Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio apskrities VMI) atstovei S. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, spec. vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities VMI 2016-05-10 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VMI 2016-05-10 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 172¹ str. 3 d. paskirta 868 Eur bauda už tai, kad 2016-04-29 13.10 val. Panevėžio apskrities VMI, adresu (duomenys neskelbtini), išanalizavus operatyvaus patikrinimo metu surinktą medžiagą, nustatyta, kad J. S. J. nedeklaravo 44 transporto priemonių pardavimo pajamų už 2011-2013 metus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.).

Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą, nagrinėdamas skundą, išklausęs pareiškėjo J. S. J., Panevėžio apskrities VMI atstovės paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad J. S. J. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 3 d. kvalifikuota neteisingai ir jis nepagrįstai nubaustas už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Skundžiamu Panevėžio apskrities VMI 2016-05-10 nutarimu J. S. J. nubaustas už Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už fizinių asmenų, įstaigų arba organizacijų vadovų ir vyriausiųjų buhalterių (buhalterių), asmenų, atsakingų už mažųjų bendrijų apskaitos organizavimą ar tvarkymą, individualių įmonių savininkų, asmenų, įgaliotų tvarkyti ūkinių bendrijų reikalus, uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių vadovų, žemės ūkio bendrovių valdybų pirmininkų ar administracijos vadovų, kooperatinių bendrovių valdybų pirmininkų ar valdytojų, valstybės bei savivaldybės įmonių vadovų, bankrutuojančių įmonių administratorių ar jų įgaliotų asmenų, įmonių likvidatorių ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimą, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimą, siekiant nuslėpti arba nuslepiant mokesčius, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Remiantis gramatiniu Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 3 d. aiškinimu, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį galima esant dviejų aplinkybių visumai, t. y., pirma, įgaliotas asmuo pažeidžia ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarką arba pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius, ir, antra, nurodytų veikų darymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant mokesčius. Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. dispozicija yra labai plati. Galiojantys mokesčių ir buhalterinės apskaitos įstatymai numato specialias procedūras, kada įvairūs ūkio subjektai ir fiziniai asmenys privalo pateikti be specialių valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų nurodymų įvairias ataskaitas ir dokumentus apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius, bei nustato jų pateikimo tvarką (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. vasario 9 d. įsakymas Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ ir kt.) (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. N-575-444-06 Administracinių teismų praktika. 2006, 9). Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 27 str. 1 d. numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Įstatymo 27 str. 3 d. numatyta, kad gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo.

J. S. J. 2016-04-29 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinės bylos 18 lapas) surašytas už tai, kad už 2011-2013 metus jis nedeklaravo 44 transporto priemonių pardavimo pajamų. Tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje duomenų apie tai, kad 2011-2013 metų laikotarpiu J. S. J. būtų gavęs pajamų už transporto priemonių pardavimus, nėra.

Iš Panevėžio apskrities VMI 2016-04-29 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. J. vardu 2011 m. VĮ „Regitra“ įregistruota 15 transporto priemonių, 2012 m. – 20 transporto priemonių, 2013 m. – 10 transporto priemonių (administracinės bylos 19-20 lapai). Tačiau operatyvaus patikrinimo pažymoje nepagrįstai nurodoma, kad J. S. J. iš Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių fizinių ir juridinių asmenų įsigydavo naudotų automobilių, ir, įregistravęs savo vardu, parduodavo Rusijos piliečiui. Tuo tarpu J. S. J. nurodė, kad pažįstamas rusų tautybės asmuo, su kuriuo tarnavo armijoje, paprašė, kad jis šio asmens nupirktus automobilius priregistruotų savo vardu. Minėtas rusas vertėsi automobilių pirkimu-pardavimu. Įstatymai nedraudė automobilių registruoti. Kadangi draugui buvo skolingas, automobilius savo vardu priregistravo. Taip pat savo vardu pasirašydavo pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau automobilių nepirko ir nepardavinėjo. Asmeniškai pardavė tik du savo naudotus automobilius. Rusas automobilius išsiveždavo iš Lietuvos. Teismas sprendžia, kad ši administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. J. versija nėra paneigta byloje esančių duomenų visuma. Juolab iš byloje esančio J. S. J. paaiškinimo (administracinės bylos 33 lapas) matyti, kad J. S. J. nurodė pažįstamo rusų tautybės asmens vardą ir pavardę, gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių VĮ „Regitra“ pateiktų J. S. J. vardais įregistruotų ir išregistruotų transporto priemonių dokumentų kopijų (administracinės bylos 18-96 lapai) matyti, kad J. S. J. laikotarpiu 2011-2013 metais įsigijo nemažą kiekį transporto priemonių, tačiau iš byloje esančių pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad pardavė tik dvi savo vardu registruotas transporto priemones (administracinės bylos 49, 63 lapai). J. S. J. taip pat nurodė, kad pardavė tik du savo naudotus automobilius, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis. Kitaip nei nurodoma 2016-04-29 operatyvaus patikrinimo pažymoje, byloje duomenų apie J. S. J. parduotus automobilius nėra. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad J. S. J. automobilius pardavė ir už tai gavo pajamų. Taigi J. S. J. nurodytos aplinkybės atitinka administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, t. y. kad jis savo vardu registruodavo pažįstamo asmens nupirktas transporto priemones, taip pat savo vardu pasirašydavo transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, dalį transporto priemonių išregistruodavo. Nesant galimybės iš byloje esančių duomenų padaryti pagrįstą išvadą, kad J. S. J. laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. už savo vardu registruotas transporto priemones gavo pajamų, Įstatymo 27 str. 1 d. numatyta pareiga deklaruoti gautas pajamas J. S. J. nebuvo kilusi, todėl ir siekio išvengti ar nuslėpti mokesčius buvimo J. S. J. veikoje konstatuoti pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis Įstatymo 27 str. 3 d., numatančia, kad gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo. Tačiau iš SODROS pažymos apie J. S. J. įdarbinimus už 2011-01-01–2016-07-31 laikotarpį matyti, kad verslo liudijimą J. S. J. įsigijęs buvo laikotarpiu nuo 2014-05-15 iki 2014-08-31, t. y. ne laikotarpiu, už kurį surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma. Todėl pareiga, numatyta Įstatymo 27 str. 3 d., J. S. J. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu kilusi nebuvo.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nei kokybine, nei kiekybine prasme nėra pakankama pripažinti J. S. J. veikoje esant Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 3 d. subjektyviuosius ir objektyviuosius sudėties požymius.

Tačiau teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. J. veikoje yra kito administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už fizinių asmenų, įstaigų arba organizacijų vadovų ir vyriausiųjų buhalterių (buhalterių), asmenų, atsakingų už mažųjų bendrijų apskaitos organizavimą ar tvarkymą, individualių įmonių savininkų, asmenų, įgaliotų tvarkyti ūkinių bendrijų reikalus, uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių vadovų, žemės ūkio bendrovių valdybų pirmininkų ar administracijos vadovų, kooperatinių bendrovių valdybų pirmininkų ar valdytojų, valstybės bei savivaldybės įmonių vadovų, bankrutuojančių įmonių administratorių ar jų įgaliotų asmenų, įmonių likvidatorių ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimą, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimą.

Vadovaujantis Įstatymo 17 str. 1 d. 21 p., neapmokestinamosios pajamos yra ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn <...>. Byloje esančių duomenų visuma nustatyta, kad J. S. J. nedeklaravo operatyvaus patikrinimo 2016-04-29 pažymoje nurodytų transporto priemonių įsigijimo ir perleidimo nuosavybėn neišlaikius turto trejus metus, nors, remiantis Įstatymo nuostatomis, privalėjo tai padaryti. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad J. S. J. padarytas pažeidimas atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo sudėtį, todėl jam inkriminuotas Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 3 d. numatytas pažeidimas perkvalifikuotinas į Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 1 d.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, sprendžia, kad administracinių nuobaudų tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., bus pasiekti S. J. J. paskyrus griežtesnio pobūdžio Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Atsižvelgus į pažeidimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad byloje nėra duomenų apie asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertinus tai, kad J. S. J. transporto priemones savo vardu registravo ir vėliau perleido nuosavybėn neišlaikęs trejus metus, tačiau to nedeklaravo, ilgą laiko tarpą – trejus metus, tai, kad 2016-04-29 operatyvaus patikrinimo pažyma nustatyta, jog savo vardu registravo nemažą transporto priemonių kiekį, teismas sprendžia, kad J. S. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 1 d, padarymą skirtina administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str., 302 str. 1 d. 3 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

Panevėžio apskrities VMI 2016-05-10 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują sprendimą.

Pakeisti J. S. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą iš Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 3 d. į Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 1 d.

J. S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 1 d. paskirti administracinę nuobaudą – 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini), gavėjo kodą 188659752.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.