- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-14-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02254-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Arūnas Rudzinskas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 13-uoju notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant ieškovui R. Š. ir atsakovui A. Š. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-525-436/2016 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui A. Š. su trečiuoju asmeniu Kauno miesto 13-uoju notarų biuro notare V. B. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų ir pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo pripažinimo negaliojančiais ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę į teisminę gynybą bei šalių neatvykimo į teismo posėdį padarinius, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas R. Š., patikslinęs savo reikalavimus prašė 1) pripažinti, kad ieškovas yra priėmęs (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. Š. palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti turtą; 2) pripažinti ieškovo 2005-06-22 pareiškimą apie palikimo atsisakymą po tėvo J. Š. mirties, patvirtintą Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarės V. B., reg. Nr. 4551, niekiniu ir negaliojančiu; 3) pripažinti atsakovui A. Š. Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarės V. B. 2012-10-19 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. 8898; 2008-04-25 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg.Nr. 2059; 2006-05-31 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. 3679; 2005-07-08 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. 5258 negaliojančiais, nustatant, kad ieškovas taip pat paveldėjo 1/2 dalį palikėjo J. Š. turto; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 70 000 Lt / 20 273,40 Eur dydžio piniginę kompensaciją už A. Š. tretiesiems asmenims perleistą po J. Š. mirties paveldėtą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (1 /2 dalį parduoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė šalių tėvas J. Š.. Po tėvo mirties, kartu su broliu A. Š. tapo vieninteliais mirusio tėvo įpėdiniais pagal įstatymą, kadangi tėvas nebuvo sudaręs testamento, kitų brolių seserų nėra, o mama, J. Š. žmona jau buvo mirusi. Po tėvo mirties žodiniu susitarimu kartu su broliu A. Š. pasidalino paveldimą turtą – ieškovui R. Š. atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), o A. Š. atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tokios paveldimo turto dalybos užtikrino abiejų interesų pusiausvyrą, kadangi šalys faktiškai gyveno paveldimame turte. Mirus mamai abu priėmė savo palikimo dalį, tačiau nusprendę, kad būtų sąžininga, jog tėvas valdytų nuosavybes teise visą mamos turtą, pasirašė paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis. Po mamos mirties, tėvo sveikata labai pablogėjo, su broliu suprato, kad tėvas nebegali savimi pasirūpinti. Kadangi A. Š. gyveno Panevėžyje, kartu nusprendė, kad tėvu rūpinsis ieškovas. Dėl šios priežasties 2005 m. vasarį jis atsikėlė gyventi į tėvui nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Viena iš žodinio paveldimo turto pasidalijimo susitarimo sąlygų buvo atsakovo pažadas sutvarkyti visus dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimų įgijimui. Tokiam atsakovo pasiūlymui ieškovas neprieštaravo. Tačiau vėliau sužinojo, kad visas tėvo paveldėtas turtas priklauso broliui asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad jis nei raštu, nei žodžiu, nei kitais konkliudentiniais veiksmais niekada neišreiškė savo valios atsisakyti mirusio tėvo palikimo ir priešingai, nuo pat tėvo mirties momento nepertraukiamai iki šiol valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip savo. Laiko, kad A. Š. nuosavybės teisę į visą tėvo palikimo turtą įgijo apgaulės būdu, t.y. neteisėtai.
Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas niekada neišreiškė noro paveldėti po tėvo mirties likusį turtą. Priešingai – ieškovas 2005 m. birželio 22 d. Kauno miesto 13-ajame notarų biurui pateikė pareiškimą apie palikimo atsisakymą, kuriame nurodė, kad jis atsisako palikimo mirus tėvui. Ieškovo iniciatyva 2005 m. liepos 10 d. šalys sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo jam priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini) bei garažą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui už 1 Lt. Pagal šią sutartį ieškovas gyveno tame bute iki tada, kai 2015 m. vasario 18 d. atsakovas per notarą pateikė pareiškimą apie nuomos sutarties nutraukimą. Taip pat nurodė, kad į bylą yra pateikta daugybė dokumentų, patvirtinančių kad ieškovas po motinos mirties labai aktyviai sprendė visus su palikimo atsiradimu atsiradusius klausimus, o ne laukė devynerius metus.
Tretysis asmuo notarė V. B. nurodė, kad 2004 m. balandžio 6 d. mirus ieškovo motinai Kauno miesto 13-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 56/2004. 2004 m. liepos 2 d. pareiškimus apie palikimo priėmimą padavė sutuoktinis J. Š. ir sūnus R. Š.. Pareiškime R. Š. gyvenamoji vieta nurodyta: (duomenys neskelbtini). Sūnus A. Š. palikimo atsisakė. 2004 m. liepos 19 d. R. Š. paveldėjimo teises pardavė savo tėvui. 2005 m. kovo 29 d. mirus ieškovo tėvui, palikimą priėmė sūnus A. Š.. Sūnus R. Š. palikimo atsisakė. Pareiškime R. Š. gyvenamoji vieta nurodyta: (duomenys neskelbtini). Kad ieškovas buvo atvykęs į Kauno miesto 13-ąjį notarų biurą ir parašė atsisakymą nuo palikimo įrodo įrašas notariniame registre.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
Dėl esminio suklydimo. Ieškovas pareiškimo apie palikimo atsisakymą pasirašymo metu buvo 48 metų, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, darbingas ir dirbantis, turėjo patirties tvirtinant sandorius pas notarą, pareiškimo apie palikimo atsisakymo tekstas yra aiškus ir suprantamas. Apdairus ir atidus tokio amžiaus, išsimokslinimo, dirbantis žmogus tokį pareiškimą, teismo nuomone, suvoktų vienareikšmiai – kaip neatlygintiną ir negrįžtamą palikimo atsisakymą be jokių sąlygų ir išlygų. Byloje nėra įrodymų, jog sandorio tvirtinimo metu notarė jam būtų neišaiškinusi pasekmių. Ieškovo veiksmai po atsisakymo nuo palikimo pareiškimo patvirtina, kad po šio sandorio ieškovas su atsakovu neužilgo sudarė to paties buto ir garažo nuomos sutartį neribotam laikui už simbolinę 1 lito nuomos kainą ir ieškovo įsipareigojimą mokėti komunalinius mokesčius, kas reiškia, jog ieškovas jau tuo metu žinojo ir suprato kas bus šio turto savininkas ir kokiomis teisėmis naudosis šiuo turtu jis pats. Nors ieškovo atstovė teigė, kad jos atstovaujamasis tokios sutarties niekada nepasirašė ir ji galėjo būti atsakovo surašyta ant tuščio, ieškovo pasirašyto lapo, ji nėra nuginčyta ir galiojanti. Tai, kad sutartis nėra išviešinta nekilnojamojo turto registre, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi.
Dėl apgaulės. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių tai, jog jis atsakovo buvo suklaidintas kokiais nors aktyviais veiksmais ar svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovas atliko kokius nors tyčinius veiksmus, kurie turėjo lemiamą įtaką ieškovo valiai susiformuoti. Ieškovas tokį ieškinio pagrindą iš esmės siejo su prielaida, jog jam dirbant atsakovo įmonėje direktoriumi, jis dažnai buvo vežiojamas pas notarą pasirašyti įmonės dokumentų ir šis atsisakymas nuo palikimo jam galimai buvo paduotas pasirašyti kartu su kitais UAB „Solidana“ dokumentais, ko pasėkoje, dėl didelės dokumentų apimties, jis tiesiog nepastebėjo, ant kokio dokumento pasirašo. Taip pat ieškovas, būdamas atsakovo įmonės direktoriumi ir besąlygiškai pasitikėjęs broliu ne kartą yra pasirašęs ant tuščių popieriaus lapų. Taigi pats ieškovas, grįsdamas ieškinį iš esmės nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų svarstyti atsakovo veiksmus ar neveikimą kaip apgaulę siekiant sudaryti ginčijamą sandorį, išskyrus niekuo nepagrįstus pasamprotavimus kaip galėjo įvykti atsisakymo nuo palikimo pasirašymas. Aplinkybė, kad toks sandoris buvo atliktas ir patvirtintas notarų biure į kurį ieškovas atvyko savarankiškai ir notarės paaiškinimai apie tai, kaip yra sudarinėjami ir tvirtinami sandoriai notarų biure paneigia ieškovo prielaidas apie ieškovo nurodytas sandorio sudarymo galimybes.
Dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės. Nors pateikti duomenys patvirtina aplinkybes, kad ieškovas nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2005 m. birželio 22 d. gulėjo ligoninėje dėl kardiologinio susirgimo, tačiau ligonio būklė išrašant iš ligoninės – po pravesto gydymo, žymiai pagerėjusi. Įrodymų, pagrindžiančių tai, jog dėl suvartotų vaistų tiek viso gydymo metu, tiek išrašymo dieną ieškovas negalėjo teisingai suvokti sudaromo sandorio prasmės nepateikta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą ieškovui nedalyvaujant, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, tuo pažeisdamas proceso teisės normas. Teismas, neišsiaiškinęs ieškovo pozicijos, neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byla buvo nagrinėjama beveik du metus dėl paties ieškovo kaltės, kadangi jis neatvykdavo į teismo posėdžius. Paskutiniame teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo dėl nepateisinamų priežasčių, todėl teismas nutarė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl proceso teisės normos nebuvo pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Iš apeliacinio skundo argumentų nustatyta, kad ieškovas teismo sprendimą skundžia tik dėl procesinės teisės normų pažeidimo, t. y., jog teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovui, neišklausęs jo pozicijos, nors ieškovo dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinio skundo ribose pasisako tik dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovo ieškinys dėl reikalavimų, susijusių su paveldėjimo teisiniais santykiais teisme buvo priimtas 2015 m. kovo 23 d. (1 t. b. l. 70-78). 2015 m. gegužės 21 d., 2015 m. birželio 30 d., 2016 m. kovo 1 d., 2016 m. balandžio 5 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ieškovas nedalyvavo (dalyvavo jo atstovė 2 t. b. l. 39-40, 56-57, 152-153, 3 t. b. l. 3-4). 2016 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu šalių dalyvavimas pripažintas būtinu (3 t. b. l. 4), tačiau ieškovas 2016 m. gegužės 19 d. parengiamajame teismo posėdyje vėl nedalyvavo (3 t. b. l. 160). Į 2016 m. rugpjūčio 17 d. parengiamąjį teismo posėdį ieškovas atvyko, tačiau prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir šis prašymas buvo patenkintas (3 t. b. l. 167-168). 2016 m. spalio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu buvo pereita į teismo posėdį, ieškovas dalyvavo (4 t. b. l. 5). 2016 m. gruodžio 7 d. paskirtą teismo posėdį ieškovo atstovė prašė atidėti dėl ieškovo ligos, pateikė duomenis apie ieškovui išduotą nedarbingumo pažymėjimą nuo 2016 m. gruodžio 1 d. (juosmens radikulopatijos paūmėjimas. Stuburo juosmens srities disko išvaržos), tačiau teismas prašymo netenkino ir bylą išnagrinėjo iš esmės (4 t. b. l. 8, 13).
Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad byloje kilęs ginčas tarp artimų giminaičių dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo liudijimų pripažinimo negaliojančiais, apeliacinį skundą iš esmės grindžiant tik argumentais, jog byla iš esmės buvo išnagrinėta apeliantui nedalyvaujant, neišklausius jo paaiškinimų, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, paskyrė apeliacinio skundo nagrinėjimą žodine tvarka ir 2018 m. sausio 24 d. teismo posėdyje išklausė apeliantą (4 t. b. l. 49-50, 75-79).
CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Šioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms egzistuojant teismas gali atidėti teismo posėdį, pirma, ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir antra, teismas neatvykimo priežastis turi pripažinti svarbiomis. Taip pat šioje teisės normoje yra nustatyti atvejai, kada paprastai nelaikoma, jog priežastis, dėl kurios ieškovas ar jo atstovas neatvyksta į teismo posėdį, nelaikoma svarbia.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės atstovė 2016 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, suteikiant ieškovui galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus, nurodydama jo neatvykimo priežastį – nedarbingumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes (žr. nutarties 13 punktą), t. y. kad civilinė byla buvo nagrinėjama beveik dvejus metus, ieškovas tris kartus tikslino ieškinio reikalavimus, teismo posėdžiuose buvo atstovaujamos profesionalios teisininkės – advokatės, į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės neatvyko dėl ligos (juosmens radikulopatijos paūmėjimo), sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastį nelaikyti svarbia ir bylą nagrinėti iš esmės ieškovui asmeniškai nedalyvaujant, kartu konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai išnagrinėjo bylą iš esmės ieškovui nedalyvaujant. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme paskyrus žodinį nagrinėjimą ir išklausius ieškovo paaiškinimų, teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
Taip pat pastebėtina, kad tuo atveju, kai teismas yra pripažinęs šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (šalies procesinė teisė atvykti į teismo posėdį tokiu atveju iš esmės virsta procesine pareiga), tačiau šalis į teismo posėdį neatvyksta ir prašo bylos nagrinėjimą atidėti, teismui pripažinus neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, gali būti taikomos CPK numatytos neatvykimo pasekmės.
Pažymėtina, jog CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punkte teismo posėdžio pirmininkui suteikta teisė pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį. Teismui pripažinus šalies dalyvavimą būtinu ir šaliai neatvykus į teismo posėdį, jai taikytinos CPK numatytos neatvykimo pasekmės. Tokiais atvejais, kai šalių dalyvavimas pripažintas būtinu, esant ieškovo prašymui atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, teismas taip pat turėtų teisę taikyti CPK numatytas šalių neatvykimo į posėdį pasekmes ir bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 5 dalis, 155 straipsnis). Tą patvirtina ir CPK 246 straipsnyje įvardytos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Minėtos teisės normos 3 dalis nustato, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki 289 Eur baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Ginčo atveju teismas sprendė, kad bylą pagal esamus duomenis galima iš esmės išnagrinėti ieškovui nedalyvaujant, su tuo apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą sutinka, todėl apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas savo pasirinkimu nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, o ne dėl teismo esą neteisingų procesinių veiksmų. Teisėjų kolegija be kita ko pabrėžia, kad apeliantas procese užėmė ieškovo padėtį, t. y. pats pradėjo procesą, o tai lemia išvadą, jog ieškovas nebuvo labiau pažeidžiamas negu priešinga pusė; ieškovą atstovavo advokatė; per dvejus bylos nagrinėjimo metus, teikdamas patikslintus ieškinius ieškovas turėjo pakankamai galimybių išdėstyti savo poziciją.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, turėjo teisinį pagrindą netenkinti ieškovo prašymo atidėti teismo posėdį, nes priežastys, dėl kurių ieškovas siekė atidėti teismo posėdį, nelaikytinos svarbiomis. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos jo patirtos 300 Eur atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 7, 8.11 punktai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.