apgadinimai, dėl kurių galėjo atsirasti žala, apylinkės teismas pagrįstai atmetė, kadangi automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai yra akivaizdūs.
Apeliantės argumentas, kad apie eismo įvykį ji buvo informuota tik po dviejų mėnesių, dėl to negalėjo deramai gintis, nepagrįstas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, automobilis VW Polo, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) yra registruotas jos tėvo A. Č. vardu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad policijos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą, nustatydami eismo įvykyje dalyvavusio automobilio priklausomybę ir jį vairavusį asmenį, pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktos J. Č. teises.
Atsakomybės taikymui pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.