- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- 1-1495-923/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00182-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kaltinamasis
- L. R.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės ,,BTA Insurance Company“
- Advokatai
- Valda Grigonytė
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, Salomėjai Muralienei, Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajam V. J., jo atstovei advokatei Valdai Grigonytei, kaltinamajai L. R., civilinio atsakovo draudimo bendrovės ,,BTA Insurance Company“ atstovams J. K., V. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Akmenės r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ aplinkos apsaugos specialiste, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. R. 2013-01-18, apie 18.50 val., vairuodama automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Tvirtovės al., ir važiuodama nuo Kalniečių g. link Varnių g., ties namu Nr. 35, pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė reikiamo atstumo, dėl ko atsitrenkė į priekyje, ta pačia kryptimi važiavusį ir prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį Audi 100, valst. Nr. FFO 695, vairuojamą V. J.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio Audi 100, valst. Nr. FFO 695, vairuotojas V. J., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sugadintos transporto priemonės.
Kaltinamoji L. R. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad eismo įvykį padarė, tačiau nesutinka, kad V. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, mano, kad jis buvo sužalotas nežymiai. Jos vairavimo stažas šešeri metai. Eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, kelio danga šlapia, eismas intensyvus, jos greitis nedidelis. Atvažiuojant nuo Savanorių prospekto iš dešinės eismo juostos priešais ją persirikiavo V. J. automobilis. Prieš pėsčiųjų perėją nespėjo sureaguoti, sustabdyti ir smarkokai trenkėsi į V. J. automobilio galinę dalį. Po autoavarijos ji išlipo iš savo automobilio, nukentėjusysis jokiais skausmais nesiskundė. Kadangi sužeistų nebuvo, abu užpildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskirstė. Su V. J. kalbėjosi kitą dieną, jis jokiais sužalojimais nesiskundė, tik paragino greičiau tvarkytis draudimo reikalus, nes jam reikia remontuoti automobilį.
Nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2013-01-18, apie 18.50 val., vairuodamas automobilį Audi 100, ir artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, pastebėjo jam iš dešinės išeinantį pėsčiąjį. Jis stabdė, pajuto smūgį į automobilio galą. Smūgis buvo stiprus, kadangi jo automobilis buvo nublokštas už pėsčiųjų perėjos. Nuo smūgio patyrė šoką, tuo metu skausmų nejautė. Buvo išlipęs iš automobilio, iškvietė policiją, užpildė eismo įvykio deklaraciją. Skausmus pajuto vakare, grįžęs namo, kai atslūgo įtampa. Kitą dieną kreipėsi medicininės pagalbos į Kauno klinikas. Jam buvo nustatytas kirčio traumos sindromas, gydymas tęsėsi 76 dienas. Teismo medicinos ekspertas nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Civilinio atsakovo atstovas J. K. paaiškino, jog nukentėjusiajam yra atlyginta 1520 litų neturtinės žalos ir 5093,83 litai turtinės žalos, iš viso 6613,83 litų. Draudimo bendrovė neturi teisės atlyginti išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo vykimu į prokuratūrą, policiją, dėl to toje dalyje žalos nukentėjusiajam neatlygino. Draudikas atlygino nukentėjusiajam žalą, kuri yra susijusi su jo gydymu, žalos dydį paskaičiuodamas pagal nukentėjusiojo pateiktus dokumentus.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 517 /13 (02) V. J. konstatuotas kaklo raiščių patempimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b.l.26-27).
Eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-01-18, apie 18.50 val., Kaune, Tvirtovės al., ties namu Nr. 35 (b.l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. R., sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. J. sveikata, pasitvirtino. L. R. padarytas Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimo pažeidimas, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam V. J. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamoji savo kaltę dėl eismo įvykio padarymo pripažino, tačiau nesutiko, kad eismo įvykio metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejones dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto pašalina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog V. J. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kaklo raiščių patempimu. Teismui abejonių dėl bylos įrodymų objektyvumo ir patikimumo nekyla, todėl laikytina, kad kaltinamosios kaltė yra įrodyta ir jos veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 281 str. 1 d.
L. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad L. R. padarė neatsargų nusikaltimą, veikdama nusikalstamo nerūpestingumo forma. Vertinant L. R. asmenybę pažymėtina, kad ji teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (nuobauda galiojanti) dirba, augina du mokyklinio amžiaus vaikus, psichikos ir priklausomybės ligų gydymo įstaigų įskaitoje neįrašyta. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už LR BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą L. R. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Kadangi eismo įvykį kaltinamoji padarė būdama blaivi ir atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, taikyti LR BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, netikslinga.
Nukentėjusysis V. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 798,94 litų turtinės (transporto išlaidų) ir 9850 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 60-61). Įvertinus tai, kad V. J. žalą patyrė dėl nusikalstamų L. R. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (LR BPK 109 str.). Kadangi L. R., kaip transporto priemonės valdytoja, eismo įvykio metu savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ,,BTA Insurance company“, ši bendrovė į bylą įtraukta civiliniu atsakovu, taip pat turinčiu pareigą atlyginti žalą nukentėjusiajam.
Kaltinamajai padarius eismo įvykį ir jo metu nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį, pastarasis patyrė sužalojimus ir dėl šios priežasties pirko medikamentus, reikalingus gydymui, vyko į gydymo įstaigas, atliko reabilitacijos procedūras. Šias nukentėjusiojo turėtas išlaidas – 6613,83 litų atlygino civilinis atsakovas draudimo bendrovė ,,BTA Insurance Company“, tame tarpe ir už transportavimo išlaidas vykstant į gydymo įstaigas – 615, 09 litų (b.l. 82-86). Baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 1 d. įtvirtinta, jog kelionės išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo iškvietimu yra atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, nei kaltinamoji, nei civilinis atsakovas neturi pareigos atlyginti nukentėjusiajam jo kelionės išlaidas, vykstant į prokuratūrą ir policiją. Todėl civiliniam atsakovui draudimo bendrovei ,,BTA Insurance Company“ atlyginus nukentėjusiojo turėtas išlaidas (615,09 litų), susijusias su transporto išlaidomis vykstant į gydymo įstaigas, civilinis ieškinys dėl transporto išlaidų, susijusių su vykimu į prokuratūrą ir policiją, netenkinamas.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dvasiniai išgyvenimai. Teismui nekyla abejonių, jog dėl L. R. sukelto eismo įvykio V. J., kuriam buvo patempti kaklo raiščiai, patyrė fizinį skausmą. Be fizinio skausmo nukentėjusysis patyrė ir nepatogumus kasdieniniame gyvenime, 75 dienas buvo nedarbingas, vargino kaklo bei pečių juostos skausmai, nemiga, dėmesio sutrikimai, baimė vairuoti. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 9850 litų. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad nukentėjusįjį L. R. sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, kad kaltinamoji dirba, išlaiko du mokyklinio amžiaus vaikus, į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nustatant 3000 litų dydį.
Nustačius neturtinės žalos dydį, teismui kyla pareiga nustatyti, kas ir kokia apimtimi privalo atlyginti šią žalą. Draudiko pareigos apimtys nustatomos pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (LR CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (LR CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė ,,BTA Insurance Company“ nukentėjusiajam yra atlyginusi 1520 litų neturtinės žalos (b.l. 82). Atėmus šią sumą, skirtumas neviršija draudimo santykius reguliuojančių teisės aktų nustatytos draudimo sumos ribų, todėl pareiga atlyginti teismo nustatytą neturtinį žalos dydį (jos skirtumą) lieka civiliniam atsakovui draudimo bendrovei ,,BTA Insurance Company“ .
Nukentėjusiojo atstovė ir nukentėjusysis prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios V. J. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitus, pagrindžiančius, jog atstovavimo išlaidas sudaro 650 litų (b.l. 73, 90). Atsižvelgiant į civilinio ieškinio pareiškimo surašymą, teisiamųjų posėdžių skaičių, tai, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, jos išieškotinos iš kaltinamosios (LR BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., ir paskirti jai 10 MGL (1300 litų) baudą.
L. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ,,BTA Insurance Company“ 1480 litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš L. R. išieškoti 650 litų nukentėjusiojo V. J. atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.