- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- I-748-57/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00566-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Stulpinienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei M. S. dėl 2010-06-07 sprendimo Nr. (1.7.)-SR-1978 panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. Ž. skundu prašo:
1) skubiai panaikinti atsakovo visiškai nemotyvuotą, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą- atsakymą Nr. (1.7)-SR-1978 nuo 2010-06-07 dėl atsakovo faktiško atsisakymo pakeisti M. S. kitu advokatu ir atsisakymo toliau tęsti antrinę teisinę pagalbą toje pačioje civilinėje byloje;
2) priteisti iš atsakovų padarytos atsakovų neteisėtais ir tyčiniais veiksmais 200000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Regreso teisę nukreipti į R. V.;
3) priteisti iš atsakovų visas atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų ir sąskaitų pagrindu. Regreso teisę nukreipti į R. V.;
4) priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, pradedant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Regreso teisę dėl priteistos žalos atlyginimo nukreipti į R.V.
Nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos antrines teisinės pagalbos tarnyba 2009-01-20 sprendimu Nr. 109-57-A/2009 suteikė jai antrinę teisinę pagalbą byloje dėl eismo įvykio metu jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir paskyrė advokatą V. M. Teigia, jog dėl advokato nekompetentingumo, bylų vilkinimo teismuose, siekio jai pakenkti jai kilo turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjos teigimu, dėl advokato kaltės kilo interesų konfliktas ir jis slaptai 2010-03-25 kreipėsi į Tarnybos direktorių, nurodydamas, kad nusišalina nuo jos atstovavimo. Nurodo, kad jai nežinant ir be jos sutikimo Tarnyba priėmė 2010-04-08 sprendimą Nr.(1.31.)-TPC-49-10 ir paskyrė jai advokatę M. S., kuri, pareiškėjos teigimu, yra dar blogesnė ir piktybiškesnė nei advokatas V. M. Teigia, kad Tarnybos direktorius neteisėtai ir be jos sutikimo nurodė advokatui V. M. perduoti visus procesinius dokumentus byloje advokatei M. S. Nurodo, kad tarp jos ir advokatės, dar nuo 1981 metų yra interesų konfliktas, kai advokatė, tuomet būdama prokurore, savo veiksmais jai ir šeimos nariams padarė daug žalos, atisakydavo ginti jos interesus. Teigia, kad 2010-06-04 išsiuntė advokatei M. S. prašymą dėl pozicijos išaiškinimo ir dėl jos nusišalinimo. Advokatė pranešime jai atsakė, kad pati kreipėsi į Klaipėdos Tarnybos direktorių su prašymu pakeisti ją kitu advokatu. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba, gavusi advokatės prašymą, privalėjo pakeisti advokatą, tačiau buvo priėmusi 2010-06-07 skundžiamą sprendimą Nr. (1.7.)-SR-1978. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos direktorius piktnaudžiauja savo įgaliojimais, kerštauja, siekia jai pakenkti. Dėl tokių patirtų išgyvenimų jai padaryta neturtinė žala. Prašo panaikinti Tarnybos 2010-06-07 sprendimą Nr. (1.7.)-SR-1978, kuriuo nepatenkintas jos prašymas dėl advokato pakeitimo, priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos ( b.l. 4-13 ).
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu su pareiškėjos T. Ž. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2009-01-20 Tarnyba sprendimu Nr. 109-57-A/09 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir paskyrė advokatą V. M., valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo, kad 2009-03-17 sprendimu Nr. 529-57-E/09 minėtas sprendimas buvo pakeistas, nes nuo 2009-03-07 nustatytas pareiškėjos pirmasis asmens turto ir pajamų lygis pagal jos 2009-03-07 pateiktą gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. 2010-04-08 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-49-10 pakeitė T. Ž. paskirtą advokatą ir antrinę teisinę pagalba teikti pavedė advokatei M. S., nes 2010-03-25 gavo advokato V. M. prašymą, o 2010-03-26 pareiškėjos prašymą dėl advokato pakeitimo. Nurodo, jog pareiškėja 2010-04-26 pateikė Tarnybai prašymą dėl advokatės M. S. pakeitimo. Savo prašymą grindė tuo, kad sutikimo paskirti jai advokatę M. S. ji nedavė, advokatė nėra savarankiška, pavaldi Tarnybai, nėra pakankamai kvalifikuota, be to, tarp jos ir advokatės yra interesų konfliktas. Teigia, kad 2010-06-07 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (1.7)-SR-19780, kuriuo nepatenkino pareiškėjos prašymo ir atsisakė pakeisti advokatę. Tarnybos teigimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl advokatės pakeitimo nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tarp pareiškėjos ir advokatės egzistuoja interesų konfliktas, dėl kurio advokatė negali teikti antrinės teisinės pagalbos; visi antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai yra savarankiški ir nepriklausomi, nepavaldūs Tarnybai; pareiškėjos siūlymas dėl konkretaus advokato paskyrimo Tarnybai nėra privalomas, t.y. nenustatyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas. Nurodo, jog pati pareiškėja savo 2009-01-13 prašyme buvo ranka įrašiusi, jog siūlo, kad antrinę teisinę pagalbą jai teiktų advokatė M. S. Argumentuoja, kad pareiškėja nepagrįstai suabsoliutina savo teisę pačiai pasirinkti advokatą. Nurodo, kad tokią teisę pasirinkti advokatą savo nuožiūra ji turėtų tik pati mokėdama advokatui už suteiktas paslaugas, o valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų atžvilgiu ji tokios teisės neturi. Pažymi, kad 2010-07-08 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-155-10 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai nutrauktas, nes nustatyta, kad pareiškėja, siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybai sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba.
Atsakovės teigimu, Tarnybai nėra suteikta teisė vertinti advokato teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybės, todėl skundžiamame sprendime dėl advokatės M. S. nepakeitimo pažymėjo, kad pareiškėjos skundą dėl advokato V. M. persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos advokatūrai bei išaiškino pareiškėjai teisę pačiai pateikti tokį skundą Lietuvos advokatūrai. Taip pat nurodo, jog pareiškėjos kaltinimai neva Tarnybos direktorius sąmoningai ir tyčia davė slaptą rašytinį nurodymą advokatui V.M. perduoti visus jo turimus procesinius dokumentus advokatei M. S. be pareiškėjos sutikimo, yra nepagrįsti, nes 2010-04-08 sprendimo Nr. (1.31)-TPC-49-10 dėl advokato pakeitimo rezoliucinės dalies 2 punktu advokatas V. M. įpareigotas visą medžiagą, susijusią su antrinės teisinės pagalbos teikimu, perduoti advokatei M. S. remiantis teisės aktais.
Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nurodo, jog turi būti sąlygų visuma, t.y. neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai (CK 6.246 straipsnis); padaryta žala (CK 6.249 - 6.250 straipsniai) bei priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju nei vienos iš sąlygų nėra, todėl pareiškėjos reikalavimas nepagrįstas. Teigia, jog pareiškėjus nurodytus neigiamus išgyvenimus sukėlė jos pačios nenoras bendradarbiauti su Tarnyba, atlikti veiksmus, būtinus antrinei teisinei pagalbai gauti. Dėl pareiškėjos kaltinimų Tarnybos direktoriui R. V. nurodo, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, o išsakomi kaltinimai ir įtarimai pagrįsti tik jos pačios subjektyvia nuomone. Teigia, kad Tarnybos direktorius nepiktnaudžiavo savo kaip valstybės pareigūno teisėmis, tarnybine padėtimi ar tarnyba, neatsisakė tarnauti žmonės, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar įstatymų, skundžiamų aktų priėmimo procedūrose veikė teisėtai ir pagrįstai (b.l. 41-46).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr. 851 patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nuostatų 7.1 punkte numatyta, kad Teisingumo ministerija įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje yra išvardintos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Pagal to paties įstatymo 9 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo), tarnybų veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Argumentuoja, jog dėl šios priežasties pareiškėjos teiginys, kad dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų jai kilo neturtinė žala yra nepagrįstas ir vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Teigia, jog pareiškėjos teiginys, kad ji turi teisę pasirinkti advokatą, yra nepagrįstas. Atsakovės teigimu, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsisakydama tenkinti subjektyvius ir nepagrįstus pareiškėjos reikalavimus, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Taip pat nurodo, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245-6.250 straipsniuose nurodytų civilinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų (b.l. 78-80).
Šalys į teismo posėdį neatvyko. Gautas pareiškėjos T. Ž. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes neišspręstas jos prašymas dėl advokato skyrimo šioje byloje. Pareiškėjos prašymas netenkintinas, kadangi Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2010-12-15 sprendimu Nr. SP-4716-(7.3506) teisinę pagalbą teikti atsisakyta. Šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d. ).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas netenkintinas ( ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p. ).
Šio skundo nagrinėjimo ribos - Tarnybos sprendimas- atsakymas Nr. (1.7)-SR-1978, kuriuo atsisakyta pareiškėjai pakeisti advokatę M.S. kitu advokatu ir šia apimtimi bus nagrinėjami skundo reikalavimai.
Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės teisinę pagalbą realizavimo detales. Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (Įstatymo Nr. XI-223 redakcija 2009-04-16) (toliau Įstatymas). Tai reiškia, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti.
Pareiškėja T. Ž. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą-atsakymą Nr. ( 1.7.)-SR-1978, kuriuo atsisakyta pakeisti advokatę M. S. kitu advokatu ( b.l. 14-17 ).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2009-01-13 su prašymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau –Tarnyba) dėl advokato paskyrimo civilinėje byloje Nr. 2-9710-793/200 ( b.l. 47 - 51 ). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, įvertinusi jos turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti, 2009-01-20 sprendimu Nr. 109-57-A/09 nusprendė teikti T. Ž. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės tesinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą V. M. ( b.l. 52-53 ). Pareiškėja, pasikeitus jos turto ir pajamų lygiui, 2009-03-09 pateikė Tarnybai savo naują 2009-03-05 užpildytą metinę gyventojo ( šeimos ) turto deklaraciją. Tarnyba 2009-03-17 sprendimu Nr. 529-57-E/09 pakeitė 2009-01-20 sprendimą Nr. 109-57-A/09 ir T. Ž. nustatė kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį-100 procentų ( b.l. 54 ). 2010-03-26 pareiškėja Tarnybai pateikė prašymą pakeisti advokatą V. M. kitu advokatu, kadangi jis nusišalino nuo tolimesnio atstovavimo civilinėje byloje ir toliau negins jos teisių ir teisėtų interesų ( b.l. 55 ). Tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, atsižvelgusi į advokato V. M. išdėstytas aplinkybes, nustatė, kad tarp advokato V. M. ir pareiškėjos T. Ž. yra interesų konfliktas, todėl siekiant užtikrinti tinkamą antrinės teisinės pagalbos teikimą, tikslinga šį advokatą pakeisti kitu advokatu. Todėl Tarnyba 2010-04-08 sprendimu Nr.( 1.31. ) –TPC-49-10 pakeitė advokatą V. M. ir pareiškėjai T. Ž. antrinę teisinę pagalbą teikti pagal 2009-01-20 sprendimą Nr. 109-57-A/2009 paskyrė advokatą M. S. ( b.l. 56-57, 58). Pareiškėja 2010-04-26 pateikė Tarnybai prašymą dėl advokatės M. S. skubaus pakeitimo, nes dėl advokatės M.S. paskyrimo ji nieko nežinojo, sutikimo nedavė, taip pat nurodė, kad pagal jos turimą informaciją advokatė M.S. turi blogą ir suterštą reputaciją, todėl jos atstovavimas byloje bus jai labiau kenksmingas, pražūtingas, neteisingas ir absoliučiai blogas. Prašė leisti jai pačiai pasirinkti advokatą iš advokatų sąrašo, kuris būtų tinkamas ir nepriklausomas nuo Tarnybos. Taip pat nušalinti Tarnybos direktorių nuo šio klausimo sprendimo ( b.l. 59-60 ). Tarnyba parreiškėjos 2010-04-26 prašymo netenkino. 2010-05-31 raštu nurodė, kad įstatyme nustatytų pagrindų dėl Tarnybos direktoriaus nušalinimo ar nusišalinimo nėra, todėl nuo klausimo sprendimo nenusišalino. Taip pat nurodė, kad Tarnyba, atsižvelgusi į pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, nenustatė pakankamo pagrindo advokato, paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą, pakeitimui ( b.l. 61-64, 65-66 ).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, jog ši norma yra imperatyvi, tai yra Tarnybos pareiga, o ne teisė, esant šiam pagrindui nutraukti teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinta analogiška pareiškėjo pareiga bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Prieš vertinant skundžiamo Tarnybos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą šiuo aspektu (dėl paskirto advokato teikti antrinę teisinę pagalbą pakeitimo kitu advokatu ) pažymėtina, kad, siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, atitinkamos teisinės elgsenos bylos nagrinėjimo metu, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai. Pastarųjų pareiga - užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, nagrinėjamos bylos apimtyje padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba pagal pareiškėjos prašymą paskirtą advokatą V. M. pakeitė kitu advokatu ir pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę M. S. ( b.l. 52-53, 20-23 ). Tačiau ir toks Tarnybos priimtas sprendimas pareiškėjos netenkino. Pareiškėja reikalauja Tarnybos leisti jai pačiai pasirinkti advokatą, kuris jai tinkamai teiktų antrinę teisinę pagalbą ( b.l. 23-28 ). Tokie pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti. Absoliučią teisę pasirinkti advokatą pareiškėja turėtų, jeigu pati sudarytų sutartį su advokatu ir mokėtų jam už suteikiamas paslaugas. Tuo tarpu pareiškėjai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, už kurią jai mokėti nereikia. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti advokatą, kuris atstovautų ar gintų asmens interesus. Nurodytoje Advokatūros įstatymo normoje būtent ir yra įtvirtinta sąlyga – įstatymų nustatyta tvarka. Šią tvarką ir apibrėžia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris yra specialioji norma Advokatūros įstatymo atžvilgiu nagrinėjamų teisnių santykių kontekste. Vadinasi, ir jau minėta, antrinė teisinė pagalba yra teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tarnybai pareiškėjos reikalavimai pačiai pasirinkti jai tinkamą advokatą nėra privalomi, kadangi Tarnyba parinkdama advokatą atsižvelgia į reikšmingų aplinkybių visumą, o ne tik į pareiškėjo pageidavimus ( VGTPĮ 18 str. 5 d.). To paties įstatymo 7 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Tarnyba netenkino pareiškėjos prašymo dėl advokatės M.S. pakeitimo kitu advokatu, nes interesų konflikto arba kitų aplinkybių dėl kurių advokatė M. S. negalėtų pareiškėjai teikti kvalifikuotos teisinės pagalbos nenustatė, o tokių konkrečių aplinkybių nenurodė ir pati pareiškėja. Pareiškėjos argumentai išdėstyti skunde ( b.l. 23-24 ) nėra įrodymas, kad advokatė negali jos atstovauti civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Iš advokatų pranešimų Tarnybai matyti, kad jie negali tinkamai atstovauti pareiškėjos interesų, nes ji jais nepasitiki, vengia bendrauti, nepageidauja jokio jų atstovavimo teisme ( b.l. 29-29-30, 58 ). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas advokatams, teikiantiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nustatyta pareiga užtikrinti efektyvų ir kokybišką antrinės teisinės pagalbos teikimą, parinkti teisinių veiksmų atlikimo variantą, kuris maksimaliai garantuotų atstovaujamo asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jeigu nustatomas jų pažeidimas ( Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4, 8 punktai, 10 straipsnis). Pareiškėja ir jos atstovas nepateikė teismui objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjos teiginius dėl advokatės nekompetentingumo, suinteresuotumo, interesų konflikto, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad advokatė M. S. netinkamai jai teikė antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais, trukdymas ginti atstovaujamojo teises, prilyginamas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įtvirtina vieną iš pagrindinių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principą. Pažymėtina, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-08 sprendimu Nr. (1.31.) – TPD -155-10 pareiškėjai T. Ž. antrinės tesinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2009-01-20 sprendimą Nr. 108-56-A/09 yra nutrauktas ( b.l. 69-74 ), tačiau minėtas sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl jo pagrįstumas šioje byloje nenagrinėtinas.
Įvertinus teisines ir faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas-atsakymas Nr. (1.7)-SR-1978 dėl advokatės M. S. pakeitimo kitu advokatu yra pagrįstas ir jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl neturinės žalos ir palūkanų priteisimo.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovų neturtinę žalą 200000 litų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, motyvuodama tuo, kad jai neturtinė žala padaryta atsakovų neteisėtais ir tyčiniais veiksmais.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą ir ginčo atveju nenustatyta, kad atsakovė veikė ne pagal įstatymus ar pažeidė jos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus.Vienos iš privalomų sąlygų nebuvimas šalina civilinės atsakomybės atsiradimą. Pareiškėja neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš netinkamo jai paskirtų teikti antrinę teisinę pagalbą advokatų atstovavimo. Advokatai nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojai, todėl jų atlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, negali būti siejami su šia institucija, kaip valstybės institucija, nes viešoji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2010).
Remdamasi išdėstytu, teisėju kolegija daro išvadą, kad skundžiami atsakovų veiksmai nėra neteisėti, delikto šiuo atveju nėra, todėl civilinė atsakomybė nekyla. Be to, pareiškėja prašomos priteisti neturtinės žalos nepagrindžia įrodymais. Pareiškėja teismui pateiktame skunde apsiriboja neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais dėl žalos atsiradimo ir neteisėtų veiksmų, tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus turi būti nurodytas konkretus skundo pagrindas bei aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą ir pateikiami įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo pagrindą.
Dėl išdėstytų aplinkybių skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo taip pat netenkintinas.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, pareiškėjos T. Ž. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai - Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.