Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2022 m. spalio 29 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), koridoriuje, smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį – brolį A. M., t. y. konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius broliui į veidą, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies srityje ir viršutinėje lūpoje, nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. K. parodė, jog A. M. yra jo brolis, kartu su juo negyvena. 2022 m. spalio 29 d. prieš 20 val. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo brolis A. M., kuris buvo neblaivus. Namuose dar buvo jo sugyventinė A. U.. Ateidamas brolis atsinešė butelį degtinės, kurį visi išgėrė. Tada A. pradėjo prie jo kabinėtis, įžeidinėti sugyventinę. Norėjo A. išmesti iš savo buto, todėl suėmęs už rūbų norėjo išstumti pro buto duris, bet brolis nėjo, veržėsi atgal į butą, todėl jis dešinės rankos kumščiu trenkė broliui į veidą, gali būti, kad konflikto metu A. trenkė į veidą ne vieną kartą. Dėl tuo metu buvusio girtumo tiksliai neprisimena, bet galėjo taip būti, kad susistumdymo metu sudavė daugiau nei vieną smūgį broliui į veidą. Kur tiksliai broliui pataikė, nematė, neatkreipė dėmesio. Jam nuėjus parūkyti, brolis išėjo. Vėliau jam paskambino jo sugyventinės sūnus ir pasakė, kad A. M. yra ligoninėje. Jis nuvažiavo pažiūrėti, kaip brolis. Po medikų apžiūros brolis buvo paleistas. Taip pat į ligoninę buvo atvažiavę ir policijos pareigūnai, su kuriais paskui dar nuvažiavo į namus, kad pareigūnai galėtų nufotografuoti, kur viskas įvyko. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, ateityje daugiau taip nebesielgs. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2022 m. spalio 29 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), kartu su broliu V. K. vartojo alkoholį ir, išėjęs į lauką parūkyti, grįžęs pradėjo pats kabinėtis prie savo brolio. V. K. bandė jį raminti, pats nesusivaldė ir jam trenkė į veidą. Neatsimena, kiek kartų brolis trenkė, nes tikrai buvo stipriai neblaivus. Po viso konflikto jį medikai atsivežė į ligoninę apžiūrai. Jis broliui V. K. pretenzijų neturi, nieko rašyti nenori ir tikrai žino, kad pats yra kaltas, kad pradėjo kabinėtis prie brolio. Svarbiausia pretenzijų broliui neturi.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, viršutinėje lūpoje padaryta kietais bukais daiktais (-u), 2 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą.

Liudytoja A. U. parodė, kad kartu su sugyventiniu V. K. gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, į svečius atėjo V. brolis A. M., kuris atsinešė alkoholio, kurį kartu su V. išgėrė. A. jau atėjo būdamas neblaivus. Dar daugiau išgėręs A. pradėjo prie jos kabinėtis, kolioti, greičiausiai dėl to, kad ji A. sudrausmino, kad nesikeiktų. Kai A. M. pradėjo prie jos kabinėtis, V. bandė brolį raminti, bet jis nerimo ir toliau koliojosi, todėl V. liepė broliui išeiti. A. eiti nenorėjo. Visi stumdėsi koridoriuje, ji su V. bandė A. išstumti pro buto duris į laiptinę, bet jai su V. nesisekė to padaryti, todėl ji pasakė A., kad dingtų iš jos namų, ir nuėjo į virtuvę. Kas vyko toliau tarp V. ir A., nematė. Tik vėliau atėjęs V. jai pasisakė, kad trenkė broliui, ar sakė, kur trenkė, dabar neprisimena, pasakyti negali. Paties įvykio nematė. Vėliau iš sūnaus sužinojo, kad A. ligoninėje, kur ji su V. nuvažiavo. Jiems būnant ligoninėje atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pabendravo tiek su A., tiek su V.. Ką kalbėjo, nežino, negirdėjo, tik paskui ji su V. kartu su policininkais dar grįžo namo, kur pareigūnai nufotografavo buto koridorių.

2022 m. spalio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas 5 aukštų namas. 4 aukšte matomos medinės durys, pažymėtos skaičiumi (duomenys neskelbtini), pro kurias patenkama į dviejų kambarių butą. Įvykio vieta buto koridoriuje. Tiesiai įėjimo atžvilgiu matomos dvi medinės kambario durys, ant grindų matomas raudonos spalvos kilimas, ant kurio matosi raudonos spalvos dėmė. Prie kairės pusės sienos matoma medinė rudos spalvos spinta su asmeniniais daiktais. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta.

2022 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs A. M. aiškino, kad išgertuvių metu (duomenys neskelbtini), brolis V. K. jam trenkė (kiek kartų nenurodė), taip sukeldamas jam fizinį skausmą. V. K. vietoje nebuvo, su juo pabendrauti nebuvo galimybės. A. M. daugiau įvykio aplinkybių nenurodė, teigė, kad broliui pretenzijų neturi. A. M. veide po kaire akimi matėsi mėlynė. Po konflikto su broliu A. M. iš nurodyto buto pasišalino ir atvyko pas draugą į (duomenys neskelbtini). A. M. kartu su GMP buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

2022 m. lapkričio 14 d. apžiūros protokole nurodoma, kad pokalbio metu Bendrojo pagalbos centro operatorė bendrauja su A. U.. Pranešėjas nurodo, kad reikalinga pagalba adresu (duomenys neskelbtini), sumuštas vyras, ištinusi akis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo V. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis V. K. kaltinime nurodytu laiku būdamas savo gyvenamojoje vietoje smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį – į svečius atėjusį brolį A. M.: konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius broliui į veidą, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies srityje ir viršutinėje lūpoje. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo užfiksuoti tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir jį apžiūrėjus gydymo įstaigoje. Tai, kad tokių sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, patvirtina specialisto išvada.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų apskundęs prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę V. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (trenkė nukentėjusiajam ne vieną kartą į veidą), kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata), kaltinamojo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, vykdantis individualią veiklą), į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą, netaikant intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, paskiriant laisvės apribojimą 6 mėnesiams (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo artimąjį giminaitį, t. y. brolį, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). Teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir skirtina siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad V. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.