- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-05
- Bylos Nr.
- 2K-421/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Vytautas Masiokas, Rimantas Baumilas (pran.)
- Nuteistasis
- A. P., ir A
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (A. P.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 5 d. nutartis, kuria nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas ir A. I., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aiškindamasis santykius tarp sugyventinių P. L. ir N. T., panaudodamas fizinį smurtą, netiesiogine tyčia nužudė P. L., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent: 2008 m. spalio 16 d., vakarą, tiksliai nenustatytu laiku, J. Š. priklausančiuose namuose, esančiuose Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini), paprašytas J. Š. ir N. T. pasikalbėti, pamokyti N. T. sugyventinį P. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su A. I., V. P., S. D. ir N. T. atvyko, pasiėmęs pagalį, į N. T. namus, esančius Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini), kur atsineštu pagaliu sudavė ne mažiau kaip du smūgius gulinčiam ant lovos P. L. į galvą ir krūtinę, lauke mušdamas pagaliu ir kumščiais padarė jam kūno sužalojimus, dėl kurių nukentėjusysis P. L. 2008 m. spalio 17 d. mirė.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. kasaciniu skundu prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nurodo, kad teismas, pripažindamas, jog jis nužudė nukentėjusį P. L., pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme jis prisipažino mušęs P. L., tačiau nuosekliai neigė sudavęs smūgius jam į galvą. Analogiškus parodymus apie bylos aplinkybes davė ir nuteistasis A. I.. Iš teismo medicinos specialisto parodymų matyti, kad P. L. po sumušimo galėjo būti gyvas nuo 1 iki 10 val., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, ką veikė ir kas atsitiko P. L. per laiką, praėjusį nuo sumušimo iki mirties. Esant tokioms aplinkybėms, byloje nenustatyta, kas sudavė nukentėjusiajam mirtį sukėlusius smūgius į galvą, o jo veika netinkamai kvalifikuota kaip nužudymas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusioji M. L. prašo nuteistojo A. P. skundą atmesti. Ji nurodo, kad bylą nagrinėję teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisėtus sprendimus. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad P. L. mirties priežastis buvo galvos sumušimas, o sužalojimai galvoje padaryti aštuoniais trauminiais poveikiais. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. P. pripažino, kad smūgiavo turėtu pagaliu nukentėjusiam P. L. į galvą. Jo parodymus patvirtino nuteistasis A. I.. Bylos aplinkybės leidžia teigti, kad A. P. nužudė P. L. veikdamas netiesiogine tyčia, todėl teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami A. P. veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. A. P. paskirta bausmė nėra per griežta, todėl nėra pagrindo jos švelninti.
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras G. Paškevičius prašo nuteistojo A. P. skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad nors kasatorius ir neigia davęs parodymus apie tai, jog sudavė smūgius pagaliu nukentėjusiam P. L. į galvą, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia teisiamojo posėdžio protokolas, iš kurio matyti, kad A. P. pripažino šią aplinkybę. Byloje nustatyta, kad visi kūno sužalojimai nukentėjusiam P. L. padaryti per trumpą laiko tarpą, o duomenų apie tai, kad P. L. būtų sužalotas po to, kai buvo sumuštas A. P. ir A. I., byloje nėra. A. P. veikos kvalifikavimas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį abejonių nekelia, todėl tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, negali sutikti su kasatoriaus argumentu, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes išvadą, kad A. P. nužudė P. L., patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Jį byloje detaliai aptarė apeliacinės instancijos teismas, todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą papildomai šių įrodymų detaliai neanalizuoja.
Nors kasatorius neigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme pripažino, jog mušė nukentėjusį P. L. pagaliu per galvą, tačiau tokie jo parodymai yra užfiksuoti byloje surinktuose įrodymuose. Iš įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad A. P. pripažino sudavęs smūgį pagaliu P. L. į galvą (T. 1, b. l. 72, 75). Šiuos savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas ir paaiškindamas, kurioje vietoje buvo nukentėjusysis suduodant smūgį į galvą, kaip jis sudavė smūgį pagaliu nukentėjusiajam į galvą ir kita (T. 1, b. l. 77-82). Parodymus apie nukentėjusiam suduotą smūgį pagaliu į galvą A. P. davė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (T. 3 b. l. 109-110, 122-123). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kasatorių kaip įtariamąjį, atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje dalyvavo jo pasirinktas gynėjas, o kasatorius savo parašu patvirtino protokoluose surašytų duomenų teisingumą. Jokių pastabų dėl ikiteisminio tyrimo metu surašytų protokolų ar pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo nei kaltinamasis, nei jo gynėjas nepareiškė, nors tokią teisę pagal BPK 179 straipsnio 2 dalį, 261 straipsnio 6 dalį turėjo, todėl netikėti šiais duomenimis nėra pagrindo.
Kasatorius tvirtina, kad byloje surinktais įrodymais nepaneigta jo keliama versija apie tai, kad nukentėjusysis po to, kai buvo sumuštas kasatoriaus ir kito nuteistojo šioje byloje A. I., galėjo būti sumuštas kitų asmenų, kad kitų asmenų, o ne kasatoriaus, smurtiniai veiksmai, suduodant smūgius nukentėjusiam į galvą, sukėlė P. L. mirtį. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad sužalojimai nukentėjusiam buvo padaryti mažiausiai devyniolika trauminių poveikių, iš kurių aštuoni buvo suduoti į galvą; trauminiai poveikiai buvo suduoti per trumpą laiko tarpą, vienas po kito (T. 2, b. l. 131-142). Aplinkybė, kad sužalojimai nukentėjusiam padaryti dėl didesnio skaičiaus trauminių poveikių, nei pripažįsta kasatorius, nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, jog dėl P. L. mirties kalti kiti asmenys, nes A. P. aiškinimo apie prie parduotuvės matytus kitus asmenis ir tikėtina tarp jų ir P. L. įvykusį konfliktą nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. Byloje nėra ir jokių kitų duomenų apie tai, kad P. L. po to, kai jį sumušė A. P. ir A. I., būtų mušę dar kokie nors kiti asmenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. L. buvo sumuštas ir ėjo į tėvų namą tamsiu paros metu, apie vidurnaktį, kaimo vietovėje, kur gyvena santykinai nedaug žmonių. Be to, į tai, kad P. L. po sumušimo nuėjo tėvų namo link, kad nukentėjusiojo kūnas buvo rastas netoli jo tėvų namo, kad P. L. brolis liudytojas E. L. apie 1-2 val. nakties girdėjo kaip P. L. beldėsi į tėvų namo duris. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nėra rimto pagrindo manyti, jog P. L. mirė ne dėl A. P., o dėl kitų asmenų padarytų sužalojimų, todėl bylą nagrinėję teismai padarydami išvadą, kad A. P. nužudė P. L., įrodymo vertinimo taisyklių nepažeidė.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris veikdamas tyčia, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. tyčia suduodamas smūgius pagaliu į galvą nužudė nukentėjusį P. L.. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų didesnį ar mažesnį nužudymo pavojingumą, todėl A. P. veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai ir ją perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis kasacinio skundo ribose yra teisėti ir pagrįsti, o kasacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.